Legislator Case Law & Legislation
75823b86-1120-45c0-b7d0-e1ee7a94abeb AI generated

75823b86-1120-45c0-b7d0-e1ee7a94abeb · Kauno apygardos teismas

Case Number 75823b86-1120-45c0-b7d0-e1ee7a94abeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika (toliau – pareiÅ¡kėja) prašė iÅ¡duoti teismo leidimÄ pratęsti V. S. priverstinę hospitalizacijÄ ir priverstinį gydymÄ VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.

Legislator headnote

AI generated

75823b86-1120-45c0-b7d0-e1ee7a94abeb · Kauno apygardos teismas: uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo pratęsti V. S. hospitalizavimÄ ir gydymÄ psichiatrijos įstaigoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. 2S-1155-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09250-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.20; 3.3.2.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus atstovui D. P.,

suinteresuotam asmeniui V. S., jo atstovei A. S.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo pratęsti V. S. hospitalizavimÄ ir gydymÄ psichiatrijos įstaigoje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika (toliau – pareiÅ¡kėja) prašė iÅ¡duoti teismo leidimÄ pratęsti V. S. priverstinę hospitalizacijÄ ir priverstinį gydymÄ VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.

2. PraÅ¡yme nurodė, kad pacientas dėl besikartojančių sujaudinimo epizodų, neadekvataus elgesio, psichozės epizodų pakartotinai patenka į psichiatrijos stacionarÄ trečiÄ kartÄ per du mėnesius. PrieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ artimuosius. Dėl blogos psichinės bÅ«klės kelia grėsmę sau, aplinkiniams ir turtui.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino ir pratęsė V. S. priverstinės hospitalizacijos ir gydymo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje terminÄ 1 mėnesiui, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.

4. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, suinteresuoto asmens atstovės pozicijÄ , sprendė, kad yra reali grėsmė, kad pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo paties, savo artimųjų ir aplinkinių sveikatai ir saugumui. Kadangi pacientas pats vaistų nevartoja, ligÄ neigia, o sutikimo gydytis nepasiraÅ¡o, todėl teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pacientas prieÅ¡ savo valiÄ buvo patalpintas psichiatrijos ligoninėje, kurioje taikomas gydymas žalingas jo sveikatai. Apeliantas 2022 m. birželio 29 d. į ligoninę buvo atgabentas policijos dėl įkyrumo, nes pats jiems paskambino, o ne dėl grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai. Jokios grėsmės niekam nekėlė, psichikos sutrikimų prieÅ¡ gydymÄ ligoninėje neturėjo ir tÄ patvirtina ligos istorija.

1.2. Skundžiama nutartis buvo priimta neapklausus apelianto teisme ir neužtikrinus jo nuotolinio dalyvavimo posėdyje. Jo interesus atstovavusi atstovė posėdyje dalyvavo formaliai, nes apelianto nebuvo niekada mačiusi. Paciento sveikata buvo žalojama vaistais, kuriems nedavė sutikimo ir kurie buvo paskirti pagal neteisingÄ diagnozę. Apelianto elgesio sutrikimÄ iššaukė tik nevaldomas narkotikų vartojimas, nuo kurių izoliavus, apeliantas sveiksta.

1.3. Apeliantas nurodo, jog jokio psichikos sutrikimo neturėjo, tačiau gydymo įstaigoje yra gydomas ne pagal faktinę padėtį atitinkančiÄ diagnozę, bei iÅ¡ inercijos jam skiriami psichikÄ veikiantys vaistai, nuo kurių jis negali apsiginti, nes nutartis buvo priimta jam už akių. LengvabÅ«diÅ¡kai iÅ¡duota priverstinio gydymo leidimas psichiniais vaistais yra teisiÅ¡kai neatsakingas, kai pacientas buvo neteisėtai gydomas visÄ mėnesį ligoninėje ir neveiksmingai, nes paskirtos diagnozės ir vaistai neatitiko realybės ir paskirti vaistai sukėlė žalingus padarinius.

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties.

7. Lietuvos Aukščiausiasis 2023 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir bylÄ perdavė Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.

3.1. Teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, nesiaiÅ¡kindamas ir nenagrinėdamas visų bylos aplinkybių iÅ¡ esmės, neužtikrino priverstinai nukreipto gydyti asmens prioritetinės teisių gynybos procese, o nutraukus apeliacinį procesÄ susidarė tokia situacija, kai priverstinio gydymo terminÄ pratęsusi pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo jos teisėtumo ir pagrįstumo nepatikrinus instancine tvarka. Kadangi įraÅ¡as paciento medicininiuose dokumentuose apie tokio asmens priverstinio gydymo taikymÄ asmens tolesniam gyvenimui padaro tam tikrÄ Ä¯takÄ , tai teismai turi užtikrinti, kad bus įgyvendinta atskirų asmenų grupių prioritetinė teisių gynyba tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pratęstas suinteresuotam asmeniui priverstinis hospitalizacijos ir gydymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalis nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimÄ ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimÄ dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iÅ¡ paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos kreipimÄ si dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Taigi asmuo gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkiÄ psichikos ligÄ ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika 2022 m. birželio 29 d. praÅ¡ymu prašė teismo iÅ¡duoti teismo leidimÄ pratęsti V. S. priverstinę hospitalizacijÄ ir priverstinį gydymÄ VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžiÄ skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. skundžiama nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir pratęsė V. S. priverstinės hospitalizacijos ir gydymo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje terminÄ 1 mėnesiui, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.

13. Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia apelianto pavojingumo sau ir visuomenei, nes apeliantas jokio psichikos sutrikimo neturėjo, todėl gydymo įstaigoje yra gydomas ne pagal faktinę padėtį atitinkančiÄ diagnozę ir jam skiriami psichikÄ veikiantys vaistai, nuo kurių apeliantas negali apsiginti, nes nutartis buvo priimta jam už akių. Apelianto ir jo atstovės A. S. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas konstatuoti, kad suinteresuotam asmeniui taikytas netinkamas gydymas ir, kad pastarasis patyrė neturtinę žalÄ , nepatenka iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. Å ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl asmeniui taikyto gydymo tinkamumo, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

14. Kadangi priverstinės hospitalizacijos ir priverstinio gydymo taikymas yra esminis asmens teisių suvaržymas, tai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punktu, nurodoma, kad asmens laisvės apribojimas ar atėmimas turi atitikti Å¡ias tris minimalias sÄ lygas:

1) turi būti patikimai įrodyta, kad yra tikras (realus) asmens psichikos ar kitas sveikatos sutrikimas, kuris turi būti įrodytas (nustatytas) kompetentingos nacionalinės institucijos, vadovaujantis objektyvia medicinos ekspertize; tam tikra šio reikalavimo išimtis pripažįstama tik neatidėliotino hospitalizavimo atveju, pavyzdžiui, kai asmuo sulaikomas dėl smurtinio ar kitokio pavojingo kitiems asmenims ar jam pačiam elgesio, susijusio su psichikos būkle;

2) psichikos sutrikimas turi bÅ«ti tokio pobÅ«džio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį hospitalizavimÄ ;

3) priverstinio hospitalizavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas iÅ¡lieka (EŽTT 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje C.B. prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 21207/03, 48 punktas; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D. R. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 691/15, 83 punktas su tolesnėmis nuorodomis). EŽTT sprendimuose nurodoma, kad Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktas apima ir atvejus, kai asmeniui laisvė atimta dar tiksliai nenustačius, kad jis yra psichiÅ¡kai nesveikas, bet bÅ«tent siekiant įvertinti, ar jo psichika sutrikusi (EŽTT 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Lazariu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 31973/03; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Zaichenko prieÅ¡ UkrainÄ (Nr. 2), 45797/09, 95 punktas).

EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, kuris traktuojamas kaip (galimai) psichiÅ¡kai nesveikas, laisvės atėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jeigu jis buvo sankcionuotas pirmiau nesikreipus medicinos eksperto nuomonės. Å i taisyklė taikytina net ir tuo atveju, kai asmens laisvės atėmimo tikslas bÅ«tent ir yra gauti dėl jo medicininę nuomonę (EŽTT sprendimai bylose Zaichenko prieÅ¡ UkrainÄ (Nr. 2), 97 punktas; Varbanov prieÅ¡ BulgarijÄ , 47 ir 48 punktai).

Konkreti procesinė forma ir tvarka Å¡iuo aspektu gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių; skubiais atvejais ar tuomet, kai asmuo sulaikomas dėl smurtinio elgesio, gali bÅ«ti leidžiama kreiptis ir gauti tokiÄ nuomonę iÅ¡ karto po sulaikymo, tačiau visais kitais atvejais bÅ«tina iÅ¡ankstinė konsultacija. Kai nėra kitos galimybės, pavyzdžiui, dėl susijusio asmens atsisakymo atvykti atlikti ekspertinio vertinimo, turi bÅ«ti siekiama gauti bent jau medicinos eksperto vertinimÄ vadovaujantis bylos medžiaga, o to nepadarius, negali bÅ«ti teigiama, kad buvo patikimai įrodyta, jog atitinkamas asmuo yra (galimai) psichiÅ¡kai nesveikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 57 punktas).

15. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad V. S. į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Ūmių psichozių skyrių buvo hospitalizuotas 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val. Ä® ligoninę pacientas atvežtas su policijos palyda dėl susijaudinimo ir agresijos, jo elgesys neadekvatus ir neprognozuojamas. Jokios kritikos bÅ«senai. Dėl besikartojančių sujaudinimo epizodų, neadekvataus elgesio, psichozės epizodų pacientas pakartotinai patenka į psichiatrijos stacionarÄ trečiÄ kartÄ dviejų mėnesių laikotarpyje. V. S. diagnozuota – (duomenys neskelbtini). Be to, konstatuota, kad dėl blogos psichinės bÅ«klės jis kelia grėsmę sau, aplinkiniams ir turtui (b. l. 2-5). Gydytojų konsiliumas 2022 m. birželio 29 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad pacientas greitai kintančios nuotaikos, greitai tampa sujaudintas, neadekvataus, nenuspėjamo elgesio, iÅ¡ elgesio negalima atmesti esant klausos haliucinacijas. Elgesys neadekvatus, neprognozuojamas. Jokios kritikos bÅ«senai. Dėl besikartojančių sujaudinimo epizodų, neadekvataus elgesio, psichozės epizodų pacientas pakartotinai patenka į psichiatrijos stacionarÄ trečiÄ kartÄ dviejų mėnesių laikotarpyje. Namuose vaistų nevartoja. PrieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs artimųjų atžvilgiu. Dėl blogos psichinės bÅ«klės kelia grėsmę sau, aplinkiniams ir turtui. Pacientas atsisako stacionarinio gydymo, dėl to nutarė teikti praÅ¡ymÄ teismui dėl leidimo tęsti priverstinę paciento hospitalizacijÄ ir gydymÄ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje Marių sektoriuje Ūmių psichozių skyriuje vienam mėnesiui (b. l. 6).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, apelianto hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) iÅ¡vadas, V. S. ligos istorijÄ , sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas neturėjo jokio psichikos sutrikimo ir dėl nepagrįstai taikyto gydymo pratęsimo yra neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas iÅ¡vadas dėl paciento psichikos sveikatos bÅ«klės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Tokių įrodymų, apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, jog į gydymo įstaigÄ buvo pristatytas su policijos palyda, nes buvo parÅ«kęs „žolės“ ir bÅ«damas apsvaigęs nuo kanapių vartojimo, bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, Å¡oko į upę surakintas antrankiais ir bandė jÄ perplaukti (2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 14 min. 21 s. – 17 min. 55 s.).

Todėl visiÅ¡kai atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog suinteresuotas asmuo nekėlė pavojingumo savo paties sveikatai ir saugumui. Vien tik paties apelianto ar jo įgaliotos atstovės teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas ir jo pratęsimas nebuvo reikalingas, pats savaime neleidžia daryti prieÅ¡ingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismas turėdamas teisę priimti sprendimÄ dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikÅ¡mingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei iÅ¡samiai motyvavo iÅ¡vadÄ , kad buvo reali grėsmė, jog V.

S. savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo paties, savo artimųjų ir aplinkinių sveikatai bei saugumui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindÄ priverstiniam hospitalizavimo pratęsimui ir gydymui psichiatrijos įstaigoje.

17. Atskirajame skunde nurodyta, kad priverstinis hospitalizavimas sutrukdė suinteresuotam asmeniui (apeliantui) gauti tinkamÄ pagalbÄ dėl priklausomybės narkotinėm medžiagom tam skirtame reabilitacijos centre. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu apeliantas ir jo atstovė paaiÅ¡kino, kad apeliantas neturi ir neturėjo priklausomybės narkotinėm medžiagoms ir tokio pobÅ«džio gydymas jam nebuvo reikalingas. Å is apelianto pozicijos nenuoseklumas suteikia pagrindo abejoti apelianto teiginiais dėl jo buvusių ketinimų savarankiÅ¡kai ir savanoriÅ¡kai gauti jam reikalingÄ pagalbÄ .

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis buvo priimta neapklausus jo teisme ir neužtikrinus jo nuotolinio dalyvavimo teismo posėdyje, o jo interesus atstovavusi atstovė posėdyje dalyvavo formaliai, nes apelianto nebuvo mačiusi.

19. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimÄ yra privalomas. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje nėra įmanomas dėl jo fizinės ir (ar) psichikos sveikatos bÅ«klės, jam turi bÅ«ti sudaryta galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam teisėjo psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje arba nuotolinės apklausos bÅ«du.

Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje gali bÅ«ti ribojamas tik teismo, nurodant priežastis. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į Gydytojų konsiliumo 2022 m. birželio 29 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad dėl blogos psichikos bÅ«senos pacientui V. S. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, todėl, vadovaujantis Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimÄ nagrinėti praÅ¡ymÄ pacientui V.

S. nedalyvaujant. Apeliantui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos praneÅ¡imo dėl bÅ«tinybės antrinei teisinei pagalba dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – VGTPT) buvo suteikta informacija apie sprendžiamÄ klausimÄ ir nemokama teisinė pagalba paskirta vadovaujantis VGTPÄ® 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.

Sprendimo 4 punkte yra nuoroda, kad VGTPT nusprendė informuoti advokatę, kad per kuo trumpesnį laikÄ susisiektų su pareiÅ¡kėju ir susitartų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausęs 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo interesai sprendžiant priverstinio hospitalizavimo ir izoliavimo termino pratęsimo klausimÄ , valstybės paskirtos advokatės, nebuvo tinkamai atstovaujami ir ginami.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad advokatė pritarė pareiškėjo prašymui, nurodydama, kad tai labiausiai atitinka atstovaujamojo interesus, nesant kitų duomenų, neleidžia spręsti, kad suinteresuoto asmens atstovė veikė ne atstovaujamojo interesais. Tad spręsti, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ir kokybiškai atstovaujamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė