758e7516-458a-4c70-aa49-e197f4714354 · Kauno apygardos teismas

                                           Civilinė byla Nr. 2A-1975-260/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12018-2009-3                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 121.21;                                                                                                                                                                               (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RamÅ«no Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. K. ir atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-301-752/2012 pagal ieÅ¡kovo B. K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas B. K. prašė pripažinti atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. 30 dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bei 9 punktÄ neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į direktoriaus pavaduotojo Kauno pilies atstatymo reikalams tvarkyti pareigas; priteisti iÅ¡ atsakovės mėnesinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad direktoriaus įsakyme yra neteisingai nurodytas atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų DK straipsnis, nes DK 235 straipsnis reglamentuoja Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kas gali bÅ«ti pagrindas atleisti darbuotojÄ pagal DK 136 straipsnį, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovas darbo drausmės nepažeidė, jo veika neatitinka Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėties.

IÅ¡ darbo jis buvo atleistas už tai, jog tariamai nuo 2009 m. gegužės 11 d. nebuvo darbe ir apie tai nieko neinformavo bei nepateikė jokios pateisinamos priežasties. Nuo 2008-08-20 ieÅ¡kovo praÅ¡ymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino sutikimÄ , jog ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirtos darbui patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Å ios aplinkybės darbdaviui buvo žinomos daugiau negu metus, todėl ieÅ¡kovo darbas darbinėms funkcijoms atlikti paskirtose patalpose negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (b.l. 128-139, t.II) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo B. K. ir atsakovės VÅ¡Ä® „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30 nutraukta neteisėtai; į darbÄ ieÅ¡kovo negrÄ Å¾ino; nustatė, kad Å¡alių darbo sutartis nutraukta 2012-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ ieÅ¡kovui B. K. 20.000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5.614,56 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas valstybei priteisė iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ 931,79 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui nesutinkant su tuo, kad jis padarė pravaikÅ¡tas, atsakovė turėjo įrodymais paneigti, kad ieÅ¡kovas dirbo kitoje darbo vietoje. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas tikrai buvo įsikÅ«ręs patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune. Kad ieÅ¡kovo darbo vieta buvo ne atsakovės buveinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, o (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojai H. B., B. D., E. R.. Liudytojai patvirtino ne tik aplinkybę, kad ieÅ¡kovo, kaip Kauno turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojo, darbo kabinetas buvo (duomenys neskelbtini) patalpose, bet ir tai, kad ieÅ¡kovas jose dirbo ir tuo laikotarpiu, kai anot atsakovo, jis nebuvo darbe ir jam buvo žymimos pravaikÅ¡tos.

Liudytojas E. R. parodė, kad su ieÅ¡kovu, kaip su VšĮ „Kauno turizmo informacijos centras“ atstovu bendravo 2009 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje dėl Kauno pilies prieigų sutvarkymo, kad ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo atliekamus darbus, o vėliau juos priėmė. Å ias aplinkybes patvirtino ir UAB „Detas“ atsakymas į ieÅ¡kovo advokatės užklausimÄ bei 2009-06-11 darbų priėmimo-perdavimo aktas. UAB „Restauracija“ atsakymas į advokatės užklausimÄ taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir, kad 2009 m. balandžio – birželio mėnesiais su ieÅ¡kovu buvo derinamas Kauno pilies atkÅ«rimo darbų pietrytiniame bokÅ¡te techninis projektas.

Be to ieÅ¡kovas 2009-05-18 TEO LT pateikė praÅ¡ymÄ dėl telefono jam, kaip Turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojui, įvedimo. Telefonas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įvestas, ieÅ¡kovas juo naudojosi, o atsakovei buvo pateikta sÄ skaitÄ apmokėjimu. Atsakovė, nepripažindama, jog ieÅ¡kovas ginčijamu laikotarpiu buvo darbe ir vykdė darbo funkcijas, jo padarytas pravaikÅ¡tas įrodinėjo kitų jo darbuotojų suraÅ¡ytu darbo drausmės pažeidimo aktu, Registrų centro iÅ¡raÅ¡u apie pastato (duomenys neskelbtini) priklausymÄ Kauno m. savivaldybei, 2009 m. gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose ieÅ¡kovui nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. birželio 16 d. pažymėtos pravaikÅ¡tos.

Atsakovės iniciatyva jos darbuotojų suraÅ¡ytÄ darbo drausmės pažeidimo aktÄ ir pravaikÅ¡tų žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį teismas laikė privačiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie neturi didesnės įrodomosios galios. Todėl nustatytų aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. birželio mėn. 15 d. galimai nebuvo atsakovės buveinėje, tačiau savo darbo funkcijas vykdė kitoje vietoje - (duomenys neskelbtini), taip pat bÅ«damas prie Kauno pilies.

Teismo vertinimu, siekdama įrodyti, kad ieÅ¡kovui buvo pagrindas skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , atsakovė ne tik turėjo pateikti įrodymus, kad minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovas nebuvo darbe, bet kad ir nevykdė tų funkcijų, kurioms vykdyti realiai jis buvo priimtas. Tačiau tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Apklausti liudytojai patvirtino, jog ieÅ¡kovas niekur nebuvo dingęs, pravaikÅ¡tų laikotarpiu su jais susisiekdavo, derino projektus, vadovavo prieigos prie Kauno pilies tvarkymo darbams, juos priiminėjo.

Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo vykdytas funkcijas ir iki pravaikÅ¡tų jam žymėjimo, nepateikė nei vienos ieÅ¡kovo ataskaitos ar kitokio dokumento apie jo darbÄ , kas leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo darbinės veiklos ir jo darbo laiko atsakovė visiÅ¡kai nekontroliavo. Atsakovei neįrodžius Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, teismas ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir 2009 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 30 pripažinimo neteisėtu bei su tuo susijusių pasekmių taikymu laikė pagrįstu ir tenkino.

Nustačius, jog ieÅ¡kovo pareigybė yra panaikinta, teismas taikė alternatyvų ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu, darbo sutarties nutraukimÄ pripažinęs neteisėtu, ieÅ¡kovui priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio -5614,56 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , darbo sutartį laikant nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų taip pat paskaičiavo, jog ieÅ¡kovui už priverstinę pravaikÅ¡tÄ turėtų bÅ«ti priteista 99.324,24 Lt per laikotarpį nuo ieÅ¡kovo atleidimo dienos (nuo 2009 m. birželio 15 d.) iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos (2012 m. gegužės 24 d.).

Tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo, į ieÅ¡kovo dirbtÄ pas atsakovę laikotarpį, atsakovės finansinę padėtį, kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki 20.000 Lt (priskaityta suma). III. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 142-143, t.II) atsakovė VÅ¡Ä® „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo padarytos ilgalaikės pravaikÅ¡tos, o ieÅ¡kovas įrodė, jog jis pravaikÅ¡tos laikotarpiu neva dirbo kitoje vietoje. IeÅ¡kovo pareigybės pareiginiuose nuostatų 2.1. punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog ieÅ¡kovas į darbo vietÄ ((duomenys neskelbtini)) turi atvykti kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 9 val. Å i aplinkybė nėra kaip nors paneigta. Teismas dėl jos iÅ¡ viso nepasisakė. PrieÅ¡ingai, teismo sprendime teigiama, jog ieÅ¡kovas neva ilgalaikės pravaikÅ¡tos laikotarpiu dirbo kitoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini).

Tačiau tai nėra įrodyta leistinais įrodymais. Å ios patalpos niekada nepriklausė atsakovei, ieÅ¡kovui jos taip pat niekada nepriklausė. IeÅ¡kovas siekė, kad minėtos patalpos bÅ«tų paskirtos jam kaip privačiam asmeniui ir kaip tuo metu buvusiam Socialistinio liaudies fronto Kauno skyriaus vadovui. Atsakovei iki Å¡ios bylos teisme nagrinėjimo nieko nebuvo žinoma apie neva jo darbÄ kitoje vietoje. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nepasirodė darbo vietoje ilgalaikės pravaikÅ¡tos metu, yra neginčytinai įrodyta, t.y. užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Teismo sprendime teigiama, jog ieškovas ilgalaikės pravaikštos laikotarpiu neva tai dirbo kai kuriuos su Kauno pilies atstatymu susijusius darbus. Tačiau tuo pat metu ieškovas buvo Kauno miesto Tarybos narys ir būdamas aktyvus Tarybos narys itin domėjosi Kauno pilies atstatymu ir tai buvo jo, kaip Tarybos nario, visuomeninė veikla, nieko bendro neturinti su jo pareigomis Kauno regiono turizmo informacijos centre. Net ir įvairių pasitarimų protokoluose ir pranešimuose spaudai ieškovas yra įvardijamas kaip visuomenės atstovas, o ne kaip Turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojas.

IeÅ¡kovas savo teiginius, jog jis ilgalaikės pravaikÅ¡tos laikotarpiu dirbo kitoje vietoje, turėjo įrodyti, nes atleisti už pravaikÅ¡tÄ galima ir už vienÄ pravaikÅ¡tos dienÄ , o ieÅ¡kovas darbo vietoje nepasirodė nuo 2009 metų gegužės 11 d. iki 2009 m. birželio 15d., t.y. daugiau kaip mėnesį. IeÅ¡kovas net nesivargino teismo posėdyje paaiÅ¡kinti, kÄ jis konkrečiai dirbo tuo laikotarpiu teigdamas, jog neprisimena. Jokių jo darbo pėdsakų ilgalaikės pravaikÅ¡tos laikotarpiu nėra užfiksuota.

Liudytojų parodymai yra nekonkretÅ«s, nes juose nėra nurodytos datos, kada jie neva lankėsi pas ieÅ¡kovÄ jo taip vadinamoje darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Teismo priteista ieÅ¡kovui kompensacija už neva tai priverstinę pravaikÅ¡tÄ yra aiÅ¡kiai neadekvati ir neatitinkanti nei esamos situacijos, nei proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovas ir tuo metu ir dabar yra pensininkas, jis turi visas socialines garantijas, gauna pensijÄ , todėl priteista kompensacija jam nevykdo jokios socialinės funkcijos, o yra tik pasipelnymo Å¡altinis nesÄ Å¾iningu bÅ«du.

Geriausiu atveju ieÅ¡kovui užtektų priteistos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Apeliaciniu skundu (b.l. 155-160, t.II) ieÅ¡kovas B. K. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti, priteisti ieÅ¡kovui B. K. iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Kauno regiono turizmo informacijos centras“ vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2009-06-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nusutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria sumažintas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Kaip kompensacija Å¡i iÅ¡moka darbuotojui atlygina tai, kÄ jis bÅ«tų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies nuostatos, be kompensacinės, atlieka ir prevencinę funkcijÄ â€“ t.y. iÅ¡ esmės numato sankcijas darbdaviui, kuris neteisėtai elgdamasis pažeidžia darbuotojo teises ir teisėtus interesus, saugo darbuotojÄ nuo tapačių neigiamų padarinių, esant darbdavio padarytiems darbo teisės pažeidimams.

Aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kovÄ atleido be teisėto pagrindo yra įrodyta ir teismo pripažinta, todėl yra visos prielaidos taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį ir priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai sumažino priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , atsižvelgęs į atsakovo finansinę padėtį. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė nesant byloje jokių įrodymų, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki.

Todėl toks formalus, niekuo nepagrįstas teismo argumentas negali bÅ«ti teisėtu pagrindu sumažinti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Nepagrįstu ir neteisėtu laikytinas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog vidutinio darbo užmokesčio suma mažintina ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovÄ su atsakove darbo santykiai siejo tik Å¡iek tiek daugiau nei vienerius metus, ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog jo etato buvimas priklauso nuo Kauno miesto savivaldybės finansavimo, todėl ieÅ¡kovas suprato galimybę panaikinti jo etatÄ .

Darbo sutartis, sudaryta su ieÅ¡kovu buvo neterminuota, todėl tokie darbdavio veiksmai neturėjo bÅ«ti vertinami atsakovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne tik, kad be pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ , bet ir visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį nepagrįstai teigė teismui, kad ieÅ¡kovo darbo vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), Kaune, be to dar ir atleidus ieÅ¡kovÄ vis dar žymėjo žiniaraščiuose ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas, laikytina, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nėra nepagrįstai didelio neadekvatumo ir nėra pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimai.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima sumažinti vidutinį darbo užmokestį tik tuomet, kai darbo ginčas kyla iÅ¡ neteisėto darbuotojo atleidimo, ir darbuotojas dirbo ir per tÄ laikotarpį gavo pajamas. Tačiau po atsakovės neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas vis dar negali susirasti darbo, todėl atsakovės neteisėti veiksmai atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę užsidirbti, tokiu bÅ«du pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ .

Atsakovė neužtikrino ieÅ¡kovo teisės, nenurodė pasiaiÅ¡kinti dėl neva nustatytų pažeidimų, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti neva padarytų pažeidimų padarymo aplinkybes. IeÅ¡kovas ketino ir toliau tęsti darbÄ atsakovės įstaigoje, tuo labiau, kad Kauno pilies atstatymo darbai vis dar tęsiasi, todėl teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas suprato galimybę, jog jo etatas gali bÅ«ti panaikintas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nustačius, kad darbuotojas neteisėtai buvo atleistas, nustačius, kad nėra pateikta duomenų, jog priteista suma gali padaryti žalos kitų asmenų interesams (pvz. atsakovo įmonėje dirbantiems asmenims, jei sumokėta ieÅ¡kovui suma lemtų sudėtingÄ finansinę situacijÄ Ä¯monėje), nėra pagrindo sumažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Todėl nenustačius ieÅ¡kovo kaltės, nesant byloje duomenų apie priteistos sumos galimÄ Å¾alos padarymÄ kitų asmenų interesams, teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .    Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad  ieÅ¡kovas B. K. nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2009 m. birželio 15 d. dirbo VieÅ¡osios įstaigos Kauno regiono turizmo ir informacijos centras direktoriaus pavaduotoju Kauno pilies atstatymo reikalų tvarkymui. 2009 m. birželio 15 dienos VÅ¡Ä® Kauno regiono turizmo ir informacijos centras direktoriaus įsakymu Nr. 30 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ Â (atsisakymas teikti informacijÄ , kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja jÄ teikti, arba Å¡iais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas) ir 9 punktÄ (neatvykimas į darbÄ Â be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ ).

Pagal ieÅ¡kovo B. K. ieÅ¡kinį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad paminėtu įsakymu darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta neteisėtai, nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡Â atsakovės 20000 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 5614,56 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .   Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė ilgalaikę pravaikÅ¡tÄ .

Be to atsakovė teigia, kad priteista ieÅ¡kovui piniginė kompensacija už neva tai priverstinę pravaikÅ¡tÄ Â yra aiÅ¡kiai neatitinkanti situacijos, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistÄ Â jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo Atsakovė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė ilgalaikę pravaikÅ¡tÄ .

Apeliaciniame skunde ji nurodo, kad ieškovo pareiginiuose nuostatuose aiškiai nurodyta jo darbo vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šioje darbo vietoje ieškovas nepasirodė nuo 2009 m. gegužės 11 dienos, kas fiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Teismas dėl šios aplinkybės iš viso nepasisakė. Kad ieškovas ilgalaikės pravaikštos metu neva dirbo kitoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra įrodyta leistinais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl  ieškovo darbo vietos (duomenys neskelbtini), Kaune, fiksavimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad ieškovas nuo 2009 m. gegužės 11 d. nedirbo.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti aplinkybes apie ieÅ¡kovo darbÄ Â vieÅ¡ojoje įstaigoje Kauno regiono turizmo informacijos centras tiek viso jo darbo metu, tiek po 2009 m. gegužės 11 d., ir byloje  surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas dirbo specifinį darbÄ â€“ rÅ«pinosi Kauno pilies atstatymo klausimais, dirbo ne šios įstaigos patalpose, atsakovei už savo darbÄ neatsiskaitinėjo.

Kad ieÅ¡kovas dirbo ne Kauno regiono turizmo informacijos centro patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio turėjo darbo kabinetÄ Kauno miesto savivaldybei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, taip pat tuo, kad tokiÄ aplinkybę patvirtino liudytojai H. B., B. D. ir E. R., darbo reikalais bendravę ieÅ¡kovu, kad tokiÄ aplinkybę patvirtino ir  raÅ¡ytiniai įrodymai - praÅ¡ymai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl patalpų skyrimo ir TEO.LT, AB dėl telefono įvedimo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 8 ir 114, t.I).

Pripažindamas, kad  ieÅ¡kovas dirbo ne Kauno regiono turizmo informacijos centro patalpose, teismas rėmėsi ir atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu 2010 09 15 vykusiame teismo posėdyje. Å iame teismo posėdyje Kauno regiono turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojas M. Ž., patvirtino, kad ieÅ¡kovas  Kauno regiono turizmo informacijos centro patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasirodydavo tik epizodiÅ¡kai, kelis kartus per mėnesį, jo daiktų ten nebuvo.Teisėjų kolegija vertina, kad visuma Å¡ių įrodymų  tikrai leidžia daryti paminėtas iÅ¡vadas, kokias padarė pirmosios instancijos teismas apie ieÅ¡kovo faktinę darbo vietÄ Â adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Todėl negalima pripažinti pagrįsta atsakovės nurodomÄ Â aplinkybę, jog ieÅ¡kovas privalėjo dirbti ir faktiÅ¡kai iki 2009 05 11 visÄ laikÄ Â dirbo Kauno regiono turizmo informacijos centro patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kÄ Â patvirtina Direktoriaus pavaduotojo Kauno pilies atstatymo reikalams pareiginiai nuostatai. FaktiÅ¡kai šio reikalavimo, kaip ir reikalavimo, kad ieÅ¡kovas kas mėnesį teiktų atsakovei ataskaitas apie darbÄ , šalys nevykdė, taigi Å¡ie nuostatai buvo tik formalÅ«s. Tai, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, teisiÅ¡kai nebuvo suteiktos atsakovei, nepaneigia, jog ieÅ¡kovas  kaip Kauno regiono turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojas Kauno pilies atstatymo reikalams tikrai dirbo Å¡iose patalpose.Atsakovei nepateikus įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad jis atsakovės nurodytos pravaikÅ¡tos nuo 2009 05 11 iki 2009 06 15 metu tikrai dirbo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas nepagrįstai.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtu, įsiteisėjimo dienos Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismas, pripažinęs darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Remdamasis Å¡ia teisės norma, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 20000 Lt vidutinį darbo užmokestį. Teismas sprendime  nurodė, kad nuo 2009 06 15 iki sprendimo priėmimo 2012 05 24 ieÅ¡kovui priskaičiuotinas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ Â 99324,24 Lt vidutinis darbo užmokestis, tačiau  priteistinÄ sumÄ Â sumažino.               Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta priteistina suma vertintina kaip kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui.

Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas; Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik iÅ¡vardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį iki 20000 Lt už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtu, įsiteisėjimo dienos.

IeÅ¡kovas vieÅ¡ojoje įstaigoje Kauno regiono turizmo informacijos centras dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose, iÅ¡ kurių buvo atleistas, neilgÄ Â laikotarpį, jo etato buvimas priklausė nuo Kauno miesto savivaldybės papildomo finansavimo (po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo šis etatas buvo panaikintas), todėl jo lÅ«kesčiai nuolat gauti darbines pajamas negalėjo bÅ«ti ilgalaikiai. Atsakovė, kaip matyti iÅ¡Â Â jos įstatų (b.l.83-92, t. I), nėra pelno siekianti įstaiga, ji pagrindines lėšas gauna iÅ¡Â steigėjų ir įvairių asignavimų Å¡altinių, todėl  maždaug 100000 Lt  vidutinio darbo užmokesčio priteisimas nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtu, įsiteisėjimo dienos, bÅ«tų neprotingai griežta sankcija, galinti turėti vieÅ¡ajai įstaigai neigiamų padarinių.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl Å¡is sprendimas nekeistinas, o apeliaciniai skundai atmestini. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a : apeliacinius skundus atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                              Raimondas Buzelis                                                                        RamÅ«nas Mitkus                                                                       Algirdas Remeika                                                                          Â