7590aaf5-e73b-412d-90eb-be3618809aea · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr     Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-67-185/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03049-2014-8                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.

Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,                          n u s t a t ė :                                       Skundžiamu nutarimu D.

D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (28 Eur) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 15 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. D. kas mėnesį mokėti po dalį – 200 Lt baudos (po 57.62 Eur).              D. D. nubaustas už tai, kad 2014-11-17 apie 22.40 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. žiedinėje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. D., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant šaligatvio bortelio.

Eismo įvykio metu apgadintas Å¡aligatvio bortelis ir automobilio „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas. D. D. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 p. reikalavimÄ .             Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ ir jo dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje Å¡io pažeidimo sudėties.

LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas dėl neteisingai įvertintų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normų. Teigia, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis pripažino, jog nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant Å¡aligatvio bortelio, apgadino motinos vardu registruotÄ automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio teisėtas valdytojas yra jis, jo motina jam dėl automobilio apgadinimo jokių pretenzijų neturi, automobilio remonto iÅ¡laidas apmokėjo jis pats.

Dėl to, kad nesuvaldė automobilio, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir Å¡iuo metu gailisi. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nurodo, kad ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. IÅ¡ Å¡io ATPK straipsnio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta KET.

KET numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nėra galimybės apie įvykį praneÅ¡ti nukentėjusiajam (KET 219.4 p. ir 222 p.). Teigia, kad po užvažiavimo ant Å¡aligatvio bortelio buvo įsitikinęs, jog eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotÄ automobilį, t. y. žalÄ padarė tik sau, kad apgadino Å¡aligatvio bortelį ir dėl to kam nors padarė žalÄ , nesuprato (naktį po įvykio tikrai nematė, jog bortelis suskilo), todėl pasitraukdamas iÅ¡ įvykio vietos buvo įsitikinęs, jog neturėjo pareigos praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį.

Be to, jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pasislėpti, o automobilį patraukė iš žiedinės sankryžos, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nes eismas šioje vietoje yra gana intensyvus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinį siejo tik su jo supratimu, jog jis sukėlė eismo įvykį. Tačiau šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Taigi asmuo turi suvogti ne tik tai, jog jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai - tyčia nevykdė pareigos praneÅ¡ti nukentėjusiajam apie padarytÄ Å¾alÄ ar informuoti policijÄ apie eismo įvykį. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alina. Mano, kad tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nebuvo nustatytos. Teigia, kad apylinkės teismas nutarime nurodė, jog jis apgadino Å¡aligatvio bortelį ir automobilį.

Tačiau dėl automobilio apgadinimo žala padaryta tik jam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad bÅ«tų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ . Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla, tokiu atveju nekyla ir pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Teigia, kad dėl bortelio apgadinimo nutarime nėra nurodyta nei padarytos žalos apimtis, nei dydis, nėra aiÅ¡ku, kokiais bylos duomenimis remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis veikė tyčia – iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino suvokdamas, jog padarė turtinę žalÄ ir siekdamas iÅ¡vengti jos atlyginimo, nes tik tokiu atveju kyla administracinė atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apie bortelio apgadinimÄ jis sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, po ko ėmėsi priemonių atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ informavo Panevėžio miesto savivaldybės pareigÅ«nus, jog yra atsakingas už bortelio apgadinimÄ , susitiko su pareigÅ«nu, atsakingu už Panevėžio miesto gatves, dėl padarytos žalos paskaičiavimo.

Taigi nagrinėjamu atveju jis net nesuprato, jog automobiliu atsitrenkęs į Å¡aligatvio bortelį kam nors, iÅ¡skyrus savo automobilį, padarė žalÄ , t. y. kad pažeidė KET 222 p. reikalavimus, todėl buvo įsitikinęs, jog neturėjo pareigos praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, jog jis tyčia, sÄ moningai siekė iÅ¡vengti atsakomybės už Å¡ios žalos atlyginimÄ . Taigi jo veiksmuose nėra tyčios – jis nesuvokė, jog jo pasiÅ¡alinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, o sÄ Å¾iningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė ATPK 130 str. 1 d. taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl bylos dalis dėl Å¡io teisės pažeidimo padarymo nutrauktina.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nurodo, kad su D.

D. surašytame apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl apylinkės teismo nutarimo pakeitimo nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti nėra pagrindo.             Tenkinama apeliacinio skundo dalis.             ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Vieni iÅ¡ ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes bei iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.             Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.              AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutarimÄ priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.

             Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. D. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymÄ . ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė įtvirtinta už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p., eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.              Bylos duomenys patvirtina, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. taip pat neginčija fakto, jog nagrinėjamo įvykio metu jo vairuotam automobiliui buvo padaryta žala.

Taigi minėtas įvykis formaliai atitinka pirmiau paminėtame įstatyme įtvirtintÄ eismo įvykio sÄ vokÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar Å¡io įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui ir ar apie šį eismo įvykį asmuo privalėjo praneÅ¡ti policijai, t. y. ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.             AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ .

Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009, 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje N575-310/2012). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta KET (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009, 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje N575-310/2012).

KET 222 p., kuris inkriminuotas apeliantui, numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nagrinėjant bylas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos reikÅ¡minga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes bÅ«tent tuo pasireiÅ¡kia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, jog jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai - tyčia nevykdė pareigos praneÅ¡ti nukentėjusiajam apie padarytÄ Å¾alÄ ar informuoti policijÄ apie eismo įvykį. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas, pasiÅ¡alina.             Kaip matyti iÅ¡ D.

D. pareikÅ¡to kaltinimo, jam aptariamo įvykio metu inkriminuoti jo paties vairuoto automobilio ir Å¡aligatvio bortelio padaryti apgadinimai. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta tik tai, jog analizuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas D. D. vairuojamas automobilis. Jokių objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog D. D. aptariamo įvykio metu savo veiksmais padarė žalÄ kitiems asmenims priklausančiam turtui, nagrinėjamoje byloje nėra.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų, juose nurodyta, jog policijos pareigÅ«nams, atvykusiems į analizuojamo eismo įvykio vietÄ , buvo rastas apgadintas Å¡aligatvio bortelis ir pabirusios automobilio plastikinės detalės. IÅ¡ paties D. D. pirmosios instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų bei jo apeliacinio skundo matyti, kad jis, sužinojęs iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, jog užvažiavęs ant Å¡aligatvio bortelio jį galimai apgadino, apie tai informavo Panevėžio miesto savivaldybės pareigÅ«nus bei susitiko su pareigÅ«nu, atsakingu už Panevėžio miesto gatves, su kuriuo tarėsi dėl galimų nuostolių, kurie nebuvo dideli (siekė apie 200 Lt), padengimo.

Pats nepastebėjo ir nesuprato, jog aptariamo įvykio metu apgadino Å¡aligatvio bortelį ir dėl to kam nors padarė žalÄ , taip pat nepagalvojo, kad reikia kviesti policijÄ . BÅ«damas įsitikinęs, jog apgadino tik savo vairuotÄ transporto priemonę, dėl ko jokia atsakomybė jam nekyla, pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, vien Å¡ie duomenys neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti D. D. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir byloje esančios foto nuotraukos, kadangi jose užfiksuoti duomenys, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų apie galimai padarytÄ Å¾alÄ kitiems asmenims priklausančiam turtui, nepatvirtina, kad foto nuotraukose užfiksuoti galimi Å¡aligatvio bortelio apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent nagrinėjamo eismo įvykio metu.              Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesiaiÅ¡kino dėl aptariamo įvykio metu galimai kitų asmenų turtui padarytos žalos, t. y. apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino, ar bÅ«tent D.

D. veiksmai, jam užvažiuojant ant Å¡aligatvio bortelio, sÄ lygojo Å¡io bortelio apgadinimÄ , taip pat nesiaiÅ¡kino Å¡io bortelio bÅ«klės iki analizuojamo eismo įvykio. Byloje nėra jokios pretenzijos dėl žalos, padarytos dėl bortelio apgadinimo, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus ir patikimo dokumento, pagrindžiančio kitų asmenų turtui padarytos žalos faktÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. D. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kitų asmenų turtui, galimai padarytos žalos apimtį ir jos dydį.

Dėl to lieka neaiÅ¡ku, kokiais bylos duomenimis remdamasis apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog D. D. analizuojamo eismo įvykio metu apgadino Å¡aligatvio bortelį ir suvokęs, jog savo veiksmais padarė turtinę žalÄ , siekdamas iÅ¡vengti jos atlyginimo, tyčia, sÄ moningai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, nes tik neginčijamai nustačius Å¡ias aplinkybes kyla administracinė atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi tik prielaida, kad Å¡aligatvio bortelis buvo apgadintas bÅ«tent nagrinėjamo eismo įvykio metu, nors, kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.             Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Tačiau pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.             Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bÅ«ti aktyvus – imtis priemonių nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei paÅ¡alinti byloje esančias abejones tam, kad bÅ«tų priimtas pagrįstas ir teisėtas bei abejonių nekeliantis sprendimas.

Tačiau apylinkės teismui, nesiėmus priemonių papildomiems duomenims surinkti bei juos iÅ¡tirti ir įvertinti, o nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių apie aptariamo eismo įvykio metu galimai padarytÄ Å¾alÄ kitų asmenų turtui, apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nebuvo jokio pagrindo konstatuoti D. D. kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo. Vien pats faktas, jog aptariamo įvykio metu D.

D. nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant Å¡aligatvio bortelio ir apgadino automobilį, nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ kitiems asmenims priklausančiam turtui, neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog yra padarytas ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas, o kartu ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. D. veiksmais, t. y. jam užvažiavus ant Å¡aligatvio bortelio, buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, dėl ko jam kyla atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymÄ , o kartu ir pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.             Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad skundžiamame teismo nutarime iÅ¡vados dėl D.

D. kaltės padarytos nesurinkus ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų duomenų. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 ir 257 str. reikalavimų, skundžiamas nutarimas naikinama kaip neteisėtas bei nepagrįstas, ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,n u t a r i a :             Tenkinti dalį D. D. apeliacinio skundo.

             Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.                    Nutartis neskundžiama.                  Teisėjas                                                                  Pranas Å imkus