7592fdfa-92c8-482b-af7a-eae1e700b1b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-591-798/2016Proceso Nr. 2-55-3-02325-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.;122.4.; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Trys banginiai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria UAB „Trys banginiai“ iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1714-794/2016 pagal ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Trys banginiai“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Trys banginiai“ bankroto bylÄ . Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 25 930,24 Eur. Trečiasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 25 575,96 Eur, o sprendimÄ byloje dėl UAB „Trys banginiai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Trys banginiai“, administratoriumi atrinktas Laimonas Vogulys.

Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymėjo, kad atsakovo UAB „Trys banginiai“ turimo turto vertė yra 192 194,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 198 805,00 Eur. Ä®monės nuostoliai 2015 m. lapkričio 11 d. duomenimis sudaro – 10 981,00 Eur. IÅ¡ pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o sprendė, kad įmonė turi kreditorius, kuriems įvykdymo terminai yra suėję – 203 090,53 Eur dydžio sumai, o debitoriniai įsipareigojimai sudaro -187 494,53 Eur.

Teismas palyginęs įmonės pradelstus kreditorinius įsipareigojimus su turimo turto verte, konstatavo, jog jie virÅ¡ija visÄ balanse įraÅ¡yto turto vertę. Teismas konstatavęs įmonės nemokumÄ pagal Ä®BÄ® 2 str. 8 d. nuostatas ir sprendė, kad yra pagrindas kelti bankroto bylÄ (Ä®BĮ 9 str. 7 d. 1p., 2 str. 8 p.). III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas UAB „Trys banginiai“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Pažymėjo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės tik dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, kurių atsakovas negalėjo numatyti ir egzistuoja tas pats debitorinis reikalavimas fiziniam asmeniui, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu atsakovui buvo priteistas kaip žalos atlyginimas. Debitorinio reikalavimo patenkinimas leistų įmonei atsiskaityti su ieÅ¡kovais ir kreditoriais.Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Trys banginiai“, todėl apygardos teismas turėjo nutraukti bylos nagrinėjimÄ , kai jam tapo žinoma apie CPK 293 str. 3 p. egzistuojančias aplinkybes, o ne iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Trys banginiai“ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad atsakovas nuo 2012 metų sausio mėn. pažeidinėja VSD įmokų mokėjimo tvarkÄ , mokėjimo nurodymai kredito įstaigose liko neįvykdyti, antstolis pagal pateiktus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus jokių piniginių lėšų nepervedė. VSDFV Vilniaus skyrius įmonės direktoriui už VSD įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus 2015-04-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau skola vis tiek nesumokėta. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Byloje keliamas klausimas dėl juridinio asmens pripažinimo nemokiu ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų egzistavimo.Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neteisingai (nevisapusiÅ¡kai) nustatė aplinkybes dėl atsakovo įsiskolinimų kreditoriams ir padarė procesinių normų pažeidimÄ .

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu. Taigi bankroto procedÅ«ros vykdomos pagal Ä®BÄ®, o įstatymų, tame tarpe ir CPK, nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ®. Ä®BÄ® 4 straipsnyje numatyti pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo pagrindai (įmonė laiku neatsiskaito, nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų, vieÅ¡ai praneÅ¡a, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ar pajamų) yra tik pagrindas pareiÅ¡kimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo paduoti.

Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad apygardos teismas turėjo nutraukti bylos nagrinėjimÄ , nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Trys banginiai“. Å iuo atveju ieÅ¡kovas praėjus metams po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui, nėra saistomas CPK 293 str. nuostatomis, nes Ä®BÄ® įstatymo nustatyta tvarka turėjo pagrindÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl įstatymų nustatytų mokesčių nemokėjimo, kurie per metus ženkliai iÅ¡augo.Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje.

Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki;

2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

3) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).Taigi esminis ir pagrindinis dalykas, kÄ vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡sakytu teiginiu, kad sprendžiant klausimÄ dėl nemokumo, Ä®monių bankroto įstatymas nenustato jokių iÅ¡lygų, jei įmonė tampa nemoki dėl trečiųjų asmenų kaltės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ konstatavęs, kad apskaitytos 2015 m. balanse skolos akivaizdžiai virÅ¡ijo balanse įraÅ¡yto turto vertę, o įmonės nuostoliai 2015 m. lapkričio 11 d. duomenimis sudaro – 10 981,00 Eur.

Taip pat didžiausi pradelsti įsipareigojimai 2015 m. lapkričio 11 d. finansinių dokumentų duomenimis yra kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai (pelno mokestis – 6 827,79 Eur, PVM mokestis – 15 547, 83 Eur, tarÅ¡os mokestis – 341,19 Eur, kelių mokestis- 1 158,12 Eur, delspinigiai – 1 701,03 Eur, viso 25 575,96 Eur) bei VSDFV – 26 766,77 Eur. Taigi, teismas įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ dėl jos nemokumo konstatavęs, jog yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki ir su tokia pozicija apeliacinis teismas sutinka.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius, kad įmonė kurį laikÄ nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).

Iš bylos duomenų galima spręsti, kad įmonė turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui, nes nuo 2012 m. sausio mėn. bendrovė nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, mokėjimo nurodymai kredito įstaigose liko neįvykdyti. Laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2015 m. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui ženkliai išaugo, t.y. 2015-01-01 skola sudarė 18 589,32 Eur, o nuo 2016-01-01 įsiskolinimas jau sudarė 27 474,43 Eur, todėl yra pagrindas spręsti, kad įmonė nesugeba atsiskaityti su tuo pačiu kreditoriumi.

Vertinant bendrovės turtinę bÅ«klę, ypač svarbu iÅ¡analizuoti ir iÅ¡tirti įmonės gautinas sumas, t. y. ar Å¡ios sumos gali bÅ«ti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti nurodytas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-2186/2013). Pažymėtina, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais.

IÅ¡ atsakovo pateikto debitorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 187 494,53 Eur sudaro iÅ¡ įvairių fizinių ir juridinių asmenų gautinos sumos (b. l. 62-66) iÅ¡ kurių didžiausia 117 917,02 Eur gautina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu priteisus iÅ¡ D. G.. Tačiau apeliantas nepateikė dokumentų, įrodančių apie realiÄ galimybę gauti Å¡iÄ sumÄ . Byloje nėra duomenų apie minėtų debitorinių skolų atgavimo perspektyvas, nėra įrodymų, kad Å¡ios sumos bus iÅ¡ieÅ¡kotos.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantui nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų įmonės mokumÄ , byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu neįrodė, jog įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovui pavykus sėkmingai ir operatyviai iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ debitorių ar suradus investuotojų, kurių pagalba atsakovas bÅ«tų pajėgus atsiskaityti ir atsiskaitytų su kreditoriais, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas   Antanas Rudzinskas