A-442-1560-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1560/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01309-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos 26; 38; 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Demikiui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Modestui Važnevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bazilionų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Bazilionų žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialas pareiškėjui adresuotame 2010 m. liepos 14 d. rašte Nr. ST-(1113) nurodė, kad dėl nustatyto ekologinio žemės ūkio reikalavimų nesilaikymo anuliuoja pareiškėjo ūkiui išduotą 2009 m. birželio 30 d. sertifikatą Nr. SER-T-09-00149 ir nutarimo išrašą Nr. NUS-T-09-00269 bei išduoda naują sertifikatą Nr. SER-T-10-00406 ir nutarimo išrašą Nr. NUS-T-10-00437, nesertifikuojant šiame rašte nurodytų rugių laukų dėl tikrinimo metu grūdų mėginiuose rastų neleistinų medžiagų.

Viešoji įstaiga „Ekoagros“, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. vasario 28 d. rašte Nr. K-(34) nurodė, kad pritaria viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimui Nr. ST-(1113).

Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3JA-34-59 nurodė, kad viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. K-(34) yra teisėtas ir pagrįstas.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėtų Viešosios įstaigos „Ekoagros“, jos Telšių filialo bei Žemės ūkio ministerijos sprendimų, 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 3R-129(AG-107/05-2011) pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3R-129(AG-107/05-2011), Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3JA-34-59, viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. K-(34) bei viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. ST-(1113).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti. Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės darbus, t. y. atlieka viešąjį administravimą. Todėl atsakovas savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu, tačiau jis nagrinėjamu atveju pažeidė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes priėmė 2011 m. vasario 28 d. sprendimą, kuris nėra motyvuotas. Atsakovas savo sprendimą grindė 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.889/2008 65 straipsnio 2 punktu bei Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros (PR-5), patvirtintos viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36, 25 punktu. Tačiau minėtoje reglamento normoje yra nustatyta tik kompetentingos institucijos teisė daryti tikrinimus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ja negali būti motyvuojamos taikomos poveikio priemonės. Tuo tarpu viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-36 nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“, kaip to reikalauja Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnis. Vyriausioji administracinių ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į šiuos motyvus ir dėl jų iš esmės nepasisakė.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jo priimti sprendimai yra pagrįsti surinktais objektyviais faktiniais duomenimis, teisės aktų normomis bei nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovas, kaip viešoji įstaiga, nepatenka į Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reglamentavimo sritį, todėl jis neprivalo savo priimamų aktų skelbti „Valstybės žiniose“. Tokios pareigos nenumato ir jokie kiti teisės aktai, todėl atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-36 yra galiojantis ir gali būti taikomas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamus sprendimus priėmę subjektai veikė pagal savo kompetenciją ir savo išvadas pagrindė tiek objektyviais faktiniais duomenimis, tiek teisės normomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjo skundo dalį dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-34-59, viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. K-(34) bei viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. ST-(1113) nutraukė, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3R-129(AG-107/05-2011) panaikino.

Teismas nurodė, kad skundų dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. ST-(1113) padavimo metu galiojusios redakcijos Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (2010 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 3D-921 redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 13 d.), 13 punktas numatė, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo.

Apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga. Sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio ministerijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. K-(34), pagal minėtą Ekologinio žemės ūkio taisyklių 13 punkto nuostatą, jį galėjo apskųsti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio ministerijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y.

Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjas skundą dėl atsakovo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. K-(34) pateikė Žemės ūkio ministerijai, kuri 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu paliko atsakovo sprendimą galioti. Nesutikdamas su Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu, pareiškėjas skundą administraciniam teismui galėjo paduoti per 20 dienų nuo skundžiamo akto įteikimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2011 m. birželio 13 d. ir praleido 20 dienų skundo padavimo terminą.

Atnaujinti šio termino pareiškėjas neprašė, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta. Kadangi pareiškėjo skundas dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-34-59, viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. K-(34) ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. ST-(1113) paduotas praleidus nustatytą terminą, todėl atitinkama bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas). Teismas nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsniu ir 32 straipsnio 1 dalimi, nėra kompetentinga nagrinėti skundus dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimų, todėl ginčijamas šios komisijos sprendimas naikintinas.

Teismas nurodė, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (2010 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 3D-921 redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 13 d.), 13 punktas, pagal kurį Žemės ūkio ministerija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl taikytinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kurių atvejais išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo nustatyta ne įstatymu, o žemesnės galios teisės aktais, taip pat nebuvo išaiškinęs, kad negalima ne įstatyme įtvirtinti neprivalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(8)-486/2007; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(858)-209/2010).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, kitokia negu Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija bei nagrinėjimo tvarka turi būti numatyta įstatymu. Įstatymas nenustato galimybės Žemės ūkio ministerijai nagrinėti administracinius ginčus ikiteismine tvarka, todėl Žemės ūkio ministerija nėra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ir jos sprendimai ar kitoks dalyvavimas administraciniame ginče negali užkirsti kelio ūkio subjektui pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatyme reglamentuota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju Žemės ūkio ministerijos dalyvavimas gali būti vertinamas kaip Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytos administracinės procedūros įgyvendinimas. Pareiškėjas nurodo, kad Žemės ūkio ministerija neturi teisės aktais reglamentuotos kompetencijos nagrinėjant administracinį ginčą. Teisės aktais nenumatyta, kokios rūšies sprendimą ji gali priimti, išnagrinėjusi administracinį ginčą. Nėra reglamentuota netgi kokio pobūdžio (rekomendacinio, privalomojo) sprendimas gali būti priimamas. Pareiškėjas nurodo, kad Žemės ūkio ministerija jo skundą nagrinėjo ne kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, todėl jis turėjo teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (2010 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 3D-921 redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 13 d.), 13 punkte nustatyta neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią Žemės ūkio ministerija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Ši nuostata nėra pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams, todėl ja pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi. Kadangi skundas teismui šiuo atveju buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą, o jo atnaujinti pareiškėjas neprašė, todėl teismo sprendimas nutraukti administracinės bylos dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ir laisves, visais atvejais galėtų kreiptis į teismą tik tiesiogiai. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Pareiškėjo skundo padavimo atsakovui metu galiojęs Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, 13 punktas (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija) nustatė, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga. Sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio ministerijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, pagal Taisyklių 13 punktą (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija), Žemės ūkio ministerija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu Taisyklių 13 punkto (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija) aiškinimu.

Visų pirma, Taisyklių 13 punkte (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija) expressis verbis nebuvo nurodyta, kad Žemės ūkio ministerija yra ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija.

Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Taigi pagal šią teisės normą, atskiroms administracinių ginčų kategorijoms išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu, bet ne žemesnės galios viešojo administravimo subjekto norminiu teisės aktu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešojo administravimo srityje ne tik kreipimasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar į administracinį teismą yra pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos priemonė. Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtintos nuostatos, suteikiančios asmeniui teisę skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, kad būtų apgintos pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Viešojo administravimo subjektas, gavęs tokį asmens skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, privalo pradėti administracinę procedūrą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo trečiasis skirsnis). Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).

Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2 punktu (Žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) viešajai įstaigai „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui pavesta kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą. Atsižvelgiant į šias normas, VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę.

Todėl, aiškinant Taisyklių 13 punktą (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija) lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima prieiti išvadą, kad šiame Taisyklių punkte įtvirtinta galimybė sertifikavimo įstaigos sprendimus, veiksmus ar neveikimą apskųsti Žemės ūkio ministerijai nėra ginčo sprendimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje teisės normoje yra nustatytas alternatyvus būdas apginti pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus kreipiantis į viešojo administravimo subjektą.

Atsižvelgiant į nurodytą Taisyklių 13 punkto (2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-654 redakcija) aiškinimą, pareiškėjas turėjo teisę Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3JA-34-59 apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o nesutikdamas su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, dėl ginčo išsprendimo galėjo kreiptis į administracinį teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundo padavimo terminus, bei nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-34-59, viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. K-(34) bei viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. ST-(1113) panaikinimo.

ABTĮ 28 straipsnyje, apibrėžiančiame Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetenciją, nustatyta, kad skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Žemės ūkio ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 3JA-34-59 yra administracinės procedūros sprendimas, t. y. centrinio administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todėl pareiškėjas turėjo teisę jį apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri yra kompetentinga tokį pareiškėjo skundą nagrinėti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3R-129(AG-107/05-2011) tuo pagrindu, jog ši komisija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to neteisingai buvo išspręsta byla, nes teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė