2016-11-28 Nr. AB-22323-3-61-3-03824-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2309-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03824-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. V. 2015 m. liepos 22 d. pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), po 50 Eur už kiekvieną LAVL praleistą dieną neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad LAVL buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d., t. y. buvo laikomas perpildytoje kameroje, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, be to, kamera buvo avarinės būklės, neremontuota, kameroje drėgna, langai iki galo neužsidaro, dieną būna karšta, o naktį šalta, apšvietimas taip pat netinkamas, nėra ventiliacijos įrenginio, sienose yra sveikatai pavojingo asbesto. Pareiškėjo teigimu, visa tai sukelia baimės jausmą, diskomfortą, psichologines kančias, pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, dėl to mano, jog patyrė atitinkamo dydžio neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas yra 8,80 kv. m. Atsakovo teigimu, ligoninėje nevedama statistika, koks ligonių skaičius konkrečiomis dienomis buvo gydoma konkrečioje palatoje. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris remontuojamas ir keičiamas. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Ligoninė turi galiojantį leidimą-higienos pasą, įrodantį, kad patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrintas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas atgal, kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, skunde pateikiami bendro pobūdžio teiginiai ir samprotavimai, nepagrįstas priežastinis ryšys bei prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui I. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 90 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas – 8,8 kv. m, kurioje yra 4 lovos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek per ginčo laikotarpį palatoje buvo laikoma asmenų, teismas laikėsi pareiškėjo skunde pateiktos pozicijos, jog kameroje buvo 3 asmenys, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,93 kv. m, t. y. pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kamerų tipo palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų, t. y. dėl 3 spintelių, kurios užėmė 0,57 kv. m, 2 lovų, kurios užėmė 3,4 kv. m, sanitarinio mazgo, kuris užėmė 0,63 kv. m, kriauklės, kuri užėmė 0,55 kv. m, ir kad visa tai jam sukėlė nepatogumus, teismas vertino kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą, į ką atsižvelgtina sprendžiant reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad argumentai, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei.

Teismas nustatė, kad paskutinį kartą remonto darbai kamerų tipo palatoje Nr. 23 buvo atlikti 2015 m. kovo 18 d. (b. l. 53), taip pat jog LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas, visus atsiradusius defektus LAVL darbuotojai šalina (b. l. 56). Remdamasis atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, teismas sprendė, kad palatos tipo kameroje Nr. 23 sienos nėra sutrupėjusios, kameroje švaru (b. l. 25–28, 33). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl kameros tipo palatos Nr. 23 avarinės būklės, tarakonų ir kiti parazitų, remonto ir pan., atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (dėl netinkamų higienos sąlygų LAVL pasivaikščiojimo kiemeliuose bei dušo patalpoje, dėl pareigūnų elgesio kratos metu) nurodyta informacija nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, bei į tai, jog pareiškėjo pateikti prašymai LAVL ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui buvo teikti ne dėl laikotarpio, kai pareiškėjas buvo gydomas LAVL, teismas nurodytų dokumentų nevertino.

Teismas nustatė, kad LAVL kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, įrengta mechaninė vėdinimo sistema, todėl patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma) reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvimo LAVL metu būtų skundęsis dėl blogos ventiliacijos. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad LAVL netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes iš byloje pateiktų fotonuotraukų yra aiškiai matoma, jog LAVL įrengti sanitariniai mazgai nuo bendro kameros ploto yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis ir padengtomis lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b. l. 26–28, 33), tai atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Remdamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl sienose esančio asbesto neturėjo (b. l. 21), į LAVL administraciją dėl to nesikreipė, todėl teismas šio pareiškėjo abstraktaus argumento nevertino ir dėl jo nepasisakė.

Atsižvelgdamas į tai, kad LAVL jokių įrodymų apie kameros tipo palatos Nr. 23, kurioje vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą, dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę nepateikė, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl minėtos kameros santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, temperatūros neatitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams laikė įrodytomis.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažeidimo mąstą, jo trukmę, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas pareiškėjui priteisė 90 Eur neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas I. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jis patyrė didelių fizinių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, depresiją, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti 500 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl tinkamų laikymo sąlygų LAVL nesudarymo, atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui 90 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą LAVL nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d. kameros tipo patalpoje Nr. 23 netinkamomis sąlygomis, t. y. 15 dienų neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų 5,1 kv. m gyvenamąjį plotą bei dėl minėtos kameros santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, temperatūros neatitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų apimtimi bei trukme ar kitomis skunde nurodytomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir kt. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatytas 300 Eur minimalus darbo užmokestis); į pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (15 dienų pareiškėjui teko mažiau negu 5,1 kv. m palatos ploto, be to, atsakovas nepaneigė, jog kameros drėgnumas, apšvieta ir temperatūra šiuo laikotarpiu neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų), į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 90 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju neatitinka teismų analogiškose ir panašiose bylose priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1191-575/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2077-575/2016, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-624/2016, 2016 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-661-442/2016; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016; 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016).

Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjo sveikata būtų pablogėjus ar kad jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, taip pat nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent pareiškėjui, tik skunde abstrakčiai tvirtino, jog patyrė nepatogumų ir išgyvenimų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala padidintina iki 120 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui I. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė