2021-07-01 Nr. CB-6443-2-69-3-19175-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3602

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19175-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 18 d. paduotu pareiškėjo D. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. S. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Rima Gražienė, akcinė bendrovė Šiaulių bankas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, nenustatė esminių ir teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, taip pat neįvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir jų viseto, neanalizavo jų logine grandine ir logikos dėsniais, siekiant nustatyti visapusiškas ir objektyvias visas reikšmingas bylos aplinkybes, bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, nesilaikė CPK 270 straipsnio 3-4 dalyse įtvirtintų konstitucinių reikalavimų procesiniam teismo sprendimui. Anot pareiškėjo pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje tik mechaniškai išvardijami byloje surinkti įrodymai, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė ir teisiškai nevertino tiek faktinių, tiek ir teisinių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų ir argumentų, formaliai nurodydamas, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis.

Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą byloje, kuris, pareiškėjo teigimu, turėtų būti naikintinas, tačiau konkrečios kasacinio teismo praktikos, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjo D. S. kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas