Legislator Case Law & Legislation
758c7432-749d-4e02-a23a-8cfa86dc5876 AI generated

758c7432-749d-4e02-a23a-8cfa86dc5876 · Kauno apygardos teismas

Case Number 758c7432-749d-4e02-a23a-8cfa86dc5876
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Olegas Å ibkovas Baudžiamoji byla NrPranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-317-2014;Teisėjas: Bronislovas Liatukas                               Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00657-2012-9;                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.6.; (S)                                                                                                                                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko (pranešėjo), teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistųjų gynėjui advokatui Dominykui Varnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

Legislator headnote

AI generated

758c7432-749d-4e02-a23a-8cfa86dc5876 · Kauno apygardos teismas: Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, nes teismas jokių kitų įrodymų, nei įvardino, nei aptarė. Jo įsitikinimu, tarp nuteistųjų ir draudimo bendrovės susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, tačiau apie tai nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakyta, LR CK normos, reglamentuojančios draudiminius teisinius santykius, neanalizuotos. Anot apelianto, teismas nepagrįstai pažymėjo, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ automobilių apgadinimai visoje apimtyje nesuderinami, nes teisme specialistas negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du priėjo tokios iÅ¡vados.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Olegas Å ibkovas Baudžiamoji byla NrPranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-317-2014;Teisėjas: Bronislovas Liatukas                               Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00657-2012-9;                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.6.; (S)                                                                                                                                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko (pranešėjo), teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistųjų gynėjui advokatui Dominykui Varnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

I. ir G. L. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo: D. I. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:-pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;-pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;G.

L. pripažintas kaltu padaręs LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:-pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;-pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Civilinio ieÅ¡kovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ 1815 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas, civilinio ieÅ¡kinio sumÄ solidariai priteisiant iÅ¡ nuteistųjų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

D. I. ir G. L. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario 8 d., siekdami apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminę iÅ¡mokÄ 4339,16 Lt, D. I. ADB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ime dėl eismo įvykio, G. L. pretenzijoje dėl eismo įvykio, ir abu - eismo įvykio deklaracijoje - įrašė melagingas žinias apie neįvykusį eismo įvykį 2012 m. vasario 7 d., 17.05 val., Kaune, V.

Putvinskio ir A. Mickevičiaus g. sankirtoje, kurio metu, neva, buvo apgadintas D. I. automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), ir G. L. automobilis „BMW 520“, v/n (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du jie suklastojo dokumentus – ADB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imÄ , pretenzijÄ ir eismo įvykio deklaracijÄ , Å¡iuos dokumentus pateikė ADB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjo.Nuteistųjų D.

I. ir G. L. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-07-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Skundo autorius nurodo, kad teismo motyvai yra neaiÅ¡kÅ«s, o nuteistieji turi teisę žinoti ne tik kuo yra kaltinami, bet ir kokie konkretÅ«s įrodymai patvirtina jų kaltę. Pasak apelianto, bylos medžiagoje yra daug įrodymų, tačiau nežinant kokiais „kitais įrodymais“, be gautų iÅ¡ specialisto, grindžiama jų kaltė, nuteistiesiems yra apsunkinta teisė gintis tiek nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tiek ir argumentuotai skųsti nepagrįstus teismo nuosprendžio motyvus.

Gynėjo nuomone, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, nes teismas jokių kitų įrodymų, nei įvardino, nei aptarė. Jo įsitikinimu, tarp nuteistųjų ir draudimo bendrovės susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, tačiau apie tai nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakyta, LR CK normos, reglamentuojančios draudiminius teisinius santykius, neanalizuotos. Anot apelianto, teismas nepagrįstai pažymėjo, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ automobilių apgadinimai visoje apimtyje nesuderinami, nes teisme specialistas negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du priėjo tokios iÅ¡vados.

Todėl, remtis specialisto parodymais, kaip nuosekliu ar patikimu įrodymų Å¡altiniu, neįmanoma. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad net jei ir tikėti specialisto paaiÅ¡kinimu, kad G. L. automobilis jau buvo apgadintas gerokai anksčiau, jokio kaltinimo dėl siekio sukčiaujant ar klastojant dokumentus gauti draudiminę iÅ¡mokÄ už anksčiau apgadinto automobilio remontÄ nei vienam kaltinamajam nebuvo pareikÅ¡ta. Apelianto nuomone, iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė G. L. veiksmai suklastojant praneÅ¡imÄ draudimo bendrovei ir D.

I. veiksmai suklastojant pretenzijÄ , kokie konkretÅ«s duomenys eismo įvykio deklaracijoje neatitinka tikrovės, ar joje yra melagingos žinios dėl neįvykusio eismo įvykio, kad jÄ bÅ«tų galima laikyti suklastotÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei nuosprendyje, nei kaltinamajame akte neatskleista, kokiu bÅ«du konkrečiai yra sukčiauta, kokios vertės „svetimÄ â€œ turtÄ buvo kėsinamasi įgyti, o įrodymų, kuriuose bÅ«tų neabejotinų duomenų apie kaltinamųjų kaltę, teismas nuosprendyje net neįvardino ir neanalizavo.

Skundo autoriaus įsitikinimu, tarp suinteresuotų asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų bÅ«ti kriminalizuojami, o įrodymų, patvirtinančių 1815 Lt civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , byloje nėra.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas – advokatas D. Varnas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.Galima sutikti su apelianto teiginiais, jog be specialisto iÅ¡vados, byloje nėra jokių kitų esminių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę.

Tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad nuteistiesiems buvo apsunkinta teisė gintis nuo jiems pareikÅ¡to kaltinimo, nežinant kokiais kitais įrodymais, be gautų iÅ¡ specialisto, grindžiama jų kaltė. Nuosprendyje aptarta, kuo teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.Ä®rodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių bÅ«ti įrodymais, gavimo tvarkÄ , be abejo, yra Baudžiamojo proceso kodeksas. Tačiau BPK – ne vienintelis įstatymas, kurio nustatyta tvarka gaunami įrodymai. Duomenys laikomi gautais įstatymo nustatyta tvarka ir tais atvejais, kai jų gavimo tvarkÄ tiesiogiai nustato žemesnės teisinės galios norminiai aktai, tačiau tie aktai yra priimti vadovaujantis įstatymu ir vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas. LR BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tad, spręsdamas, ar iÅ¡nagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.Ä®rodymais pripažįstami duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje.

Ä®rodymai, kuriais vadovavosi apylinkės teismas nuosprendyje, tinkamai iÅ¡tirtas BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, o jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, Å¡iuo atveju, specialisto iÅ¡vadÄ , teismas įsitikino, kad ji yra patikimas įrodymas ir juo galima grįsti teismo iÅ¡vadas. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog bylos proceso metu gauta specialisto V.

M. iÅ¡vada Nr. MV 2012-19 neprieÅ¡tarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams įrodymams surinkti, dėl ko reikėtų abejoti Å¡ia iÅ¡vada. Bylos procesas pirmos instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo, kÄ patvirtina aplinkybė, jog tiek kaltinamieji, tiek ir gynėjas turėjo galimybę pateikti klausimus specialistui, kurio iÅ¡vada yra byloje. Kaip jau minėta aukščiau, baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvÄ Ä¯rodymų rinkimo procesÄ , o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo specialisto iÅ¡vadÄ bei apklausė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį eismo įvykių ir transporto trasologo kvalifikacijÄ turintį specialistÄ , pagrįstai Å¡ia iÅ¡vada rėmėsi nuosprendyje. Å i iÅ¡vada nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, iÅ¡skyrus nuteistųjų parodymus, kuriais nėra pagrindo tikėti dėl to, jog abu nuteisti asmenys yra suinteresuoti, kad bÅ«tų priimtas juos iÅ¡teisinantis nuosprendis. Kolegija nemato kokių tai esminių neaiÅ¡kumų ar prieÅ¡taravimų specialisto iÅ¡vadoje bei jo apklausoje pirmos instancijos teisme, dėl ko reikėtų abejoti pateikta iÅ¡vada, todėl ja tiki ir vadovaujasi.VisiÅ¡kai nepagrįstai skunde konstatuojama, jog Å¡iuo atveju tarp nuteistųjų ir draudimo bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

Tiek kaltinime, tiek ir nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog kaltinamieji, siekdami apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į draudiminę iÅ¡mokÄ , įrašė į kaltinime nurodytus dokumentus melagingas žinias apie neįvykusį eismo įvykį t.y. suklastoję dokumentus, turėjo tikslÄ apgaule įgyti turtinę teisę į draudiminę iÅ¡mokÄ t.y. 4339,16 Lt. Dar iki nusikalstamos veikos padarymo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai tarp kaltininko ir draudimo bendrovės, Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamos veikos kvalifikavimui. Nors apeliantas tvirtina, kad iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė G.

L. veiksmai suklastojant praneÅ¡imÄ draudimo bendrovei, o D. I. veiksmai suklastojant pretenzijÄ , tačiau iÅ¡ paties kaltinimo akivaizdu, jog abu kaltinamieji kaltinti ir nuteisti už kaltinime nurodytuose dokumentuose įraÅ¡ytas žinomai melagingas žinias apie neva įvykusį eismo įvykio, nurodant, kad bÅ«tent kaltinime nurodyto autoįvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, nors iÅ¡ nuosprendyje aptartų įrodymų akivaizdu, jog autoįvykio tomis aplinkybėmis nebuvo. Kolegija pažymi, kad nuosprendyje bei kaltinamajame akte atskleista, kokiu bÅ«du buvo sukčiauta, nurodyta, jog kėsintasi įgyti turtinę teisę į draudiminę iÅ¡mokÄ t.y. 4339,16 Lt, tad atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad to nebuvo padaryta.IÅ¡ nuteistųjų pagrįstai priteistas 1815,00 Lt civilinis ieÅ¡kinys ADB „(duomenys neskelbtini)“, nes Å¡i bendrovė turėjo tokio dydžio proceso iÅ¡laidų už pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadÄ .

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo apeliacinį skundÄ atrmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                               RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                             Kęstutis Dargužis