2015-10-28 Nr. AB-21030-3-61-3-00189-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2152-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00188-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(14.4)-3637 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 3D-849 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėja įtraukta į Skolininkų, kurie privalo grąžinti neteisėtai gautą ir (arba) panaudotą paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, sąrašą (toliau – ir Skolininkų sąrašas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos G. V. skundą ir panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėja įtraukta į Skolininkų sąrašą, bei nutraukė bylos dalį dėl Agentūros 2010 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdamas nepakeistą.

II. Pareiškėja G. V. padavė prašymą priteisti 735,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Prašyme pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo išlaidos.

Atsakovas ŽŪM atsiliepime prašo pareiškėjai priteisti tik pusę prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Atsakovas pažymi, kad buvo patenkinta tik dalis pareiškėjos skundo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėja G. V. siekia, kad jai būtų atlygintos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos – 735,92 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Nustatyta, kad šioje administracinėje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinta ŽŪM Įsakymo dalis, kuria pareiškėja įtraukta į Skolininkų sąrašą, o bylos dalis dėl Agentūros 2010 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo nutraukta. Atsakovas ŽŪM pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo ŽŪM apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011).

Nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikė atsakovas ŽŪM, todėl pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo ŽŪM atlikto procesinio veiksmo. Atsakovo ŽŪM apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl vadovaujantis nurodyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme taisykle, atmestinas atsakovo ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas argumentas, kad pareiškėjai gali būti atlyginta tik pusė apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas būtent atsakovui ŽŪM reikštas reikalavimas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per 14 dienų pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas yra byloje dalyvaujančio asmens pareiga, o ne teisė. Vadinasi, atsakovui ŽŪM pateikus apeliacinį skundą ir teismui jį priėmus nagrinėti, pareiškėjai atsirado pareiga rengti atsiliepimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui nustatė reikalavimą – toks atsiliepimas turi būti išsamus, t. y. pagrįstas ne tik bylos faktinėmis, bet ir teisinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ir bylinėjimosi išlaidoms keliamo realumo, būtinumo bei privalomumo kriterijus, todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja advokatų kontorai „BORENIUS / Švirinas ir partneriai“ už atsiliepimo į atsakovo ŽŪM apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 735,92 Eur (IV t., b. l. 95–97).

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Rekomendacijų redakcijos 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Atsižvelgus į atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo datą – 2015 m. balandžio 7 d. (2015 metų II ketvirtis), aktualus 2014 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 714,5 Eur.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Kaip buvo pažymėta, pareiškėja prašo priteisti už atsiliepimo į atsakovo ŽŪM apeliacinį skundą surašymą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimaliai galima priteisti suma – 928,85 Eur (714,5 Eur * 1,3), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 735,92 Eur suma neviršija nustatytos maksimalios sumos.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo nurodytos jokios naujos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės bei nauji įrodymai, tad atitinkamai ir atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo pateikta nei naujų įrodymų, nei naujų faktinių bei teisinių aplinkybių, minėtą atsiliepimą rengė advokatas, kuris pareiškėjai atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir iš ŽŪM pareiškėjai priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai G. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kitą pareiškėjos prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė