75804f41-9784-421e-8609-d0050dffdd73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-119-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02355-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 28; 15.2.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. D. atstovui advokato padėjėjui Dariui Bačinskui, atsakovių Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Energetikos ministerijos, atstovei Daivai GasiÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė: A. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 21–28) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 21 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0934 (toliau – ir Leidimas gaminti) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013 m. kovo 21 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0934 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjui A. D. priklausančios saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0934 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ Energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LeidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumÄ (toliau – ir Leidimas plėsti) gavo 2012 m. rugsėjo 21 d., vadovaujantis tuometinės 2012 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEÄ®), galiojusios nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d., nuostatomis. PaaiÅ¡kino, kad pagrindines investicijas į saulės elektrinę jis atliko ir plėtros darbus taip pat vykdė galiojant minėtai AIEÄ® redakcijai.

Tuo tarpu Leidimas gaminti elektros energijÄ jam buvo iÅ¡duotas 2013 m. kovo 21 d., t. y. po naujos AIEÄ® redakcijos įsigaliojimo (2013 m. vasario 1 d.). PaaiÅ¡kino, jog ankstesnėje AIEÄ® redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas.

Tačiau naujoje AIEÄ® redakcijoje fiksuoto tarifo nustatymas yra siejamas nebe su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu, t. y. iÅ¡ esmės pasikeitė fiksuoto tarifo nustatymo tvarka. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam iÅ¡duotame Leidime gaminti yra numatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, vadinasi, nors LeidimÄ plėsti jis gavo dar galiojant 2012 m. birželio 21 d.

AIEÄ® redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad jam 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (2012 m. birželio 21 d. AIEÄ® redakcijos 20 str. 8 d.) bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai jam bus taikomas 1,25 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokia Leidimo gaminti nuostata iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad tiesiogiai taikant 2013 m. sausio 17 d. AIEÄ® ir pareiÅ¡kėjui nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant 2012 m. birželio 21 d.

AIEÄ® nustatytÄ reguliavimÄ ir pareiÅ¡kėjui taikomas fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,19 Lt/kWh.PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plėsti iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiami teisės aktai ir teisėti lÅ«kesčiai bei interesai. Pažymėjo, kad Leidimo gaminti sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjui taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis 2013 m. sausio 17 d.

AIEÄ® redakcijos 20 str. 6 d. nustatyta tvarka, t. y. remiantis Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais, tačiau Leidimo plėsti, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas atliko investicijas į saulės elektrines, iÅ¡davimo metu galiojusi AIEÄ® 20 str. 7 d. redakcija numatė, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti, energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Be to, anot pareiÅ¡kėjo, ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti), visÄ 12 m. laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

BÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis, pasak pareiÅ¡kėjo, didžiÄ ja dalimi ir suponavo jo apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas (įsigyti elektrinę sudarančiÄ Ä¯rangÄ , vykdyti statybos darbus, sudaryti sutarties dėl žemės sklypo naudojimo ir pan.), kadangi tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo ir kt.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Energetikos ministerijos veiksmai neatitiko Å¡ių teisėtų lÅ«kesčių, o tai suponavo, jog nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo teisinis tikrumas bei teisinis saugumas. PareiÅ¡kėjo manymu, Energetikos ministerija taip pat elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, jog patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

Pažymėjo, kad nuostolius jis patiria kiekvienÄ diena ir patirs juos iki pat teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 str. nuostata „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsakovė Energetikos ministerija atsiliepime (b. l. 41–47) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad 2012 m.

Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu bÅ«du virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 str. 3 d. 2 p., apie 50 kartų. Tokia susidariusi situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln.

Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas AIEÄ® nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels tokiÄ grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .

Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas keliÄ elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius.

Energetikos ministerijos nuomone, elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomumÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste, todėl vieÅ¡uoju interesu pripažintina taip pat galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Atsakovės manymu, AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų.Atsakovė atkreipė dėmesį, kad skundžiama Leidimo gaminti veiklos sÄ lyga yra kaip bendra teisinė nuostata ir yra įtraukta į visus iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo Energetikos ministerijos iÅ¡duotus Leidimus gaminti elektros energijÄ . Pabrėžė, jog Energetikos ministerija nėra įgaliota priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , nėra įgaliota Leidime gaminti elektros energijÄ nustatyti veiklos sÄ lygas, galinčias daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjui taikytinam elektros energijos supirkimo tarifui.

Energetikos ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti Leidimo gaminti elektros energijÄ dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pripažintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo tikslas, kaip ir AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.), buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ .

Jos manymu, dar prieÅ¡ gaudamas LeidimÄ plėtoti, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, pareiÅ¡kėjas galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju jis negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu, todėl nelaikytina, kad jo teisinė padėtis pablogėjo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju reikia vertinti ir kitų – visų Lietuvos gyventojų, verslo subjektų – elektros energijos vartotojų teisėtus lÅ«kesčius mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.Energetikos ministerijos teigimu, žalos padarymo faktas ir reali žalos atsiradimo tikimybė yra neįrodyta, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , yra atmestinas. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama skundžiamÄ LeidimÄ gaminti, Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad jo negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grįsdamas skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovių atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1903 (b. l. 29). 2013 m. vasario 21 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos iÅ¡davė pažymÄ , kad pareiÅ¡kėjo saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 30). 2013 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ (b. l. 48).

Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0934 jam buvo iÅ¡duotas 2013 m. kovo 21 d. (b. l. 8, 16).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.). Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2011 m. gegužės 12 d. AIEÄ® 20 str. 7 d. redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2013 m. sausio 17 d.

AIEÄ® 20 str. 6 d. redakcija). Taigi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos gavybÄ pateikė galiojant vienos teisinėms nuostatoms, o LeidimÄ gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo neįtvirtino, taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.

PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime gaminti įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, naujuoju reguliavimu buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, be to, jam buvo padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.Kaip nuosekliai pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus).Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, 2010 m. vasario 18 d. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEÄ® įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Pagal 2011 m. gegužės 12 d. AIEÄ® redakcijos 20 str. 1, 7, 8 d. elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®vertinus minėtas teisės normas darytina iÅ¡vada, kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jis minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjo teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjas atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Teismo vertinimu, byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5 199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t.

Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Nagrinėjamu atveju byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius. Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ .Todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 yra išaiškinusi, jog įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas.

Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Pažymėtina ir tai, jog naujosios redakcijos AIEÄ® 20 str. 6 d. pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai. Taigi konstatuotina, jog ginčijama Leidimo gaminti dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus panaikinti Leidimo gaminti elektros dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, bei įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžių dalimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam turtinę žalÄ , kuri, anot pareiÅ¡kėjo, pasireiÅ¡kė kaip pajamos, negautos dėl naujos redakcijos AIEÄ® taikymo jo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalies, kurioje įtvirtina sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas 2011 m. gegužės 12 d.

AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                               Milda Vainienė ArÅ«nas Kaminskas Jolita Rasiukevičienė