75892f4c-be94-4d88-91c8-124d2aae6bc7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4041-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36509-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.2.3.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo K. P. 311,21 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2019 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo K. P. kaltės. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas K. P.. Minėto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieÅ¡kovė draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 622,41 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal UAB ,,Milauta“ pateiktÄ PVM sÄ skaitos faktÅ«rÄ Nr. 1708.

3. Teigia, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, tačiau transporto priemonė buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti. Taigi, atsakovas neinformavo draudiko apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.4. p. reikalavimus, dėl Å¡ių priežasčių draudėjas privalo grÄ Å¾inti draudikui iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dalį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė teikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 311,21 Eur.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas K. P. su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Pažymi, kad atsakovas įvykio metu buvo vienas, nevykdė ir nesiruošė naudoti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamam keleivių pervežimui, lipdukais automobilis apklijuotas niekada nebuvo. Be to, tuo metu steigė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Robotic Solutions“, kuriÄ sėkmingai įregistravo 2019 m. gruodžio mėnesį.

5. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas leidimas mokamam keleivių pervežimui kitam automobiliui, Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam atvejui, jei norės vykdyti pavėžėjimų paslaugas. Pažymi, kad leidimas tik duoda teisę užsiimti pavežėjimo veikla. Taksi licencija niekada nebuvo išimta.

6. Teismo nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. kovo 24 d. 11.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. kovo 8 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų).

7. IeÅ¡kovė papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad 262,20 Eur metinė draudimo įmoka buvo nustatyta atsižvelgiant į blogÄ atsakovo drausmingumÄ (laikotarpiu nuo 2014 m. atsakovas sukėlė 12 eismo įvykių, kuriuos administravo ir iÅ¡mokas mokėjo ieÅ¡kovė). Teigia, kad iki 2019 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio nebuvo žinoma, kad automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas mokamam keleivių pervežimui. IeÅ¡kinys tenkintinas.

8. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija dviejų tÅ«kstančių eurų, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ . Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos Å¡alies praÅ¡ymas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo suma nevirÅ¡ija dviejų tÅ«kstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Å¡alys neprašė, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies priteisimo.

9. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ , teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio (toliau - TPVCAPDÄ®) pagrindu iÅ¡sireikalauti sumokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (2 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

12. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo K. P. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/564389463, kuria buvo apdrausta automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2019 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A7, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo, taip pat atsakovas atsiliepime patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (atsakovo) kaltės. 13. 2019 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso iÅ¡mokėjo 622,41 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal UAB ,,Milauta“ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1708.

Be to, nuostolių suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“.

14. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 31 d. praneÅ¡imu informavo ir paragino atsakovÄ apmokėti 50 proc. nuostolio, t. y. 311,21 Eur, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu sugadinto automobilio remontÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei nurodytÄ iÅ¡mokÄ (CPK 178 straipsnis).

15. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudikÄ apie draudimo rizikos padidėjimÄ (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygose (toliau – draudimo sÄ lygos) nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ Å¡ių sÄ lygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė jÄ draudimo sutartyje, kaip turinčiÄ Ä¯takos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ (39 punktas).

16. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2018 m. vasario 13 d. redakcija) 8.1.16 punktÄ , įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 1.31.1 punktÄ , nestandartine rizika laikomas mokamas keleivių pervežimas (nepriklausomai nuo to, ar tokiai veiklai yra iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatyti leidimai).

17. Sudarydama sutartį, ieÅ¡kovė įvertino rizikÄ ir paskaičiavo draudimo įmokÄ pagal draudėjo pateiktÄ informacijÄ . Draudėjas patvirtino, kad transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokias marÅ¡rutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (draudimo sutarties 1.5.2.4 punktas).

18. Sudarytos draudimo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad bendra draudimo įmokÄ pagal sudarytÄ sutartį sudaro 262,20 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, draudimo įmokos dydis, jeigu bÅ«tų nurodyta, jog automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas mokamam keleivių pervežimui bÅ«tų 786,61 Eur, t. y. kelis kartus didesnė.

19. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Vadovaujantis taisyklių 62 punktu, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu 1) sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos (62.1 punktas);

2) draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

20. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos.

Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . TPVCAPDÄ®, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę (TPDCAPDÄ® 6 straipsnio 3 dalis).

21. IeÅ¡kovės teigimu, transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti, atsakovas neinformavo apie vykdomÄ veiklÄ ir taip pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.4. punkto reikalavimus. Atsakovas savo nesutikimÄ grindžia argumentais, kad nevykdė ir nenaudojo ginčo automobilio mokamam keleivių pervežimui, todėl jam nekyla prievolė atlyginti 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

23. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ gali vežėjai, turintys leidimÄ (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 82 straipsnio 1 dalis). Asmenims, siekiantiems įgyti leidimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ , leidimai iÅ¡duodami, jeigu tie asmenys, be kita ko, yra įregistravę individualiÄ veiklÄ (KTK 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 82 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Remiantis 2021 m. kovo 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. verčiasi individualia veikla. IÅ¡ licencijų informacinės sistemos, internetinėje svetainėje www.licencijavimas.lt, vieÅ¡ai prieinamų duomenų, nustatyta, kad K. P. iÅ¡duoti trys leidimai vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklÄ : 2018 m. rugpjūčio 24 d. (transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. rugsėjo 6 d. (transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. lapkričio 10 d. (transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Kaip minėta, atsakovo teigimu, jis nenaudojo ginčo automobilio mokamam keleivių pervežimui. Pažymėtina, kad, kai leidimo turėtojas nevykdo leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus ir nesikreipia į leidimÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo, vežėjas įstatymo nustatyta tvarka turi bÅ«ti įspėjamas apie galimÄ leidimų galiojimo sustabdymÄ (KTK 82 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ginčo transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo galiojimas bÅ«tų sustabdytas arba panaikintas. PrieÅ¡ingai, pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti žinoma, jog iÅ¡duotas leidimas iki Å¡iol nėra panaikintas.

26. Kita vertus, aplinkybė, jog eismo įvykio metu nebuvo faktiÅ¡kai teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, neturi teisinės reikÅ¡mės. IÅ¡ sisteminės ir lingvistinės draudimo sÄ lygų 36 - 39 punktų, TPDCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalies, draudimo sutarties 1.5.3., 2.2.4. punktų, CK 6.1010 straipsnio 1 dalies, 6.993 straipsnio 1 dalies, taisyklių 62.2 punkto analizės matyti, kad pareiga atlyginti iki 50 proc. draudimo iÅ¡mokos atsiranda už draudimo sutartyje ir minėtame teisiniame reglamentavime numatytos pareigos – praneÅ¡ti apie pasikeitusias aplinkybes, didinančias draudimo rizikÄ , nevykdymÄ .

Atsižvelgiant į esamÄ reguliavimÄ , draudimo sutarties pareigų pažeidimui konstatuoti užtenka įrodyti, kad apskritai buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir apie tai nebuvo praneÅ¡ta draudikui. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos gali bÅ«ti reikÅ¡minga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dalies dydį, tačiau neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už pareigos paneÅ¡ti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, pažeidimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2631-433/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1635-653/2020 ir kt.).

27. Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad atsakovas neįvykdė pareigos praneÅ¡ti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, dėl ko draudikas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos nukentėjusiam asmeniui.

28. Pagal taisyklių 63 punktÄ , grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad, nustatant, į kokio dydžio draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimÄ pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir taisyklių 62.2 punktÄ konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar Å¡ios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

29. Ä®vertinęs veiklos, didinančios draudimo rizikÄ , intensyvumÄ , jos galimÄ vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo rizikÄ veiklos vykdymo laikotarpiu), draudikės negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu atsakovas bÅ«tų pranešęs apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , dydį, taip pat aplinkybę, jog atsakovui leidimai vykdyti mokamÄ keleivių pervežimo veiklÄ iÅ¡duotas 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki Å¡alių sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. draudimo sutarties, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo mažinti praÅ¡omos priteisti grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dalį.

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad mokamos keleivių pervežimo veiklos vykdymas laikytinas rizikos padidėjimu, atsakovas privalėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie rizikos padidėjimÄ , tačiau to nepadarė, todėl ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju įgijo 50 proc. dydžio nuo iÅ¡mokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , t. y. 311,21 Eur (draudimo sutarties 1.5.2.4, 1.5.3 ir 4.1 punktai, draudimo sÄ lygų 38 punktas, TPDCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis, taisyklių 62.2 punktas). Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (311,21 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 311,21 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (311,21 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė