Legislator Case Law & Legislation
75980444-a969-4c5e-9ac8-e09cf1b18984 AI generated

75980444-a969-4c5e-9ac8-e09cf1b18984 · Kauno apygardos teismas

Case Number 75980444-a969-4c5e-9ac8-e09cf1b18984
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. V. ir A. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie priėmė pareiÅ¡kėjo P. R. sutuoktinės ir pareiÅ¡kėjo V. R. motinos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo P. R. sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

75980444-a969-4c5e-9ac8-e09cf1b18984 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Priimant sprendimÄ , remtasi tik pareiÅ¡kėjo V. R. paaiÅ¡kinimais, jo teismui pateiktais dokumentais. Tikrovės neatitinka pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad G. R. palikimÄ pareiÅ¡kėjai priėmė faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, pareiÅ¡kėjai perėmė G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1137-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10538-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21; 3.4.4.2             (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų P. R. ir V.

R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. V. ir A. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie priėmė pareiÅ¡kėjo P. R. sutuoktinės ir pareiÅ¡kėjo V. R. motinos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo P. R. sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjo V.

R. motina G. R. Po G. R. mirties pareiÅ¡kėjai nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Dar iki G. R. mirties pareiÅ¡kėjai su ja gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, savo darbu, kasdiene pagalba buityje ir lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, bendrai rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė paveldimÄ turtÄ , mokėjo ir Å¡iuo metu moka su turto iÅ¡laikymu susijusius mokesčius. PareiÅ¡kėjai kartu rÅ«pinosi ir palaidojo G.

R. Po G. R. mirties pareiÅ¡kėjams liko jos asmeniniai ir bendrai priklausantys namų apyvokos daiktai. Suinteresuotas asmuo R. V. mažai bendravo su pareiÅ¡kėjais, motina G. R., retai pas juos atvažiuodavo, beveik nesirÅ«pino.Suinteresuoti asmenys R. V., A. R. nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jo netenkinti. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Laidojimo iÅ¡laidas, Å¡arvojimo salės nuomÄ , gedulingus pietus apmokėjo suinteresuoti asmenys R.

V. ir A. R., už duobkasių paslaugas sumokėjo suinteresuotas asmuo A. R. PareiÅ¡kėjas V. R. su savo Å¡eima gyvena motinai ir pareiÅ¡kėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame Å«kiniame pastate, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas V. R. moka mokesčius už vandenį ir elektros energijÄ , kuriÄ naudoja savo reikmėms, nėra susijusi su palikimo priėmimu. PareiÅ¡kėjas P. R. yra neįgalus, jis negali rÅ«pintis net savo turtu, todėl negalėjo priimti ir valdyti paveldimÄ turtÄ po sutuoktinės mirties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu patenkino pareiÅ¡kimÄ : nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. R. priėmė savo sutuoktinės G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R. priėmė savo motinos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas P. R. rÅ«pinosi sutuoktine G.

R. iki jos mirties, kartu su ja gyveno, vedė ir tvarkė bendrÄ Å«kį jo vardu registruotame, tačiau abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais. PareiÅ¡kėjas V. R. su savo Å¡eima iki motinos G. R. mirties ir po jos mirties gyveno jai ir tėvui pareiÅ¡kėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame Å«kiniame pastate, kuriame iÅ¡ savo Å¡eimos lėšų yra įsirengęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Iki motinos mirties padėjo tėvams buityje, rÅ«pinosi tėvais, motinai susirgus, jÄ slaugė, prižiÅ«rėjo, po motinos mirties liko gyventi su Å¡eima tose pačiose gyvenamosiose patalpose, toliau rÅ«pinosi visu turtu kaip savu, abu su tėvu ir suinteresuotais asmenimis palaidojo motinÄ , pirko paminklÄ . PareiÅ¡kėjai bendromis lėšomis gerino Å¡ildymo sistemÄ , pirko centralizuoto Å¡ildymo katilÄ gyvenamajam namui, kuriame gyvena. PareiÅ¡kėjai rÅ«pinasi turtu, likusiu po G. R. mirties, moka mokesčius už tiekiamÄ vandenį ir elektrÄ .

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai, faktiÅ¡kai pradėję paveldimÄ turtÄ valdyti, įrodė, jog kaip įpėdiniai faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jų valiÄ ir toliau valdyti paveldimÄ turtÄ . Suinteresuoti asmenys R. V. ir A. R. nepaneigė pareiÅ¡kėjų teiginių, jų nurodomos aplinkybės dėl visų laidojimo iÅ¡laidų apmokėjimo neįrodytos, pateikta tik laidojimo reikmenų skaičiuotė, laidojimo paslaugų užsakymo aktas, nepateikti apmokėjimo kvitai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Priimant sprendimÄ , remtasi tik pareiÅ¡kėjo V. R. paaiÅ¡kinimais, jo teismui pateiktais dokumentais. Tikrovės neatitinka pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad G. R. palikimÄ pareiÅ¡kėjai priėmė faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, pareiÅ¡kėjai perėmė G.

R. asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, buitinę technikÄ , baldus, suinteresuotas asmuo R. V. nesirÅ«pino savo motina, neatvažiuodavo pas jÄ , pareiÅ¡kėjai savo lėšomis palaidojo G. R. Buvo pateikti įrodymai, kad laidojimo iÅ¡laidas, Å¡arvojimo salės nuomÄ , gedulingus pietus apmokėjo suinteresuoti asmenys R. V. ir A. R., už duobkasių paslaugas sumokėjo suinteresuotas asmuo A. R. Nevertinta, kad pareiÅ¡kėjas V. R. su savo Å¡eima gyvena motinai ir P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame Å«kiniame pastate, kuriame iÅ¡ savo lėšų įsirengė gyvenamÄ sias patalpas, todėl V.

R. pateikti mokėjimo kvitai yra susiję su mokėjimais už paslaugas (vandenį, elektros energijÄ ), kurias savo Å¡eimos reikmėms naudojo pareiÅ¡kėjas V. R. Tai niekaip nesusiję su palikimo priėmimu ir to palikimo faktiÅ¡ku valdymu. Neatsižvelgta į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. R. po motinos G. R. mirties uždarbiavo ir gyveno užsienyje (Norvegijoje). Vien dėl Å¡ios priežasties V. R. negali bÅ«ti laikomas pradėjusiu faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .Nevertinta aplinkybė, kad P. R. yra neįgalus, dėl senyvo amžiaus sunkiai juda (dėl to negalėjo dalyvauti ir teismo posėdžiuose), todėl neturi fizinių galimybių pats rÅ«pintis savo turtu, mokėti mokesčius ir t. t.

Kadangi pačiam P. R. reikalinga globa, jis negalėjo priimti ir valdyti palikimo po sutuoktinės mirties. PareiÅ¡kėjas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimo nekeisti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G.

R. (pareiÅ¡kėjo P. R. sutuoktinė, pareiÅ¡kėjo V. R. motina). Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurÄ kreipėsi dukra R. V. (suinteresuotas asmuo byloje, apeliantė). P. R. ir V. R. dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiÅ¡kai turtÄ pradėjus valdyti) nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ patenkino.Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiÅ¡kėjo V.

R. paaiÅ¡kinimais, jo pateiktais dokumentais, t. y. netinkamu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Savo valiÄ priimti palikimÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimÄ , neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.51 straipsnis).

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį.

Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas P. R. santuokoje su sutuoktine pragyveno virÅ¡ 50 metų jo vardu registruotame, tačiau abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini).

Å iuo adresu registruota jo gyvenamoji vieta, o iki mirties Å¡iuo adresu buvo registruota ir sutuoktinės G. R. gyvenamoji vieta. PareiÅ¡kėjas V. R. su savo Å¡eima (sutuoktine K. R. ir dviem nepilnamečiais vaikais) iki pat motinos G. R. mirties bei po jos mirties, gyveno jai ir tėvui pareiÅ¡kėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu yra deklaruota jo ir sutuoktinės bei vaikų gyvenamoji vieta. Po motinos mirties liko gyventi su Å¡eima tose pačiose gyvenamosiose patalpose, toliau rÅ«pinosi ir Å¡iuo metu rÅ«pinasi visu turtu kaip savu, abu su tėvu ir suinteresuotaisiais asmenimis palaidojo motinÄ , pirko paminklÄ .

PareiÅ¡kėjai bendromis lėšomis gerino Å¡ildymo sistemÄ , pirko centralizuoto Å¡ildymo katilÄ , toliau po motinos mirties kartu rÅ«pinosi visu Å«kiu, valdė ir Å¡iuo metu valdo ir rÅ«pinasi turtu, likusiu po motinos mirties, kartu su tėvu bendrai moka mokesčius už tiekiamÄ vandenį ir elektrÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog P. R. ar V. R. notarine tvarka raÅ¡tu bÅ«tų pateikę aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ palikimo atsisakymÄ . Kaip minėta, įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju Å¡iam sutinkant ilgÄ laikÄ kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Esant nurodytoms aplinkybėms, aptartiems ir įvertintiems įrodymams, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiÅ¡kėjai įrodė, jog faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų apie pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įrodymų visumos nustatė, jog G. R. laidojo pareiÅ¡kėjai kartu su suinteresuotaisiais asmenimis. Nesutiktina su pareiÅ¡kėja, kad į bylÄ pateikti mokėjimo kvitai patvirtina tik mokesčių mokėjimÄ už V. R. naudojimÄ si vandeniu ir elektra. IÅ¡klausius posėdžio garso įraÅ¡Ä , konstatuotina, kad namų valdoje yra vienas elektros skaitiklis. Taigi mokama bendrai už visų gyvenančių namų valdoje asmenų sunaudotÄ elektros energijÄ .

Kaip galima spręsti iÅ¡ mokėjimo už vandenį kvitų, mokesčiai mokami pagal du skaitiklius. Taigi – už abu pareiÅ¡kėjus. Mokesčių mokėjimas rodo faktinį palikimo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Negalima sutikti su argumentu, jog dėl to, kad P. R. dėl senyvo amžiaus sunkiai juda, todėl negalėjo priimti ir valdyti palikimo. Kaip minėta, P. R. po G.

R. mirties gyveno jam ir palikėjai nuosavybės teise priklausiusiame name, prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, palikimo neatsisakė, taigi tokiu bÅ«du jis iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ valiÄ priimti palikimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad vien dėl to, jog V. R. po palikėjos mirties uždarbiavo ir gyveno užsienyje negali bÅ«ti laikomas pradėjusiu faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Pažymėtina, kad turtÄ tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje.

Be to, kaip nustatyta byloje, V. R. gyvenamoji vieta deklaruota ir ji yra pastovi palikimo atsiradimo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Todėl Å¡i suinteresuoto asmens R. V. nurodyta aplinkybė neturi įtakos teismo iÅ¡vadai apie palikimo priėmimÄ .     Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 5,61 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,61 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja             Virginija Lozoraitytė