757ff4f1-9363-4024-bc21-66c19f4f308b · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-381-302/2014     Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01756-2011-0                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16.; 121.14; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatÄ , ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 44 000 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, 11 235 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ dėl fizinio sužalojimo patiriamiems turtiniams nuostoliams (negautoms pajamoms) atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2000-01-22 Å alčininkų miesto maisto prekių parduotuvėje sprogus vandens sifonui buvo sužalota ieÅ¡kovo kairė akis.

Dėl Å¡io sužalojimo jis neteko vienos akies regėjimo. Maisto prekių parduotuvės savininkė UAB „Raigeda ir Ko“ yra pripažinusi kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir padarytos žalos, nors dabartiniu metu Å¡io juridinio asmens jau nebėra ir jis iÅ¡registruotas. Tarp UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi – UAB DK „PZU Baltija“, UAB „Lietuvos žemės Å«kio banko draudimas“ teisių perėmėja) buvo sudaryta draudimo sutartis. Pagal Å¡iÄ sutartį jam kasmet buvo mokama po 2-3 tÅ«kstančius žalos atlyginimo į metus.

Visa draudiminė suma buvo 50 000 Lt ir ji dar nėra išnaudota. Dėl sužalojimo jis neteko 35 proc. darbingumo, tai patvirtina atlikta ekspertizė. Neseniai jam buvo atlikta ekspertizė ir medikai nustatė, kad jo akies būklė nepagerės, o tik blogės, laikui bėgant akies obuolys susiraukšlės ir galiausiai jį reikės pašalinti. Jam praeity jau buvo atliktos kelios operacijos, tačiau po kurio laiko jas reikės kartoti vėl. Kol mokėsi mokykloje moksleiviai iš jo tyčiojosi, vadindami žvairaakiu, dėl savo veido išvaizdos jis turi kompleksų bendraujant su merginomis, bijo fotografuotis.

IÅ¡laikyti dvasinę ir psichinę pusiausvyrÄ , atlaikyti vaikų patyčias jam padėjo tėvai. Jis visÄ laikÄ domėjosi informatika, tačiau dėl prasto regėjimo turėjo pasirinkti kitÄ profesijÄ ir įstojo į filologijÄ , kad jo likusi akis nebÅ«tų apkrauta. Jis studijavo dieniniame skyriuje, todėl dirbti negalėjo. Baigęs mokslus užsiregistravo darbo biržoje, nuolat siunčia savo gyvenimo apraÅ¡ymus ir aktyviai ieÅ¡ko darbo, tačiau darbdaviai sužinoję, kad jis negali dirbti kompiuteriu, taip pat, kad neturi vienos akies, atsisako jį įdarbinti, nes nenori turėti įmonės atstovo su sužalotu veidu.

Taigi, įvykiu jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, nes jis jaučia fizinį ir dvasinį skausmÄ . 2001 m. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas sumokėjo jam 10 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Tuo metu jam tebuvo 13 m. ir jį atstovavo tėvai, o kadangi besivystančio paauglio organizmÄ sunku prognozuoti, buvo sutarta, kad jam sulaukus pilnametystės bus iÅ¡ naujo nagrinėjama dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Medikai taip pat teikė jam vilčių, jog sveikata gali pagerėti, todėl nuo to laiko jis dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė.

IeÅ¡kovo manymu, draudikas turėjo sumokėti visÄ 50 000 Lt sumÄ iÅ¡ karto. Deja, jo situacija tik pablogėjo ir niekas nepagerėjo. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikęs atsiliepimÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Sutartis tarp UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta 1999-2000 m. laikotarpiui, draudimo suma sutartyje – 50 000 Lt, kuri apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Iki dabartinio laiko ieÅ¡kovui viso iÅ¡mokėta 26 740,50 Lt žalos atlyginimo, todėl likusi neiÅ¡naudota galimos draudimo iÅ¡mokos suma 23 259,50 Lt.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo reikalavimai ne tik kad virÅ¡ija likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau net ir pačiÄ pagal sutartį buvusiÄ 50 000 Lt draudimo sumÄ . Ginčas tarp Å¡alių dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pilnai iÅ¡spręstas dar 2001 m. pasiraÅ¡ius taikos sutartį. IeÅ¡kovui tuomet iÅ¡mokėta 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atlyginama vienkartine iÅ¡moka, negali bÅ«ti mokama periodiniais mokėjimais. Taikos sutartis buvo patvirtinta teismo nutartimi ir kreiptis į teismÄ dėl to paties ginčo tarp tų pačių Å¡alių draudžia CPK 293 str. 3 d.

Be to, ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo už neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog tik paskutinės ekspertizės metu sužinojo, kad jo sveikata ateityje tik blogės. Visgi, ieÅ¡kovo bendras nedarbingumo procentas yra nepasikeitęs nuo 2004 m. ir iÅ¡liko toks pats kaip ir visų ankstesnių ekspertizių metu. Jokių naujai iÅ¡aiÅ¡kėjusių aplinkybių nėra, todėl nėra pagrindo keisti anksčiau teismo patvirtintÄ taikos sutartį. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas, mokant jas už tam tikrÄ laikotarpį, tačiau remiasi tik savo žodžiais, jokių dokumentų nepateikė.

Jis, nors ir yra sužalotas, tačiau gali dirbti ir užsidirbti. Draudimo kompanija sudarė jam visas galimybes mokytis iki 24 metų amžiaus, mokėjo netekto darbingumo draudimo iÅ¡mokas, dabartiniu metu ieÅ¡kovas įgijęs profesijÄ , o įrodymų, kad darbo susirasti negali dėl sužalojimo, jis nepateikė. Taigi, savo negautų pajamų jis neįrodė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 11 235 Lt turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-04-01 bei 12 024,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso- 23 259,50 Lt, ieÅ¡kovui P. M.; iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ atsakovo 698 Lt žyminio mokesčio valstybei, 1 059 Lt už ekspertizės atlikimÄ bei 600 Lt dydžio ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priimdamas sprendimÄ , teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jo atsakomybė yra ribojama draudimo sutarties, pagal kuriÄ draudimo suma buvo 50 000 Lt, ir todėl jis negali atsakyti virÅ¡ Å¡ios ribos. Pažymėjo, jog pats ieÅ¡kovas pripažino, jog iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovas jau buvo sumokėjęs jam 26 740,50 Lt draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡ to 6 000 Lt neturtinės žalos ir 20 740,50 Lt turtinės žalos. Tokiu bÅ«du teismas konstatavo, jog atsakovas pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus gali atsakyti tik likusios neiÅ¡mokėtos draudimo sumos ribose, t. y. 23 259,50 Lt.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2001 m. patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog žala mokama už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2004-10-31. Vėliau žalos atlyginimÄ atsakovas mokėdavo taip pat iÅ¡mokomis už tam tikrus laiko tarpus, ir pagrinde kiekvienÄ kartÄ atliekant ieÅ¡kovo sveikatos vertinimo (netekto darbingumo) ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog pats atsakovas tiek 2001 m. sudarant taiko sutartį, tiek vėlesniais metais savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pripažino, jog ieÅ¡kovui esant jaunam, žalos dydis gali keistis (mažėti, arba didėti), todėl žalos mokėjimas buvo atliekamas etapais, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡ naujo vertinant jo sveikatos bÅ«klę.

BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas ir vengė sumokėti ieÅ¡kovui vienkartinę draudiminę iÅ¡mokÄ draudimo sutarties ribose, vis tikėdamasis, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė ar darbingumas gali pagerėti. IÅ¡ paskutinės atliktos ekspertizės 2012-06-05 – 2013-02-01 laikotarpiu, teismas nustatė, jog 2008-02-14 iki 2012-08-29 ieÅ¡kovo darbingumo procentas nepasikeitė ir lygus 35 proc., tačiau ateityje galėtų tik didėti, nes kairės akies regos aÅ¡trumas sutrikęs negrįžtamai ir nepasiduoda korekcijai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog Å¡alių taikos sutartyje, patvirtintoje teismo, žalos atlyginimas nurodomas tik už konkretų laikotarpį, todėl atsakovo dabartinis elgesys, kuriuo siekiama iÅ¡vengti savo sutartinės atsakomybės, vertintinas netinkamu ir piktnaudžiaujančiu.

Be to, teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti vienerių metų sutrumptintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo nuo paskutinės ekspertizės atlikimo momento, t.y. baigtos atlikti 2013-02-01. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus susijusius su negautų pajamų atlyginimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovo pateiktos sumos yra aiÅ¡kios, pagrįstos ir realios, įrodytos bylos medžiaga. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertina Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kadangi bÅ«tent ja ir buvo iÅ¡spręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, be to, Å¡iam reikalavimui pateikti yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pripažino, kad nors 2001 m. birželio 29 d. taikos sutartyje nėra aiÅ¡kiai įtvirtinta, 10 000 Lt žalos atlyginimo sumÄ sudarė 6 000 Lt neturtinė žala ir 4 000 Lt turtinė žala. Atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos iÅ¡mokėjimo ribojimas konkrečiu terminu, kaip tÄ padarė pirmos instancijos teismas, prieÅ¡tarauja pačios neturtinės žalos sampratai.

Akivaizdu, kad neįmanoma atskirti kokio dydžio dvasinius iÅ¡gyvenimus nukentėjusioji patiria tik iki konkretaus termino, ko nedarė ir pats pirmos instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimÄ atlyginti neturtinę žalÄ iki 2003 m. liepos 24 d. Tokiu bÅ«du, teismas, analizuodamas bendrus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kurie jau buvo įvertinti nustatant 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau nespręsdamas ar jie atsirado bÅ«tent po 2003 m. liepos 24 d., prieÅ¡tarauja pats sau. Be to, teismas nepasisakė dėl bendrai vertintinos P. M. patirto neturtinės žalos, o draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ sieja vien tik su bendra 50 000 Lt draudimo suma.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nesutinka su byloje esančių ekspertizės aktų vertinimu. Pabrėžia, kad nė viename prieÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimÄ atliktame akte nėra nurodyta, kad nukentėjusiojo sveikata gali gerėti. UAB DK „PZU Lietuva“ manymu, ekspertų iÅ¡vada, jog bendro darbingumo netekimo procentas ateityje galėtų keistis, niekada negalėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama, jog P. M. bÅ«klė gerės. Dėl Å¡ių priežasčių, pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas apie savo bÅ«klės pagerėjimo beviltiÅ¡kumÄ sužinojo tik po paskutinės ekspertizės atlikimo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pasak apelianto, ieÅ¡kovas ir atsakovas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai iÅ¡sprendusios, todėl jų pasiraÅ¡yta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galiÄ . Be to, apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nurodytu ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimu. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis niekuomet neginčijo ieÅ¡kovo sužalojimo fakto ir draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯rodymais pagrįstos realios žalos atlyginimÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pradėjo neigti prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad sulaukęs 24 m. amžiaus jis negalėjo susirasti darbo bei gauti darbo pajamų bÅ«tent dėl nustatyto netekto darbingumo. Be to, iÅ¡ pateiktos Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas darbo paieÅ¡kas pradėjo tik pabaigęs studijas, t.y. bÅ«damas 27 metų amžiaus, kas niekaip neatitinka sÄ moningo ir atsakingo suaugsio žmogaus vidutinių standartų. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis nesutinka su teismo sprendime nurodyta nuostolių apskaičiavimo formule.

Apelianto manymu, teismo interpretacija, jog tiesioginius grynuosius nuostolius sudaro netekto darbingumo lapsnis yra visiÅ¡kai nepagrįsta nei jokia teisės norma, nei teismų praktika. Be to, apeliantas nesutinka su iÅ¡ jo priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu ir nurodo, kad apeliantas nelaikė bÅ«tina skirti papildomÄ teismo ekspertizę, todėl praÅ¡o nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, nepriteisiant iÅ¡ draudiko ekspertizės iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas P. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, kad visi ieÅ¡kovo patiriami iÅ¡gyvenimai tiek dėl sužalojimo įtakos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, tiek dėl užsitęsusio gydymo, neprarandant vilties iÅ¡gyti, yra tęstinio pobÅ«džio, todėl apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas nesuspėjo pareikÅ¡ti reikalavimų per sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pasak ieÅ¡kovo, apeliantas Å¡iuo metu praÅ¡ydamas taikyti ieÅ¡kinio senatį, kai tarp Å¡alių susiklostė žalos atlyginimo praktika etapais ir pati žala yra tęstinio pobÅ«džio bei vengdamas sutartinės prievolės įvykdymo ir kiekvieno proceso metu iÅ¡galvodamas naujus sutartinius įsipareigojimus neįvykdymo pagrindimui argumentus, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo dabartinis elgesys, kuriuo siekiama iÅ¡vengti savo sutartinės atsakomybės vertintinas netinkamu ir piktnaudžiaujančiu.

Nurodo, kad Å¡iai dienai, apeliantas surašęs Å¡alių pasiraÅ¡ytos taikos sutarties sÄ lygas, siekia jas aiÅ¡kinti nesÄ Å¾iningai klaidindamas teismÄ , jog Å¡i sutarts užkirto keliÄ ateityje ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad iÅ¡ teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to 44 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo argumentai dėl patirto neturtinės žalos ir jos dydis teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, yra žymiai didesnis nei priteista iÅ¡ apelianto ribojama sutarties neturtinės žalos suma.

Apeliantas savo argumentus dėl nukentėjusiojo nedarbo, grindžia prielaidomis iÅ¡sakytais argumentais, kad galimai jo nedarbÄ lemia ne vienintelė priežastis, o eilė faktorių, t.y. ekonominė situacija, bedarbystė tam tikrame regione, nepopuliari specialybė, nenoras dirbti kitus darbus, tačiau Å¡iems argumentams pagrįsti nepateikia jokių konkrečių įrodymų, tiesiogiai susijusiu su ieÅ¡kovu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų iÅ¡eiti iÅ¡ skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių sveikatos sužalojimo atvejais atlyginimÄ (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio senaties taikymÄ bei terminų skaičiavimÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnis), aiÅ¡kinimÄ , procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimÄ (CPK 293 straipsnio 3 punktas) taikymÄ , dėl ko teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės praktikos, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta kad 2000-01-22 Å alčininkų miesto prekių parduotuvėje, sprogus vandens sifonui, buvo sužalota ieÅ¡kovo kairė akis. Dėl minėto sužalojimo ieÅ¡kovas neteko vienos akies regėjimo. Sifono gamintojas UAB „Raigeda ir Ko“ buvo sudariusi su UAB DK „PZU Lietuva“ (tuometinė UAB „Lietuvos žemės Å«kio draudimas“) Ä®monių civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo polisas Serija Ä®CA Nr. 000256), pagal kuriÄ apdraudė produkcijos gamintojų (t.y. savo) ir paslaugų teikėjų (t.y. jo prekes teikiančiųjų) civilinę atsakomybę, sutarties galiojimo laikas – nuo 1999-06-26 iki 2000-06-25, bendra draudimo suma nurodyta 100 000 Lt: 50 000 Lt trečiųjų asmenų turtiniams nuostoliams bei 50 000 Lt asmens žalai.

UAB „Raigeda ir Ko“ yra likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 2001-09-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo įstatyminio atstovo (tėvo) J. M. ir atsakovo draudimo kompanijos, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo dėl ieÅ¡kovo sužalojimo atsiradusiai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2000-07-24 iki 2003-07-24 sumokėti vienkartinę 10 000 Lt sumÄ . BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme abi Å¡alys pripažino, kad Å¡iÄ sumÄ sudarė 4000 Lt turtinė žala (gydymosi iÅ¡laidos) ir 6000 Lt neturtinė žala. 2004-11-23 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2004-10-31 priteisė ieÅ¡kovui 2460,50 Lt, nuo 2004-011-01 iki 2005-01-01 po 175 Lt dydžio periodinę iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti dėl bendro darbingumo netekimo, t. y. 525 Lt.

Vėliau, nuo 2005-01-01 iki 2006-01-01 atsakovas geranoriÅ¡kai sumokėjo ieÅ¡kovui 2205 Lt. 2008-07-16 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo P. M. naudai priteista 2415,00 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, o 2007-2009 m. atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ žalÄ atlygino gera valia, tačiau už 2010 m. ir 2011 m. atlyginti žalÄ gera valia atsisakė. Viso atsakovas yra sumokėjęs ieÅ¡kovui 26 740,50 Lt draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių 6000 Lt neturtinės žalos ir 20 740,50 Lt turtinės žalos.

Dėl ieÅ¡kovo negautų pajamų dydžio CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatÄ padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka.

Dėl nelaimingo atsitikimo pablogėja nukentėjusio asmens sveikatos bÅ«klė, jis netenka viso ar dalies darbingumo. Netekdamas darbingumo, jis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies praranda galimybę panaudoti savo darbo sugebėjimus pajamoms gauti. Net jei asmuo realiai nesinaudotų Å¡iais sugebėjimais, jo objektyvios galimybės dirbti yra sumažėjusios. BÅ«damas sveikas ir darbingas, asmuo turi galimybę dirbti ir gauti pajamų. Praradęs darbingumÄ , jis tokios galimybės netenka, taigi praranda galimybę dirbti, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiÅ¡kai ketintų dirbti ir ar realiai dirbtų.

Taigi vien aplinkybė, kad dalies darbingumo netekęs asmuo nesiekia įsidarbinti, nesiregistruoja Darbo biržoje, savaime nereiÅ¡kia, kad jis to nebÅ«tų daręs, jei nebÅ«tų įvykęs nelaimingas atsitikimas. Akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp įvykio ir padarinių, pasireiÅ¡kusių nukentėjusiosios sužalojimu. Tačiau priežastinis ryÅ¡ys tarp įvykio ir žalos, pasireiÅ¡kusios negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Vis dėlto tai nepaneigia to, kad draudžiamasis įvykis nors ir nebÅ«tinai yra vienintelė pajamų netekimo priežastis, tačiau bent jau atitinkamai sumažina nukentėjusiam asmeniui galimybę (atima Å¡ansÄ ) tokias pajamas gauti.

Nelaimingas atsitikimas ir ieškovo sužalojimas iš principo gali būti laikomas įvykiu, dėl kurio ieškovas galėjo prarasti pajamas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas, sužalojimo metu bei iki sprendimo priėmimo laiko, nors jam yra sukakę 27 metai nedirba ir negauna pajamų, pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas, jeigu nebÅ«tų sužalotas turėtų galimybę gauti bent jau minimalų Vyriausybės nustatytÄ darbo užmokestį (MMA) konkrečiu laikotarpiu, ir nuo Å¡ios minimalaus darbo užmokesčio skaičiavo priteistinos žalos (periodinėmis iÅ¡mokomis) dydį, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas neteko 35 % darbingumo dėl jo sužalojimo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas neprašė žalos dydžio nustatymo kriterijumi imti vidutinę mėnesinę algÄ , o teismas Å¡io kriterijaus nagrinėjamoje byloje netaikė, t.y. neskaičiavo negautų pajamų nuo Å¡alies Å«kio VDU skelbiamo Statistikos departamento, o nuo minimalios mėnesinės algos, kurios gavimÄ asmeniui užtikrina valstybė, iÅ¡ darbo teisinių santykių. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad žalÄ patyrusiam asmeniui iki jo sužalojimo, ar kreipimosi eilinį kartÄ dėl negautų pajamų priteisimo už konkretų laikotarpį, nedirbant ir negaunat jokių pajamų, jam neturi bÅ«ti priteistinas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas atmesti reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo ar negautų pajamų dydžio sumažinimo nesivadovauja CK CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl kolegija dėl jos taikymo Å¡ioje byloje nepasisako.Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad negautos pajamos turi bÅ«ti apskaičiuojamos iÅ¡ sumos, nuo kurios skaičiuojamas negautų pajamų dydis, iÅ¡skaičius gyventojų pajamų mokestį.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktÄ (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, taigi nuo jų gyventojas turi sumokėti biudžetui 15 procentų pajamų mokestį (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis). Å ios bylos kontekste spręstina, kad tokių pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai iÅ¡moka iÅ¡mokama, o konkretų pajamų mokestį pagal įstatymÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaičiuoja ir sumoka į biudžetÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokantis Lietuvos vienetas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje konstatuotina, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju realiai galimos negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į MMA, iÅ¡ kurios nėra iÅ¡skaičiuotas privalomas į biudžetÄ sumokėti pajamų mokestis.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kovui priteisdamas turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti sumÄ , iÅ¡ kurios neiÅ¡skaičiavo gyventojų pajamų mokesčio, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Dėl neturtinės žalos Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino taikos sutarties teisinę galiÄ Å¡alims, dėl ko be pagrindo nagrinėjo ieÅ¡kovo papildomÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir jį tenkino. Su Å¡iuo argumentu kolegija sutinka.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Teismui patvirtinus Å¡alių taikos sutartį ji įgyja res judicata galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Å alių sudaryta taikos sutartis ir tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės, nes, minėta, Å¡ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ .

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikÅ¡mę Å¡alių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę. IeÅ¡kovui antrÄ kartÄ pasikreipus su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, manant, kad taikos sutartyje Å¡alys susitarė dėl per mažos mokėtinos neturtinės žalos sumos, tokį nukentėjusio asmens pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismas turėtų atsisakyti priimti, nes į teismÄ nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl jau iÅ¡spręsto Å¡alių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys sudarydamos 2001 m. taikos sutartį, kuri buvo Å alčininkų rajono apylinkės teismo patvirtinta 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, susitarė, jog atsakovas be gydymo iÅ¡laidų atlygins ieÅ¡kovui ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 6 000 Lt. Nors pačioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra iÅ¡skirta nurodyta 6000 Lt suma, kaip neturtinės žalos atlyginimui, tačiau tiek pats ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose (b.l. 48-53), tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodo, jog bÅ«tent Å¡ia suma Å¡alys sudarydamos taikos sutartį įvertino ieÅ¡kovo patirtÄ Â neturtinę žalÄ , kuri atsakovo vykdant taikos sutartį buvo ieÅ¡kovui sumokėta 6000 Lt iÅ¡moka.

Tokiu bÅ«du Å¡alys sutarusios bylÄ dėl kilusio ginčo žalos sveikatai atlyginimo iÅ¡spręsti taikiai ir paprašę nutraukti civilinę bylÄ , prarado teisę ateityje kreiptis į teismÄ dėl to paties ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo pačiu pagrindu dėl sveikatos sužalojimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina tai, kad neturtinė žala, skirtingai nei negautos pajamos, nėra priteisiama periodinėmis iÅ¡mokomis, kurių priteisimas galimas kreipiantis į teismÄ reikalavimu už skirtingus periodus.

Pirmos instancijos teismas nustatęs paminėtus faktus, kad neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas yra iÅ¡spręstas patvirtintoje Å¡alių taikos sutartyje, turėjo bylÄ dalyje dėl reikalavimo neturtinės žalos atlyginimo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas netaikęs Å¡ios procesinės teisės normos priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina ir Å¡ioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnis 1 d. 5 p.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymoApeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka. Sutinkamai su CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, tarp kita ko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas motyvus, kad nuo įvykio (2000 metais) iki pakartotinio ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ (2011-12-22) praėjo ne tik sutrumpinti vienerių metų draudimo iÅ¡mokos (CK 1.125str. 7 d., 3 metų žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.) reikalavimo terminai, tačiau ir bendras - 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pirmos instancijos teismas instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ pradžiÄ aiÅ¡kino susiedamas jį reikalavimu dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimu, nors atsakovas nebuvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ reikalavimui dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimo. Kaip jau minėta neturtinės žalos atlyginimas yra priteisiamas konkrečia suma, tačiau įstatymas nenumato, kad jis gali bÅ«ti priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, skirtingai, negu negautos pajamos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jam nustatyta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo senatis niekaip nesiejamas su negautomis pajamomis mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei jų mokėjimo terminais. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ â€“ jo sveikatos sužalojimo atveju- sužinojo Å¡io sužalojimo padarymo dienÄ , nes Å¡io atveju sužinojimas (subjektyvus faktorius) sutampa su žalos padarymu (objektyviu faktoriumi). Tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas sutapo su ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo momentu rodo ir ieÅ¡kovo (ieÅ¡kovo įstatyminio atstovo) veiksmai, o konkrečiai tai, kad ieÅ¡kovo atstovas neužilgo po žalos padarymo 2001 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo (b.l. 56-57) ir bylos nagrinėjimo metu su atsakovu sudarė taikos sutartį, kuriÄ teismas patvirtino 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l. 55).

Teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo nuo paskutinės ekspertizės atlikimo momento yra nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti faktinėms nustatytoms aplinkybėms apie teisių pažeidimo atsiradimÄ . Teismo nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu ieÅ¡kovo pažeistas regėjimas ateityje neatsistatys, o su amžiumi gali tik pablogėti, kuri yra konstatuota paskutinės ekspertizės, atliktos 2013-02-01 akte, nėra kriterijus, pagal kurį nustatoma ieÅ¡kinio senaties pradžia, nes po Å¡ios ekspertizės ieÅ¡kovas galimai sužinojo ne apie patį savo sveikatos sužalojimÄ , o Å¡io sužalojimo pasekmes.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pagrindas spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo galėjo atsirasti tik tokiu atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kad Å¡i jo teisė buvo pažeista ir ieÅ¡kovas per įstatymų nustatytÄ terminÄ nesikreipė į teismÄ gindamas ginčijamÄ teisę. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kolegija pripažino, jog ieÅ¡kovas negalėjo reikÅ¡ti antrÄ kartÄ reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes Å¡i ieÅ¡kovo teisė jau buvo teismine tvarka apginta. Nesant materialiosios teisės, negali bÅ«ti ir jos pažeidimo, todėl nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Taigi, nebuvo pagrindo remtis ieÅ¡kinio senatimi. Ir prieÅ¡ingai – jei bÅ«tų konstatuota, kad ieÅ¡kovas turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ , atsirastų pagrindas spręsti dėl termino, nuo kurio prasideda ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas, ir nustačius, kad pareikÅ¡tas reikalavimas, dėl kurios ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs, spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Dėl nurodyto apelianto skundo motyvas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo neturtinės žalos reikalavimo dalyje atmestinas.

Remiantis iÅ¡dėstytu sprendimas keistinas: dalyje dėl 12 024,50 Lt neturtinės žalos priteisimo - naikintinas, o kita dalis sprendimo paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)SprendimÄ pakeistus perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos mažintinos proporcingai atmestiems reikalavimams: žyminis mokestis mažintinas iki 337 Lt už ieÅ¡kinį. IÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ dydžio neįtakoja dalies sprendimo dėl neturtinės žalos panaikinimas, nes ekspertizės tikslas buvo nustatyti darbingumo netekimo laipsnį, kuris aktualus priteisiant turtinę žalÄ , todėl Å¡ios dalies priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų kolegija nekeičia.

Taip pat paliktina nepakeista ir iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovas patyrė apmokėdamas už teisinę pagalbÄ advokatui, nes kolegijos manymu, yra patenkinta jo vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų, t.y. dėl turtinės žalos priteisimo, kitas reikalavimas netenkintas (nutraukta byla), todėl tikslinga palikti teismo priteistÄ dalį (pusę ieÅ¡kovo sumokėtos advokatui) sumos (CPK 93 str. 4 d.).  Atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies bei nutraukus dalyje bylÄ , atsakovui iÅ¡ valstybės grÄ Å¾intina žyminio mokesčio dalis sumokėta apelianto už apeliacinį skundÄ dalyje, kurioje apeliuojamas neturtinės žalos priteisimas, t.y. 360,74 Lt (12 024,50 Lt x 3 %) (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas dalyje, bei į argumentus, nurodytus nustatant tokios pačios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme, yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui 600 Lt (pusę) Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2, 4 d.).. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija,n u t a r ė:

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 12 024,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui P. M. panaikinti ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės 360,74 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ UAB DK „PZU Lietuva“.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui P. M. iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                             Alma Urbanavičienė                                                                                                                                                                                                                  Henrichas Jaglinskis