7592fdfa-92c8-482b-af7a-eae1e700b1b1 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedGinÄo esmÄ IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB âTrys banginiaiâ bankroto bylÄ . NurodÄ, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 25 930,24 Eur. TreÄiasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodÄ, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 25 575,96 Eur, o sprendimÄ byloje dÄl UAB âTrys banginiaiâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ UAB âTrys banginiaiâ, administratoriumi atrinktas Laimonas Vogulys.
Legislator headnote
AI generated7592fdfa-92c8-482b-af7a-eae1e700b1b1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu. Taigi bankroto procedÅ«ros vykdomos pagal Ä®BÄ®, o įstatymų, tame tarpe ir CPK, nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ®. Ä®BÄ® 4 straipsnyje numatyti pareiÅ¡kimo dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo pateikimo pagrindai (įmonÄ laiku neatsiskaito, nemoka įstatymų nustatytų mokesÄių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų, vieÅ¡ai praneÅ¡a, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ar pajamų) yra tik pagrindas pareiÅ¡kimui dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo paduoti.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2-591-798/2016Proceso Nr. 2-55-3-02325-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.;122.4.; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Antanas Rudzinskas teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo UAB âTrys banginiaiâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria UAB âTrys banginiaiâ iÅ¡kelta bankroto byla, civilinÄje byloje Nr. eB2-1714-794/2016 pagal ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB âTrys banginiaiâ, treÄiasis asmuo ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, ir n u s t a t Ä:I.
GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB âTrys banginiaiâ bankroto bylÄ . NurodÄ, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 25 930,24 Eur. TreÄiasis asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodÄ, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 25 575,96 Eur, o sprendimÄ byloje dÄl UAB âTrys banginiaiâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ UAB âTrys banginiaiâ, administratoriumi atrinktas Laimonas Vogulys.
Teismas, įvertinÄs į bylÄ pateiktus atsakovo finansinÄs atskaitomybÄs dokumentus, pažymÄjo, kad atsakovo UAB âTrys banginiaiâ turimo turto vertÄ yra 192 194,00 Eur, per vienerius metus mokÄtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 198 805,00 Eur. Ä®monÄs nuostoliai 2015 m. lapkriÄio 11 d. duomenimis sudaro â 10 981,00 Eur. IÅ¡ pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o sprendÄ, kad įmonÄ turi kreditorius, kuriems įvykdymo terminai yra suÄjÄ â 203 090,53 Eur dydžio sumai, o debitoriniai įsipareigojimai sudaro -187 494,53 Eur.
Teismas palyginÄs įmonÄs pradelstus kreditorinius įsipareigojimus su turimo turto verte, konstatavo, jog jie virÅ¡ija visÄ balanse įraÅ¡yto turto vertÄ. Teismas konstatavÄs įmonÄs nemokumÄ pagal Ä®BÄ® 2 str. 8 d. nuostatas ir sprendÄ, kad yra pagrindas kelti bankroto bylÄ (Ä®BĮ 9 str. 7 d. 1p., 2 str. 8 p.). III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas UAB âTrys banginiaiâ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .
PažymÄjo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusÄ Ä¯ įmonÄs balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄs tik dÄl treÄiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, kurių atsakovas negalÄjo numatyti ir egzistuoja tas pats debitorinis reikalavimas fiziniam asmeniui, kuris Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu atsakovui buvo priteistas kaip žalos atlyginimas. Debitorinio reikalavimo patenkinimas leistų įmonei atsiskaityti su ieÅ¡kovais ir kreditoriais.Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB âTrys banginiaiâ, todÄl apygardos teismas turÄjo nutraukti bylos nagrinÄjimÄ , kai jam tapo žinoma apie CPK 293 str. 3 p. egzistuojanÄias aplinkybes, o ne iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo UAB âTrys banginiaiâ palikti nepakeistÄ .
NurodÄ, kad atsakovas nuo 2012 metų sausio mÄn. pažeidinÄja VSD įmokų mokÄjimo tvarkÄ , mokÄjimo nurodymai kredito įstaigose liko neįvykdyti, antstolis pagal pateiktus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus jokių piniginių lÄšų nepervedÄ. VSDFV Vilniaus skyrius įmonÄs direktoriui už VSD įmokų mokÄjimo tvarkos pažeidimus 2015-04-22 suraÅ¡Ä administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , taÄiau skola vis tiek nesumokÄta. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str., 338 str.). Byloje keliamas klausimas dÄl juridinio asmens pripažinimo nemokiu ir bankroto bylos iÅ¡kÄlimo pagrindų egzistavimo.Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas klausimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo neteisingai (nevisapusiÅ¡kai) nustatÄ aplinkybes dÄl atsakovo įsiskolinimų kreditoriams ir padarÄ procesinių normų pažeidimÄ .
Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu. Taigi bankroto procedÅ«ros vykdomos pagal Ä®BÄ®, o įstatymų, tame tarpe ir CPK, nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ®. Ä®BÄ® 4 straipsnyje numatyti pareiÅ¡kimo dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo pateikimo pagrindai (įmonÄ laiku neatsiskaito, nemoka įstatymų nustatytų mokesÄių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų, vieÅ¡ai praneÅ¡a, kad neketina vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ar pajamų) yra tik pagrindas pareiÅ¡kimui dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo paduoti.
TodÄl atmestinas apelianto argumentas, kad apygardos teismas turÄjo nutraukti bylos nagrinÄjimÄ , nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB âTrys banginiaiâ. Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÄjus metams po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui, nÄra saistomas CPK 293 str. nuostatomis, nes Ä®BÄ® įstatymo nustatyta tvarka turÄjo pagrindÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dÄl įstatymų nustatytų mokesÄių nemokÄjimo, kurie per metus ženkliai iÅ¡augo.Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje.
Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:
1) įmonÄ yra nemoki;
2) įmonÄ vÄluoja iÅ¡mokÄti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas;
3) įmonÄ vieÅ¡ai paskelbÄ arba kitaip praneÅ¡Ä kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dÄl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudaranÄios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonÄ faktiÅ¡kai yra nemoki. Ä®monÄs nemokumas â tai įmonÄs bÅ«sena, kai įmonÄ nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokÄtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonÄs įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusÄ Ä¯ jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄs (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).Taigi esminis ir pagrindinis dalykas, kÄ vertina teismas, sprÄsdamas dÄl įmonÄs mokumo, tai įmonÄs turimo balansinio turto vertÄs ir pradelstų įsipareigojimų santykis.
TodÄl sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡sakytu teiginiu, kad sprendžiant klausimÄ dÄl nemokumo, Ä®monių bankroto įstatymas nenustato jokių iÅ¡lygų, jei įmonÄ tampa nemoki dÄl treÄiųjų asmenų kaltÄs. NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡kÄlÄ atsakovui bankroto bylÄ konstatavÄs, kad apskaitytos 2015 m. balanse skolos akivaizdžiai virÅ¡ijo balanse įraÅ¡yto turto vertÄ, o įmonÄs nuostoliai 2015 m. lapkriÄio 11 d. duomenimis sudaro â 10 981,00 Eur.
Taip pat didžiausi pradelsti įsipareigojimai 2015 m. lapkriÄio 11 d. finansinių dokumentų duomenimis yra kreditoriams Valstybinei mokesÄių inspekcijai (pelno mokestis â 6 827,79 Eur, PVM mokestis â 15 547, 83 Eur, tarÅ¡os mokestis â 341,19 Eur, kelių mokestis- 1 158,12 Eur, delspinigiai â 1 701,03 Eur, viso 25 575,96 Eur) bei VSDFV â 26 766,77 Eur. Taigi, teismas įmonei iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ dÄl jos nemokumo konstatavÄs, jog yra objektyvios prielaidos, sudaranÄios pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti, jog įmonÄ faktiÅ¡kai yra nemoki ir su tokia pozicija apeliacinis teismas sutinka.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonÄs faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonÄs balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄs santykis, taÄiau ypaÄ svarbios objektyvaus turinio aplinkybÄs, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sprÄsti apie faktinį įmonÄs mokumÄ , nes nustaÄius, kad įmonÄ kurį laikÄ nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais paÄiais kreditoriais, įmonÄ galÄtų bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant 1/2 balansinÄs turto vertÄs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).
IÅ¡ bylos duomenų galima sprÄsti, kad įmonÄ turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų ieÅ¡kovui VSDFV Vilniaus skyriui, nes nuo 2012 m. sausio mÄn. bendrovÄ nesilaikÄ nustatytos VSD įmokų mokÄjimo tvarkos, mokÄjimo nurodymai kredito įstaigose liko neįvykdyti. Laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2015 m. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui ženkliai iÅ¡augo, t.y. 2015-01-01 skola sudarÄ 18 589,32 Eur, o nuo 2016-01-01 įsiskolinimas jau sudarÄ 27 474,43 Eur, todÄl yra pagrindas sprÄsti, kad įmonÄ nesugeba atsiskaityti su tuo paÄiu kreditoriumi.
Vertinant bendrovÄs turtinÄ bÅ«klÄ, ypaÄ svarbu iÅ¡analizuoti ir iÅ¡tirti įmonÄs gautinas sumas, t. y. ar Å¡ios sumos gali bÅ«ti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti nurodytas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsÄjo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-2186/2013). PažymÄtina, kad įmonÄ faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todÄl debitorinÄs skolos turÄtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais.
IÅ¡ atsakovo pateikto debitorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 187 494,53 Eur sudaro iÅ¡ įvairių fizinių ir juridinių asmenų gautinos sumos (b. l. 62-66) iÅ¡ kurių didžiausia 117 917,02 Eur gautina Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu priteisus iÅ¡ D. G.. TaÄiau apeliantas nepateikÄ dokumentų, įrodanÄių apie realiÄ galimybÄ gauti Å¡iÄ sumÄ . Byloje nÄra duomenų apie minÄtų debitorinių skolų atgavimo perspektyvas, nÄra įrodymų, kad Å¡ios sumos bus iÅ¡ieÅ¡kotos.
Atkreiptinas apelianto dÄmesys, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantui nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinÄs instancijos teismui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių realų įmonÄs mokumÄ , byloje esanÄių duomenų pagrindu apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu neįrodÄ, jog įmonÄ pajÄgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl įmonÄs nemokumo, todÄl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nÄra jokio teisinio pagrindo.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinÄjimo metu paaiÅ¡kÄjus, jog įmonÄ pajÄgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovui pavykus sÄkmingai ir operatyviai iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ debitorių ar suradus investuotojų, kurių pagalba atsakovas bÅ«tų pajÄgus atsiskaityti ir atsiskaitytų su kreditoriais, galÄtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl bankroto bylos nutraukimo Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjas   Antanas Rudzinskas