758ee18c-e8f2-4a30-a12d-ea3e425a84e4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-4632-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. gruodžio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjui V.

K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovams PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.

K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2019-11-11 nutarimÄ Nr. 67-2058;

2) panaikinti PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 administracinį aktÄ Nr. 7-5773;

3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-12-12 sprendimÄ Nr. 2S-5061;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimu Nr. 67-2058 jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Teigė, kad eiti į pataisos įstaigos paskirtÄ bÅ«rį nesutiko dėl svarbių priežasčių. Pataisos namai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pasiaiÅ¡kinime nurodytas priežastis, netyrė atsisakymo aplinkybių, neiÅ¡kvietė pareiÅ¡kėjo pokalbiui, nesudarė pareiÅ¡kėjui galimybės pasiaiÅ¡kinti žodžiu.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kimu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl leidimo skambinti advokatui, tačiau jo praÅ¡ymas PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 raÅ¡tu Nr. 7-5773 nepagrįstai buvo netenkintas. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos ir negalėjimo paskambinti advokatui pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, kuriÄ privalo atlyginti. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime (b. l. 47-51) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimÄ , atsižvelgiant į nuteistojo pasiaiÅ¡kinimÄ , pažeidimo aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas pasiaiÅ¡kinime ir pokalbio metu nenurodė konkrečių atsisakymo eiti į 2 bÅ«rį priežasčių. PareiÅ¡kėjas drausminėmis nuobaudomis buvo baustas daug kartų, todėl charakterizuojamas neigiamai ir buvo pripažinta, jog jis sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimÄ . Ä®vertinus visas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjui skirta adekvati ir proporcinga nuobauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 145 str. nuostatomis, nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės paskambinti telefonu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 101 str. nurodytÄ teisę.

Pataisos įstaigÄ užtikrina BVK 101 str. numatytÄ teisę ir sudaro sÄ lygas nuteistiesiems skambinti praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡e esantiems advokatams neribojamai. Akivaizdu, kad nuteistajam skambinant į neva privatų advokatų numerį, Pataisos įstaiga negali patikrinti ar tikrai yra skambinama advokatui, todėl tokiems skambučiams BVK 101 str. numatytÄ iÅ¡imtis netaikytina. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalÄ , neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, todėl neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-03-14 įsakymo Nr. 2- 449 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Trečiajame sektoriuje, perkėlimo į pirmÄ jį sektorių“ 1.3 punktu V. K. iÅ¡ 3-ojo sektoriaus buvo perkeltas į 1-ojo sektoriaus 2-Ä jį bÅ«rį (b. l. 89). PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimu Nr. 67-2058 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, už tai, kad jis 2019-11-10, 13.00 val., kategoriÅ¡kai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtÄ 2-tÄ bÅ«rį ir taip padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimÄ , numatytÄ Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte ir PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-03-14 įsakyme Nr. 2- 449 (b. l. 3).

PareiÅ¡kėjui Å¡iÄ nuobaudÄ apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvo paliktas galioti, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestas (b. l. 8-9). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pataisos įstaigos vadovo priimto nutarimo skirti nuteistajam nuobaudÄ teisėtumo ir Å¡iuo galimai neteisėtu nutarimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pataisos įstaigų režimo reikalavimai įtvirtinti Bausmių vykdymo kodekse, kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos – 12 straipsnyje, specialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ , nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ä®statymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir Å¡ių institucijų pareigÅ«nų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad Å¡ios įstaigos ir pareigÅ«nai gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobÅ«dis reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ , o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. 2019-11-11 atsisakė vykdyti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymÄ dėl jo paskyrimo į pataisos įstaigos parinktÄ bÅ«rį.

NurodytÄ aplinkybę patvirtina pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu pateiktas paaiÅ¡kinimas (b. l. 98, 113), PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 111, 112), PravieniÅ¡kių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma (b. l. 110). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pripažino, kad jis atsisakė vykdyti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymÄ dėl jo perkėlimo į Pirmojo sektoriaus 2-Ä jį bÅ«rį, tačiau teigia, kad atsisakymas buvo pagrįstais, o pataisos namai neatsižvelgė ir netyrė jo paaiÅ¡kinimų.

Nuobaudos skyrimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 205 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė apsiginti – pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu (b. l. 113), tačiau savo pasiaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį priežasčių, teigė, jog atsisakymÄ grindžia BVK 70 str. 1 d. 3 p. pagrindais dėl priežasčių, kurias nurodys KŽS specialistui.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pažymoje nurodoma, kad 2019-11-11 su pareiškėju buvo pravestas pokalbis, pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, konkrečių priežasčių neįvardino (b. l. 110). Pareiškėjas kėlė abejones dėl Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019-11-11 pažymoje nurodytų duomenų teisingumo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 187-191 punktuose yra įtvirtinta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka.

Nurodytų taisyklių 188 punkte nustatyta, kad asmeniniais klausimais nuteistuosius priimantys pataisos įstaigų vadovybė ir tarnybų vadovai pagal savo kompetencijÄ Ä¯raÅ¡us apie nuteistųjų priėmimÄ daro nustatytos formos Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale, o pagal 190 punktÄ , nuteistųjų priėmimas asmeniniais klausimais organizuojamas pagal pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtintÄ grafikÄ . Teismas, įvertinęs PravieniÅ¡kių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto parengtÄ 2019-11-11 pažymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pokalbis su pareiÅ¡kėju vyko ne Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019-11-11 duomenys kelia abejonių, kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka neužfiksuotas Å¡io pareigÅ«no pokalbis su pareiÅ¡kėju, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo raÅ¡tiÅ¡kuose paaiÅ¡kinimuose ir pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nu metu nepateikė konkrečios informacijos apie asmenis, kurių neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo saugumui ir sveikatai kelia realiÄ grėsmę.

Teismui pateiktame skunde ir posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kokie konkretÅ«s asmenys jam kelia pavojų, kokios realios pasekmės jam gali kilti arba jau buvo kilusios dėl tokių asmenų veiksmų ir pan. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad Bausmių vykdymo kodeksas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , kadangi tai gali prieÅ¡tarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014, 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017 ir kt.).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nebuvo nustatyta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas pagrįstai atsisakė vykdyti PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos reikalavimus bausmę atlikti 2-ame bÅ«ryje, kadangi Å¡iame bÅ«ryje dėl kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų gali kilti reali grėsmė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Taigi, PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus nutarimas skirti pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ yra pagrįstas. BVK 142 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų (iÅ¡skyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdeÅ¡imt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.

To paties kodekso 143 straipsnyje nustatyta, kad 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Nagrinėjamu atveju, Drausmės komisijos posėdžio metu pareiÅ¡kėjo elgesys buvo įvertintas kaip sistemingas vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimas, taip pat nutarta, kad pareiÅ¡kėjas, nors ir buvo baudžiamas anksčiau, tačiau nuteistasis iÅ¡vadų nepadarė, todėl pataisos namų direktoriui buvo pasiÅ«lyta skirti pareiÅ¡kėjui perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 30 parų (b. l. 93).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visu kalinimo laikotarpiu sistemingai ir nuolat pažeidinėjo bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus (b. l. 53-55). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo elgesys buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip sistemingas vidaus tvarkos pažeidinėjimas, todėl jam paskirta nuobauda laikytina adekvačia ir proporcinga. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigÅ«no suraÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma bei Drausmės komisijos iÅ¡vada, kadangi nagrinėjamÄ pažeidimÄ ir faktines aplinkybes jie užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, o byloje nėra jokių duomenų, jog Å¡ie subjektai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta nevirÅ¡ijant įgaliojimų, sudarant galimybę pareiÅ¡kėjui pasiaiÅ¡kinti, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2019-11-11 nutarimÄ Nr. 67-2058 „Dėl nuteistojo nubaudimo“. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 raÅ¡tÄ Nr. 7-5773 dėl skambinimo telefonu advokatui.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl nuteistojo teisės į skambučius telefonu ribojimo, jam atliekant paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose yra neleidžiama skambinti advokatui į jo privatų numerį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK dėl skambinimo telefonu advokatui. PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 raÅ¡tu „Dėl pareiÅ¡kimo“ Nr. 7-5773, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovaujantis BVK 145 str. nuostatomis, nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės paskambinti telefonu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 101 str. nurodytÄ teisę.

Pataisos įstaigÄ užtikrina BVK 101 str. numatytÄ teisę ir sudaro sÄ lygas nuteistiesiems skambinti praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡e esantiems advokatams neribojamai (b. l. 4). PareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 raÅ¡tÄ â€žDėl pareiÅ¡kimo“ Nr. 7-5773 apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2019-12-12 sprendimu Nr. 2S-5061 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b. l. 8-9). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneÅ¡imai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susiraÅ¡inėti kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstitucijai, nurodė, kad pagal KonstitucijÄ asmens, padariusio nusikaltimÄ , laisvė gali bÅ«ti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali bÅ«ti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susiraÅ¡inėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi bÅ«ti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka.

Teismo vertinimu, Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai BVK102 straipsnio 1 dalis. BVK102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Remiantis BVK 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vienÄ kartÄ per dienÄ paskambinti telefonu (BVK 74 straipsnio 4 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę kamerų tipo patalpose. Nuteistųjų laikymo sÄ lygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja speciali norma - BVK 145 straipsnis. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 101 straipsnyje nustatyta, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas, jog pataisos įstaiga riboja skambučius advokatams. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo ribojami skambučiai advokatams, tačiau nenurodė konkrečios datos ar datų kada tokie skambučiai advokatams buvo apriboti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-11-13 raÅ¡tas Nr. 7-5773 yra pagrįstas ir teisėtas.

Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-12-12 sprendimÄ Nr. 2S-5061 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“, kadangi Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, palikdama galioti PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2020-11-11 nutarimÄ ir PravieniÅ¡kių PN 2019-11-13 raÅ¡tÄ Nr. 7-5773, pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka.

Å is sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, kadangi yra motyvuotas, faktinės aplinkybės iÅ¡tirtos iÅ¡samiai, nurodytas teisinis sprendimo pagrindas, iÅ¡dėstyta apskundimo tvarka, jis pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens. Skunde pareiÅ¡kėjas prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr. pvz.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar BVK 102 str., 145 str. neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 21 str. 3 d., 22 str. 2 d. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ kreipiasi tik esant teisiÅ¡kai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Ä®vertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl BVK 102 str., 145 str. prieÅ¡taravimo Konstitucijos 21 str. 3 d. , 22 str. 2 d., nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų bÅ«tinybę Å¡ioje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jog byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta.

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Jolanta Medvedevienė Ramūnas Šarka Natalja Zelionkienė