Legislator Case Law & Legislation
2020-11-04 Nr. AB-20631-3-63-3-01244-2020-0 AI generated

2020-11-04 Nr. AB-20631-3-63-3-01244-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-11-04 Nr. AB-20631-3-63-3-01244-2020-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimų, įsakymų ir kvietimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2020-11-04 Nr. AB-20631-3-63-3-01244-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-727-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01244-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimų, įsakymų ir kvietimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. P. su 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės rajono skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 33SD-2737-(14.33.104.) „Dėl išvadų grąžinimo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2020 m. birželio ir liepos mėnesių pranešimų „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ dalis, kuriose pareiškėja kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimus ir nurodyta, jog susirinkime ji galės pasirinkti tik lygiaverčius miško sklypus, bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2020 m. birželio ir liepos mėnesių įsakymų dalis, kuriomis L. P. buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus kaip pateikusi prašymą susigrąžinti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius miško plotus, ir įpareigoti atsakovą suprojektuoti bei atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. birželio 30 d. bei 2020 m. liepos 13 d. pareiškimuose nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą skundą, kuriame suformulavo tuos pačius reikalavimus bei pačiame skundo tekste papildomai prašė panaikinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1601-(5.59E.) (prie skundo reikalavimų šis reikalavimas nebuvo nurodytas).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs, kad patikslinto skundo pagrindas ir dalykas yra identiški skundo, kurį buvo atsisakyta priimti 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, reikalavimams, patikslintą skundą atsisakė priimti tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Pareiškėja L. P. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą, kuriame dar kartą suformulavo tuos pačius reikalavimus, kuriuos jau buvo nurodžiusi 2020 m. rugpjūčio 19 d. skunde ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. patikslintame skunde.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimis L. P. skundą bei patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti ir nutartys yra įsiteisėjusios. Atsižvelgus į tai bei aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti, kadangi užbaigtoje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti skundo priėmimo klausimą. L. P. buvo išaiškinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad kreipiantis į teismą, turi būti laikomasi terminų ir ikiteisminės tvarkos, nustatytų įstatyme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 26, 28, 29 ir 30 straipsniai).

Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti. L. P. teigė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. skundas buvo pateiktas kaip naujas procesinis dokumentas, o ne pradėtos bylos elektroninėje kortelėje, jį registruoti ir priėmimo klausimą spręsti ankstesnėje byloje buvo pirmosios instancijos teismo sprendimas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. pateiktame skunde nurodė, jog jis yra teikiamas administracinėje byloje Nr. eI3-7834-243/2020, kurioje pareiškėja L. P. ginčijo atsakovo sprendimus.

Teismas nurodė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 64 ir 152 straipsniai). Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti. Nutartis yra įsiteisėjusi. L. P. patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuri taip pat yra įsiteisėjusi.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 ir 107–109 straipsniuose yra nustatyta, jog priimtos teismo nutartys įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais galėjo būti skundžiamos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau L. P. šia teise nepasinaudojo. Teismas akcentavo, kad administracinė byla yra išnagrinėta iš esmės, priimant nutartis skundą ir patikslintą skundą atsisakyti priimti, o užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, išskyrus atskirojo (apeliacinio) skundo priėmimo klausimo išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4, 64, 65, 66 ir 152 straipsniai). Teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimą yra užbaigęs įsiteisėjusiomis nutartimis.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi užbaigtoje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti skundo priėmimo klausimą. L. P. pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties, nors 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis jai neužkirto kelio su skundu kreiptis į teismą. Teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pareiškėjai išaiškino teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra neskundžiama ir šioje užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami, L. P. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja L. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Aptarusi faktines bylos aplinkybes, susijusias su asmenų nuosavybės teisių atkūrimo procese atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, pareiškėja pažymi, kad kreipėsi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (administracinė byla Nr. eI3-7834-243/2020), tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jos skundą buvo atsisakyta priimti, be kita ko, dėl to, kad L. P. nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad ši teismo nutarties dalis buvo pagrįsta įstatymu, pareiškėjos atstovas šios teismo nutarties neskundė ir laukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo į skundą. Privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. paduotą skundą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 1SS-1601-(5.59E.) atsakė tiek į minėtą skundą, tiek į kitus L. P. ir jos atstovo skundus bei prašymus ir informavo, kad stabdo tiek pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tiek ikiteismine tvarka paduotų skundų nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos atstovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinėje byloje Nr. eI3-7834-243/2020 pateikė patikslintą skundą, kuriame be žemės reformos institucijos veiksmų apskundė ir privalomos ikiteismine ginčo nagrinėjimo institucijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, tačiau teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti.

L. P. atstovas 2020 m. rugsėjo 17 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams padavė naują skundą, kurį teismo raštinė įkėlė į tą pačią administracinę bylą Nr. eI3-7834-243/2020 ir ta pati teisėja jį 2020 m. rugsėjo 21 d. (nurodyta data 2020 m. rugsėjo 22 d. laikytina rašymo apsirikimu) nutartimi atsisakė priimti. Dėl minėtos nutarties pareiškėjos atstovas padavė atskirąjį skundą ir pakartotinai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė naują skundą, kurio priėmimo klausimą sprendė kitas teisėjas ir 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-8722-583/2020, be kitų pagrindų rėmėsi ir šioje byloje to paties teismo priimtomis nutartimis priimti skundus, kaip neva turinčius res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas jam pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti remdamasis tuo, jog nutartis yra neskundžiama, kadangi ji L. P. neužkerta kelio su skundu kreiptis į teismą. Teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pareiškėjai išaiškino teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą. Nors šia teise L. P. pasinaudojo, tačiau teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-8722-583/2020, jos skundą, remdamasis būtent minėtoje byloje priimtomis nutartimis, atsisakė priimti. L. P. nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai turėtų apsispręsti: ar nutartis atsisakyti priimti skundą pareiškėjai užkerta kelią kreiptis su skundu į teismą, ar ne.

Pareiškėja taip pat nesutinka, kad skundas buvo pateiktas toje pačioje byloje, kurioje anksčiau buvo teikti skundai, kuriuos teisėja iš pradžių atsisakė priimti dėl to, kad nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o ja pasinaudojus – dėl to, kad skundžiami aktai ir veiksmai neva negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku ir panašiai. L. P. atstovas pripažįsta, kad paduodant skundą, per klaidą pačiame dokumente liko šios bylos numeris, tačiau pažymi, kad pats skundas teismui buvo paduotas ne į šią bylą, tačiau buvo registruotas per bendrą sistemą, kaip visiškai naujas skundas. Jį paduodant, buvo sumokėtas naujas žyminis mokestis, o ne pridėtas už ankstesnį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjos nuomone, tai yra naujas skundas, kurio priėmimo klausimą pats teismas nusprendė spręsti šioje byloje, akivaizdžiai siekdamas nepriimti skundo, dėl kurio nepriėmimo tas pats teismas jau yra priėmęs net keturias nutartis. Teigia, kad atsižvelgus į tai, jog tai buvo atskirai pateiktas skundas, teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis atskiruoju skundu yra skundžiama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys ar jų dalys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakoma priimti, apskundimo tvarka yra aiškiai nurodyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Jokių išimčių iš šios taisyklės Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta. Atsižvelgus į tai, yra akivaizdu, kad vertinimas, ar tokia nutartis sukelia teisines pasekmes, ar ne, teisinės reikšmės neturi, kadangi sprendžiant dėl galimybės apskųsti teismo nutartį užtenka Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos alternatyvios sąlygos – tokios nutarties apskundimo galimybę imperatyviai nustato įstatymas.

Aptartos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą, teisme registruotą 2020 m. rugsėjo 17 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, tačiau atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjos atskirojo skundo dėl teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nebūtų teisiškai reikšmingas ir tikslingas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net tuo atveju, jeigu nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, būtų nustatyta, jog teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o L. P. 2020 m. rugsėjo 16 d. skundas buvo nepagrįstai registruotas toje pačioje byloje ir, kaip teigia pareiškėja, turėjo būti registruojamas kaip naujas skundas, o jo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas kitoje byloje, tai jokios realios įtakos pareiškėjos teisėms neturėtų, kadangi ji kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-8722-583/2020 dėl to paties ginčo pateikė naują skundą, o jo priėmimo klausimas buvo išspręstas. Taigi, nėra jokio pagrindo dar kartą spręsti tapataus skundo priėmimo klausimo, kuris jau buvo išspręstas, o priimtos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kadangi minėta nutartis yra apskųsta šiam teismui.

Pažymėtina, kad iš teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-8722-583/2020 turinio yra akivaizdu, kad joje nėra remiamasi teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (aplinkybė, kad ši nutartis teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje yra minima, šiuo atveju nėra svarbi, kadangi iš teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 19 d. skunde nurodytus reikalavimus, kurie buvo nurodyti ir naujai pateiktame skunde, buvo atsisakyta priimti 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, o reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1601-(5.59E.) panaikinimo buvo atsisakyta priimti atsižvelgus į tai, jog ginčą dėl šio sprendimo panaikinimo nagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas, kadangi šį reikalavimą jis priėmė nagrinėti 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5075-1063/2020).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta, tačiau teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimas, atsižvelgus į nurodytus argumentus, jokios įtakos L. P. teisėms neturėtų ir būtų teisiškai beprasmis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo priimti pareiškėjos atskirojo skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė