2019-12-18 Nr. AB-23988-2-59-3-00204-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1924-442/2019

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00204-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, ir ADB „Gjensidige“ 308 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų; 3) priteisti solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl pareiškėjo susargdinimo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) 2005–2008 metais ir pakartotinio susargdinimo šia liga 2011–2013 metais. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo susargdintas (užkrėstas) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jis 2005 m. gegužės 11 d. buvo sulaikytas, vėliau teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, taigi, nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. sausio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę.

Anksčiau pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nesirgo. Pareiškėjas bausmę iš pradžių atliko Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. 2006 metais jam atliktoje (duomenys neskelbtini) nurodoma „sveikas“. Pareiškėjo nuomone, jis buvo susargdintas būtent laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams, paaiškėjo, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2008 m. sveikatos būklei pablogėjus, pareiškėjas buvo nugabentas į Ligoninę, kurioje gydėsi ir buvo išgydytas. 2011 m. kovo 7 d. pareiškėjas pakartotinai susirgo (duomenys neskelbtini).

Ligoninėje susipažinus su besigydančiais nuteistaisiais ir medicinos personalu pareiškėjui paaiškėjo, kad Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose (duomenys neskelbtini) susirgo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys. Sergančiųjų (duomenys neskelbtini) buvo daug ir jie visi, taip pat ir pareiškėjas, nebuvo izoliuoti nuo sveikų asmenų, tai sudarė sąlygas užsikrėsti (duomenys neskelbtini). Ligoninė (duomenys neskelbtini) formos protrūkį įkalinimo įstaigoje tikriausiai slėpė. Pareiškėjo nuomone, būtent Ligoninė vykdo sveikatos priežiūrą visose įkalinimo įstaigose ir yra atsakinga už pareiškėjo susargdinimą.

Įkalinimo įstaiga, kurioje kalėjo pareiškėjas, neturėjo specialių žinių sveikatos priežiūros srityje, todėl ji nėra atsakinga. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) Ligoninei yra suteikusi licenciją atlikti profilaktinius patikrinimus dėl užkrečiamųjų ligų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ligoninė turi pareigą izoliuoti sergančiuosius. Pareiškėjo nuomone, Ligoninė yra vienintelė institucija, kuri yra atsakinga dėl (duomenys neskelbtini) protrūkio įkalinimo įstaigoje, tačiau jokių patikrinimų ir sergančiųjų izoliavimo neatliko, dėl to pareiškėjas buvo susargdintas (duomenys neskelbtini), taip buvo pažeistos jo pareiškėjo teisės. Pareiškėjo nuomone, yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK).

Pareiškėjas buvo susargintas gyvybei pavojinga liga, todėl jis patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus, matydamas draugus ir / ar kartu kalinčius asmenis, mirštančius nuo (duomenys neskelbtini). Susirgęs pareiškėjas negalėjo bendrauti su artimaisiais, jo draugė, vaikas negalėjo atvažiuoti į įkalinimo vietą jo aplankyti. Pareiškėjas negali dirbti sunkaus fizinio ar gerai apmokamo darbo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina neturtinę žalą, kurią pareiškėjas prašė atlyginti. Dėl susargdinimo pareiškėjas teigė patyręs ir 144 Eur išlaidas kelionėms pas gydytojus, mokėdavo už kurą asmeniui, kuris jį veždavo; už vaistus ir vitaminus, kurie reikalingi organizmui atstatyti, sumokėjo 148 Eur; už ieškinio ir jo priedų kopijų padarymą sumokėjo 16 Eur.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas. Ieškinio senatis nėra taikoma remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo pažeistą teisę. Jei tai tęstinio pobūdžio pažeidimas, ieškinio senatis pradedama skaičiuoti tą kiekvieną dieną, kol pažeidimas tęsiasi. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir psichologinės būsenos objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir nuolatinei mirties baimei, jis negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, nes vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė procesiniuose dokumentuose prašė skundą atmesti.

4. Ligoninė paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Ligoninę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ištyrimui dėl įtariamos (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimus, (duomenys neskelbtini) pasitvirtino. Ligoninės teigimu, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susirgo dar kalėdamas Pravieniškių PN-AK, todėl Ligoninė nėra atsakinga dėl pareiškėjo susirgimo (duomenys neskelbtini) 2005–2008 metais ir nėra tinkamas atsakovo atstovas. Ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriuos jų pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietų sveikatos priežiūros tarnybos siunčia į Ligoninę.

Ligoninės nuomone, pareiškėjas klaidingai teigia, kad Ligoninė vykdo sveikatos priežiūrą įkalinimo įstaigose ir yra atsakinga dėl (duomenys neskelbtini) plitimo jose. Ligoninėje nuolat buvo (ir yra) tvirtinamos ir keičiamos vidinės tvarkos, nustatančios infekcinės prevencijos ir kontrolės procedūras. Nuteistieji, sergantys (duomenys neskelbtini) forma, Ligoninėje buvo laikomi izoliuotai. Pareiškėjas Ligoninėje buvo izoliuotas tinkamai. 2011 metais Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pasijuto blogai. 2013 m. sausio 3 d. pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo užkrėstas įkalinimo įstaigoje, nes (duomenys neskelbtini) yra lėtinė infekcinė liga, o užsikrėtus jos (duomenys neskelbtini) susergama ne iš karto, o po tam tikro laiko. (duomenys neskelbtini) yra lydintis susirgimas, ja susergama nusilpus žmogaus organizmui ir susilpnėjus imunitetui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galėjo užsikrėsti ir būdamas laisvėje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų jam kilo neigiamos pasekmės, neįrodė Ligoninės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo žalai priteisti.

Pareiškėjas pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie jau buvo pateikti Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje dėl netinkamo pareiškėjo gydymo, o vitaminai bei dalis pareiškėjo pirktų vaistų nėra susiję su (duomenys neskelbtini) ligomis. Taigi pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos. Ligoninė pateikė pareiškėjo prašytus statistinius duomenis, t. y., Ligoninės turimus 2015, 2016 metų duomenis apie susirgimus (duomenys neskelbtini), Pravieniškių gydymo ir pataisos namų duomenis apie susirgimus (duomenys neskelbtini).

Ligoninė prašė teismo pareiškėjo skundo reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu skundą atmesti, nes senaties terminas pareiškėjo reikalavimams priteisti žalą atitinkamai baigėsi 2011 ir 2016 metais. Ligoninė pažymėjo, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą yra realizavęs 2016 m. sausio 5 d., t. y., dar būdamas laisvės atėmimo vietoje, kreipėsi į ikiteisminę ginčų dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo instituciją su skundu dėl netinkamo jo gydymo nuo (duomenys neskelbtini) Ligoninėje, o vėliau, nesutikdamas su šios institucijos sprendimu, 2016 m. birželio 16 d. su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą.

Pareiškėją atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokato padėjėja, todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjo paaiškinimai, kad jis objektyviai negalėjo kreiptis į teismą teisminės gynybos.

5. Atsakovas ADB „Gjensidige“ procesiniuose dokumentuose prašė skundą atmesti.

6. ADB „Gjensidige“ paaiškino, kad Ligoninė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę bendrovėje nuo 2011 metų. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad jis buvo susargdintas (duomenys neskelbtini) dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Didžioji dalis pareiškėjo įsigytų vaistų ir vitaminų nėra susiję su (duomenys neskelbtini) ligomis ir nėra būtini, dėl to už juos sumokėta suma negali būti priteista kaip turtinė žala. Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti 16 Eur už kopijavimo paslaugas, kadangi jį atstovauja advokatas ir skundą buvo galima pateikti elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjas į bylą pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie buvo pateikti ankstesnėje civilinėje byloje. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) procesiniuose dokumentuose pateikė pareiškėjo prašytus statistinius duomenis apie 2005–2017 metais nustatytus (duomenys neskelbtini) atvejus Pravieniškių PN-AK, kitose įkalinimo įstaigose, ir asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. NVSC 2015 m. vasario 24 d. Ligoninėje atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sergantiems pacientams, išskiriantiems (duomenys neskelbtini), taikomos standartinės ir papildomos izoliavimo priemonės.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad 2014 m. paciento S. V. skundo pagrindu atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl pacientui 2011 m. spalio 18 d. – 2014 m. kovo 21 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir 2014 m. spalio 27 d. Nr. D17-243-(1.27) priėmė Akreditavimo tarnybos Kontrolės Nr. T3-157/2014 ataskaitą (toliau – ir Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaita), o jos pagrindu – Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. T1-1645 „Dėl pacientui S. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kurio pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Akreditavimo tarnyba paaiškino, kad pareiškėjo pageidavimas gauti informaciją apie kitų asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje, sveikatą ar kitą informaciją, ir šių aplinkybių analizė nepriskiriama Akreditavimo tarnybos kompetencijai, todėl ji dėl šių aplinkybių negali teikti nei išvadų, nei paaiškinimų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pagal Ligoninės nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2014 m. kovo 6 d. Nr. 1R-65, bei ankstesnes nuostatų redakcijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 ir 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, Ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Ligoninei išduota licencija teikti antrines stacionarines suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) II asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuoti sujungimo būdu, sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmę jis atliko nuo 2005 m. gegužės 11 d., t. y. nuo sulaikymo dienos. Pareiškėjas į Ligoninę pirmą kartą atvyko 2008 m. sausio 4 d. iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija ir Pravieniškių 3-ieji pataisos namai reorganizuoti sujungimo būdu, sujungiant į naują juridinį asmenį – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją). Pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 20 d. Pareiškėjas paleistas iš Ligoninės, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 25/3 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje užfiksuota, kad pareiškėjui klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 2008 m. sausio 9 d. Pareiškėjas apie tokią jam nustatytą diagnozę sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėn. Pareiškėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neneigė, kad apie tai, jog jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma, nes apie tai pranešė gydytojai. Duomenų, kad pareiškėjui apie jo susirgimą buvo delsiama pranešti byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl susargdinimo (duomenys neskelbtini) pirmuoju pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (2005–2008 m.) skaičiuotinas ne vėliau kaip nuo 2008 m. vasario mėnesio 1 d. ir baigiasi ne vėliau kaip 2011 m. vasario 1 d.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2011 m. gegužės 31 d. medicininiame pažymėjime Nr. 78, išduotame Ligoninės, yra gydytojo išvada, kad pareiškėjas išgydytas, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui atliktas tyrimas parodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nerasta, o 2012 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėją apžiūrėjusi gydytoja pažymėjo, kad pareiškėjas tuo metu skundų neturėjo, seniai sirgo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nurodė diagnozę – (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė, kad pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtų „(duomenys nekslebtini) metodinių rekomendacijų“ nuostatas, (duomenys neskelbtini) yra, kai pacientui, kuris buvo anksčiau gydytas nuo (duomenys neskelbtini) ir išgydytas, atlikus bakteriologinius tyrimus, randama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodo, kad pakartotinai (duomenys neskelbtini) jis susirgo 2011 m. kovo 7 d., ir, kad (duomenys neskelbtini) jis susirgo 2013 m. sausio mėnesį. Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 68/3 Ligoninėje užfiksuota, kad pareiškėjui klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta 2013 m. sausio 10 d., o Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad jam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas 2013 m. sausio 3 d. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas 2013 m. sausio 3 d. Kadangi (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas 2013 m. sausio 10 d., tai užfiksuojant jo gydymo stacionare istorijoje Ligoninėje, teismas sprendė, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio pabaigos sužinojo arba turėjo sužinoti tokią jam nustatytą diagnozę. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie tai, jog jis susirgo (duomenys neskelbtini), gydytojas jam pranešė 2013 m. sausio mėnesį. Todėl nuo 2013 m. vasario 1 d. skaičiuotinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl pakartotinio susargdinimo (duomenys neskelbtini) antruoju laikotarpiu (2011–2013 m.) ir jis baigėsi ne vėliau kaip 2016 m. vasario 1 d.

15. Pareiškėjas ieškinį Panevėžio apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo padavė 2017 m. birželio 9 d. Teismas konstatavo, kad CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą pateikti skundui dėl pareiškėjo susargdinimo 2005–2008 metais padarytai žalai atlyginti pareiškėjas praleido 6 metais ir 4 mėnesiais, o senaties terminą skundui dėl pakartotinio susargdinimo 2011–2013 metais pateikti – 1 metais ir 4 mėnesiais.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujanti Ligoninė pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas nurodė, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas. Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiškėjas neprašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir psichologinės būsenos jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

17. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu, pvz., 2008 metais, Biržų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Biržų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1007-434/2008), taip pat Panevėžio apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti šį jo pareiškimą. 2013 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-4421-168/2014).

Pareiškėjas senaties termino eigos metu (2009 metais) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų, kuriame žalą nurodė patyręs dėl to, kad dėl blogos kokybės maisto ir laikymo netinkamomis sąlygomis jis susirgo (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-624-414/2009). Pareiškėjas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad Ligoninė privalo jam atlyginti 1 000 Eur žalą, 2016 m. birželio mėnesį, t. y. jau pasibaigus senaties terminui šioje byloje, kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į minėtą komisiją su pareiškimu, o po to pateikė skundą teismui dėl komisijos sprendimo. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į minėtą komisiją kreipėsi 2016 m. sausio 5 d. Taigi pareiškėjas su pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kreipėsi senaties termino eigos metu šioje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016 m. sausio 11 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sąlygomis, atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės. Teismas sprendė, kad pareiškėjas aktyviai gynė savo teises ir suprato, jog gali pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimą dėl sveikatai padarytos žalos ir šia teise naudojosi.

Iš Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitos taip pat matyti, kad pareiškėjas 2004 metais Akreditavimo tarnybai pateikė skundą. Šio skundo pagrindu Akreditavimo tarnyba atliko pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Ligoninėje.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjui (nuteistajam) teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pareiškėjas paleistas lygtinai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarčių dėl lygtinio paleidimo) matyti, kad pareiškėjo (nuteistojo) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas senaties termino eigos metu ne kartą buvo svarstytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje Ligoninėje. Apylinkės teismui nepatvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, pareiškėjas (nuteistasis) pateikdavo skundą Kauno apygardos teismui.

Pareiškėjas senaties termino eigos metu šioje byloje 2013 ir 2014 metais pateikė po vieną skundą, 2015 metais pateikė du skundus Kauno apygardos teismui. Teismų nutartyse apibūdinant pareiškėją (nuteistąjį) pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktus duomenis, nurodoma, kad jis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir kompiuterių operatoriaus specialybes, staliaus ir siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, palaikė ryšius su artimaisiais ir domėjosi jų gyvenimu, su jais bendravo laiškais bei telefonu, susitikdavo ir pasimatymų metu, rodė iniciatyvą dengti iš jo pagal civilinį ieškinį priteistas sumas, po paleidimo iš pataisos įstaigos planavo įsidarbinti pas ūkininką (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartys: 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. T-330-840/2012; 2014 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. T-432-359/2014; 2015 m. liepos 28 d. nutartis byloje Nr. T-657-840/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. T-41-359/2016;

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-1626-245/2015). Iš teismų nutarčių matyti, kad pats pareiškėjas teismui nurodydavo, kad jis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaikė artimus ryšius su artimaisiais, buvo jų lankomas, išėjęs į laisvę ketino dirbti miškų urėdijoje (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. byloje Nr. T-330-840/2012; Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. (datoje padaryta rašymo apsirikimo klaida – turėtų būti 2012 m. gegužės 23 d.) nutartis byloje Nr. 1S-1007-238/2012;

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1120-485/2014).

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu ir jam pasibaigus teikė skundus teismams, skundą ikiteisminei skundų nagrinėjimo institucijai, mokėsi, įgijo specialybes ir profesines kvalifikacijas, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, planavo padengti iš jo, patenkinus civilinį ieškinį, priteistas sumas, planavo po lygtinio paleidimo įsidarbinti. Teismas vertino, kad nurodyti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir nuolatinei mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi. Nurodyti duomenys paneigia, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovą). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad senaties termino praleidimą lėmė itin sunki pareiškėjo sveikatos būklė.

20. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl teismas neatnaujino praleisto senaties termino skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti (CK 1.131 str. 2 d.).

21. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, esant atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančios Ligoninės prašymui, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikė ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu šią pareiškėjo skundo dalį atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu Ligoninė padarė pareiškėjui skunde nurodytą 308 Eur turtinę žalą ir kaip pareiškėjo nurodyta turtinė žala yra susijusi su Ligoninės veiksmais ar neveikimu. Įsiteisėjusiame 2016 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-504-544/2016 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams Ligoninei, AAS „Gjensidige Baltic“, kurios teises ir pareigas yra perėmusi ADB „Gjensidige“, konstatuota, kad pareiškėjo liga ((duomenys neskelbtini)) buvo sukelta ne dėl Ligoninės veiksmų (neveikimo), tačiau dėl sprendime nurodytų ir aprašytų neteisėtų Ligoninės profesionalių darbuotojų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui dėl sunkios ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai padidėjo.

Minėtame sprendime buvo nurodyta ir aprašyta (nustatyta), kad pareiškėjui laiku nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos jo, kaip paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Iš 2017 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-616-516/2017, apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą (taip nurodyta nutartyje), apeliacinius skundus dėl 2016 m. gruodžio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo sprendimo, nustatyta, kad pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas išlaidas, kurie iš esmės yra tapatūs pareiškėjo pateiktiems nagrinėjamoje byloje: kvitą dėl kuro išlaidų apsilankymui pas gydytoją rugsėjo 26 d. 10 val., kvitą dėl kuro išlaidų rugsėjo mėnesį vykstant atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimo, kvitą dėl kuro išlaidų vykstant į teismą Panevėžyje 2016 m. gruodžio 13 d., kvitą dėl kuro išlaidų rugpjūčio 25 d. vykstant pas gydytoją (duomenys neskelbtini), kvitą dėl kuro išlaidų 2016 m. gegužės 17 d. vykstant į posėdį Sveikatos apsaugos ministerijoje, vaistų įsigijimo kvitus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas papildomai pateikė tik kuro išlaidų kvitą 2017 m. balandžio 3 d. vykstant į Nacionalinį vėžio institutą šviesti (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai galėtų būti vertinami kaip turtinė žala, bet šių įrodymų nepriėmė, nes bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme (Panevėžio apygardos teisme) nebuvo keliamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

23. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalys jau negali tokių faktų ir teisinių santykių ginčyti. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys proceso dalyviai: pareiškėjas, Ligoninė kaip Lietuvos valstybės atstovas, ADB „Gjensidige“ kaip AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėjas, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai ir teisiniai santykiai šių asmenų nebegali būti ginčijami. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo liga ((duomenys neskelbtini)) buvo sukelta ne dėl Ligoninės veiksmų (neveikimo). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aprašyti pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jais patvirtinamas patirtas išlaidas pareiškėjas siejo su Ligoninės darbuotojų jam teiktų gydymo paslaugų netinkama kokybe ir dėl to atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis padaryta turtine žala. Valstybės atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda dėl valstybinių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala nėra susijusi su žala, atsiradusia dėl viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju Ligoninės, neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje. Todėl teismas, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas išlaidas kopijavimo paslaugoms, yra susiję su bylos nagrinėjimo išlaidomis. Pareiškėjo skundą atmetus, jokios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriteisiamos.

III. 25. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams ieškinio senaitis netaikoma. Pareiškėjas teigia, kad dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų pakartotinai susirgo (duomenys neskelbtini), išliko liekamieji reiškiniai, jis susirgo (duomenys neskelbtini) susirgimais, kurie tęsiasi iki dabar. Pagal CK 1.135 straipsnio 5 dalį, jei pažeidimas yra tęstinis, ieškinio terminas dėl veiksmų, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl Ligoninės neveikimo jis patyrė neturtinę žalą, ir dėl to kreipėsi į teismą, o ne dėl žalos sveikatai atlyginimo.

Pareiškėjas teigia negalėjęs kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes būdamas Ligoninėje, kur jo negydė, siekė tiesiog išgyventi, neturėjo kito pasirinkimo, nes bijojo, kad dėl kreipimosi į teismą Ligoninės pareigūnai jam keršys. Todėl, jei teismas nuspręstų taikyti ieškinio senatį, jos terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo išėjimo iš įkalinimo įstaigos dienos. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytas faktines aplinkybes apie užsikrėtimą (duomenys neskelbtini), interpretuoja statistinę informaciją apie sergamumą (duomenys neskelbtini) Ligoninėje bei apibūdina savo išgyvenimus bei praradimus dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas tvirtina, kad byloje yra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Ligoninė nevykdė tiesioginės pareigos užtikrinti kontrolę, kad (duomenys neskelbtini) nebūtų užkrėsti įkalinti asmenys, įskaitant pareiškėją, žala – pareiškėjas buvo užkrėstas (duomenys neskelbtini), ja susirgo tik patekęs į įkalinimo įstaigą, dėl to patyrė ir patiria nežmoniškas kančias, išgyvenimus, kūno neliečiamumą ir pan. Tai, pareiškėjo nuomone, tiesioginis faktinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.), nes jei jis nebūtų patekęs į įkalinimo įstaigą, nebūtų susirgęs šia liga.

Atsakovo kaltė pasireiškia kaip pakankamai rūpestingų veiksmų neatlikimas (duomenys neskelbtini) prevencijai ir gydymui. Pareiškėjas Ligoninės padarytą neturtinę žalą apibūdina kaip kankinimą, pažeminimą, kūno neliečiamumo pažeidimą, kėsinimąsi į jo sveikatą ir gyvybę, bendravimo, įsidarbinimo galimybių sumažėjimą, iš esmės pasikeitusį santykį su aplinka, artimo ryšio su artimaisiais praradimą, netektas pajamas. Atsižvelgiant į tai, ką teko, tenka ir teks patirti, pareiškėjo nuomone, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas, o ieškinio senatis nėra praleista.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Ligoninė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri cituojama skundžiamame teismo sprendime, sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju ieškinio senaties terminas yra taikomas, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Kadangi iš esmės pareiškėjas žalos atlyginimą kildina dėl sveikatos sutrikdymo jį susargdinant (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką suformuotą administracinėse bylose dėl ieškinio senaties instituto taikymo asmens sveikatos sužalojimo atveju.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminai baigėsi 2011 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 1 d. Pareiškėjas senaties termino eigos metu neatliko jokių veiksmų, siekdamas apginti savo teisę, jeigu manė, kad dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų buvo du kartus susargdintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje neprašė atnaujinti senaties termino skundui paduoti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, objektyvių duomenų, kodėl ieškinio senatis netaikytina arba turėtų būti teismo nustatyta kaip praleista dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo argumentas, jog pažeidimas yra tęstinis, nes jis iki šiol jaučia neigiamus padarinius sukeltus jo sveikatai yra nepagrįstas, nes pagal teisės normas, reguliuojančias ieškinio senatį, ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, bet ne nuo teisės pažeidimu asmeniui sukeltų neigiamų padarinių atsiradimo dienos ar tokių padarinių tęstinumo. Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini).

Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad pareiškėjui buvo netinkamai parinkti vaistai nuo (duomenys neskelbtini), ir dėl to padaryta žala sveikatai atlyginta. Ligoninėje buvo vykdomas pacientų skirstymas pagal jų sveikatos būklę, vykdoma (duomenys neskelbtini) profilaktikos kontrolė, todėl Ligoninė neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas savo neturtinę žalą grindžia subjektyviais samprotavimais ir neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Akreditavimo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savo poziciją yra išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NVSC nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos ir 308 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo S. V. teigimu, kilo iš neteisėtų Ligoninės veiksmų, dėl kurių jis buvo susargdintas sunkia liga – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo prašymu pritaikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario mėnesio 1 d. sužinojo arba turėjo sužinoti apie susirgimą 2005–2008 metais ir ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 1 d. sužinojo apie pakartotinį susirgimą 2011–2013 metais. Todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi atitinkamai 2011 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 1 d., o pareiškėjas į teismą su skundu (ieškiniu) šioje byloje kreipėsi 2017 m. birželio 9 d. Pareiškėjas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, o teismas savo iniciatyva termino atnaujinimo pagrindų nenustatė, todėl skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala nėra susijusi su žala, atsiradusia dėl viešojo administravimo subjekto – Ligoninės, neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl šią pareiškėjo skundo dalį taip pat atmetė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad žalai, kilusiai dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų, ieškinio senatis netaikoma, jo atžvilgiu buvo padarytas tęstinis pažeidimas. Pareiškėjo nuomone ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo jo išėjimo į laisvę dienos, nes būdamas laisvės atėmimo įstaigoje jis bijojo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, taip pat iš esmės negalėjo to padaryti dėl savo sveikatos būklės. Pareiškėjo nuomone, byloje yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

34. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. 3 kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

37. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senatis netaikytina, nes ji nėra taikoma asmeninių neturtinių teisių pažeidimams. Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis, t. y. taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

39. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

40. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

41. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Ligoninės neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis susirgo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatyta 2008 m. sausio 9 d. (t. 1, b. l. 138). Pareiškėjas buvo išgydytas, tačiau 2013 m. sausio 10 d. jam Ligoninėje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140). Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Ligoninės neteisėtų veiksmų, jo teigimu, susargdinant jį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas apie susirgimą, t. y. apie savo teisių pažeidimą, sužinojo atitinkamai ne vėliau kaip 2008 m. vasario mėnesio 1 d. ir 2013 m. vasario 1 d. Kadangi pareiškėjas su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą kreipėsi 2017 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 3), t. y. praėjus daugiau, nei trejiems metams nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas.

42. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

43. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017).

44. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo anksčiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad tokios svarbios priežastys egzistavo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino laikotarpiu aktyviai naudojosi savo teise kreiptis su skundais į įvairias valstybines institucijas bei įstaigas, teismus, gindamas savo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir dėl jų skundžiamame sprendime pasisakė, įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybe (nutarties 17–19 p.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tam tikrą ieškinio senaties termino laikotarpį atliko laisvės atėmimo bausmę, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tai buvo objektyvi, nuo jo valios nepriklausiusi priežastis, dėl kurios jis negalėjo kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas neriboja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės kreiptis su skundais į valstybės institucijas ir ginti savo teises teisme; nuteistieji turi Bausmių vykdymo kodekso 100 ir 183 straipsniuose numatytas teises paduoti skundus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas minėtomis teisėmis aktyviai naudojosi. Taigi, nėra pagrindo laikyti, kad šiuo atveju egzistavo kliūtys pareiškėjui anksčiau pateikti skundą dėl žalos atlyginimo.

45. Ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį gindamas savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nesant svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Kaip minėta, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, tinkamai vadovavosi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys