2022-05-11 Nr. AB-11951-3-62-3-00039-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2330-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00039-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21S53398 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nurodydamas, jog turėjo palikti kilmės šalį, nes iškilo grėsmė jo saugumui ir gyvybei dėl policijos grasinimų. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, tinkamai nepatikrino pareiškėjo paaiškinimo tikrumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, jo motyvai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas nepatikrino pareiškėjo duotų parodymų ir jų nepaneigė, todėl nepaneigta tikimybė, kad pareiškėjui, kurio (duomenys neskelbtini), taip pat gresia pavojus. Pareiškėjo teigimu, jo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko į Lietuvą neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad jis neišvyks savo noru į kilmės šalį. Priešingai nei vertina atsakovas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytos tvarkos, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo protestuose, susidūrė su grasinimais, todėl negali grįžti į kilmės šalį, nes bus nužudytas. Individualaus pobūdžio persekiojimo pareiškėjas neįvardijo, nurodė nepriklausąs jokiai politinei partijai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei kilmės valstybės informacija, nei asmens pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Kadangi pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tai pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

9. Pareiškėjo skundo argumentai dėl galimos grėsmės nepagrįsti, nes pareiškėjo pasakojimas turi esminių trūkumų ir prieštaravimų. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ne tik sulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijoje dėl (duomenys neskelbtini), bet buvo ieškomi vyriausybės, siekiant juos „eliminuoti“. Remiantis kilmės šalies informacija, net įvairios tarptautinės organizacijos pripažino, kad (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas teigė, kad jam asmeniškai daugelį kartų buvo grasinta, tačiau nepaminėjo nė vieno karto, kad dėl tokių grasinimų jis būtų nukentėjęs, sužeistas, buvęs persekiojamas. Toks pareiškėjo pasakojimas apie patiriamus grasinimus ir baimę savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo, o duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), asmuo nepateikė. Į teisėsaugą dėl sulauktų grasinimų asmuo nesikreipė.

10. Migracijos departamentas, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė teisinį reglamentavimą. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

11. Pažymėta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Dėl to tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. S. K. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 21S53398 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas argumentavo tuo, kad iškilo grėsmė saugumui ir gyvybei dėl jo dalyvavimo proteste ir dėl to, kad jo (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, remdamasis byloje pateiktu 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo apklausos garso įrašu, nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmės iš esmės grindžiamas abstraktaus, bendro pobūdžio aplinkybėmis ir informacija, kuri nepagrindžia realios grėsmės pareiškėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat neįvardijo individualaus pobūdžio jo persekiojimo, jokių konkrečių faktų, kurie galėtų patvirtinti pasakojimo aplinkybes.

15. Pareiškėjas teigė, kad grėsmė jam kilo ne tik dėl dalyvavimo protesto akcijoje, bet ir todėl, kad (duomenys neskelbtini). Teismas šiuo atveju pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo pateikta istorija nesutampa su viešai prieinama informacija apie kilmės valstybę, nes pareiškėjo įvardyta kaip (duomenys neskelbtini) pagal kilmės šalies informaciją yra pati didžiausia jo kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra ieškomi valstybiniu mastu siekiant juos nužudyti, iš esmės paneigiama kilmės šalies ir įvairių tarptautinių organizacijų informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) sklandžiai, skaidriai įvyko valdžios perdavimas, abi didžiosios partijos turi savo atstovus šalies Parlamente, bendradarbiauja. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam daug kartų buvo grasinta, tačiau negalėjo šių teiginių pagrįsti, nenurodė jokios realios priežasties, kodėl jam galėjo kilti grėsmė, juolab kad jis patvirtino aplinkybę, jog jis nepriklauso jokiai politinei partijai. Teismas pažymėjo, jog pagal kilmės šalies informaciją net ir opozicinės partijos nariai nėra persekiojami tik todėl, kad jie yra opozicijoje.

16. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidėjusia persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo proteste, apie jį nerašė spauda. Tyrimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, kad asmeniui kilmės valstybėje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apklausų metu nebuvo išsamus, nuoseklus, kad pareiškėjui negresia persekiojimas jo kilmės valstybėje, kartu konstatavo, jog Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą vertino kaip nesudarantį pagrindo pabėgėlio statusui gauti. Teismas pritarė ir Migracijos departamento išvadai, kad surinktų duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę pagrindu pareiškėjui negali būti suteikiama ir papildoma apsauga.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, vadovavosi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Be to, pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, jog atsakovas nepatikrino pareiškėjo duotų parodymų ir jų nepaneigė, nepaneigė duomenų, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) ir buvo nužudytas.

18. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, taip pat pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų) ir tai, kad nei iki Sprendimo priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo jis nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį.

19. Teismas šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 20. Pareiškėjas M. S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl patvirtina pareiškėjui kilusios persekiojimo dėl politinių motyvų grėsmės realumą. Šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, priskirtinas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra neįrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių jo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas apkritai neatliko tyrimo ir neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini), nors yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Be to, Sprendime pateikti duomenys apie kilmės valstybę yra pakankamai seni, t.y. vos siekia 2020 metus, kai vyko prezidento rinkimai. Dėl to laikytina, kad atsakovas netinkamai vadovavosi Tvarkos aprašo 7, 92.8, 97.1 punktų nuostatomis. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

24. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek ji susijusi su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

25. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

31. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

32. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

33. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

34. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme jo gyvybei ir saugumui dėl dalyvavimo protestuose ir (duomenys neskelbtini).

36. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai atliko pareiškėjo apklausą, siekė išsiaiškinti visus jo nurodytus argumentus, taip pat surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie situaciją šalyje, joje esančias etnines grupes, jų tarpusavio santykius, taip pat politines partijas ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytą baimę būti persekiojamu ar nužudytu dėl dalyvavimo protesto akcijose ir (duomenys neskelbtini) pagrįstumą. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, nes buvo abstraktus, jame trūko datų, faktų, vardų, be to, stokojo tikslumo, patikimumo. Pareiškėjas nurodė apie patiriamus grasinimus iš vadovaujančios (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) sulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijoje dėl (duomenys neskelbtini) ir buvo ieškomi vyriausybės su tikslu juos „eliminuoti“, nors pagal kilmės šalies informaciją net įvairios tarptautinės organizacijos pripažino, kad valdžios perdavimas valstybėje įvyko sklandžiai, skaidriai, abi didžiosios partijos (duomenys neskelbtini) turi savo atstovus šalies parlamente, bendradarbiauja; (duomenys neskelbtini) yra labai populiari ir sulaukia daugumos paramos beveik visuose (duomenys neskelbtini) rajonuose (kartu ir (duomenys neskelbtini) mieste, kur nurodė gyvenęs pareiškėjas), todėl mažai tikėtina, kad dėl dalyvavimo protesto akcijoje dėl (duomenys neskelbtini) asmuo būtų ieškomas valstybiniu lygmeniu siekiant jį „eliminuoti“. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo gąsdinamas kitų nepažįstamų vaikinų bloga situacija (duomenys neskelbtini), bet vis tiek jis iškeliavo „tolyn“, nors (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo apie protesto akciją, jo teigimu įvykusią (duomenys neskelbtini), tačiau į Lietuvos Respubliką jis atvyko tik (duomenys neskelbtini) ir iš viso šio laikotarpio galėjo papasakojo tik apie 3 savaites (galimai (duomenys neskelbtini), praleistas (duomenys neskelbtini) pasienio miestelyje. Atsakovas Sprendime atkreipė dėmesį į tai, jog tiek pasakodamas apie žinutę dėl „eliminavimo“, tiek apie gyvenimo aplinkybes (duomenys neskelbtini) pasienio miestelyje, į kurią jis su (duomenys neskelbtini) pabėgo, pareiškėjas nuolat rėmėsi ir tikėjo kitų žmonių jam pasakytais žodžiais, jo baimės buvo grindžiamos prielaidomis.

37. Pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, kad jo prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl yra patvirtinamas jam kylančios grėsmės realumas. Iš atsakovo atlikto tyrimo ir Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo pateikta istorija, jo paaiškinimai nesutapo su kilmės valstybės informacija, pavyzdžiui, jis teigė, kad jis ir (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), nors pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) grupė yra pati didžiausia kilmės valstybėje, ši (duomenys neskelbtini) dominuoja (duomenys neskelbtini) mieste, o pareiškėjo minima opozicinė partija (duomenys neskelbtini), nors ir pralaimėjo (duomenys neskelbtini) rinkimus, toje vietovėje yra mėgstama ir populiari visuose (duomenys neskelbtini) rajonuose, taip pat yra populiari (duomenys neskelbtini) rajone.

38. Pareiškėjas įvardijo, kad jam asmeniškai buvo grasinta daugelį kartų, tačiau konkrečiau nieko nenurodė, nepaminėjo nė vieno karto, kad jis dėl tokių grasinimų būtų nukentėjęs, sužeistas, persekiojamas. Pareiškėjo įvardytas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas dėl sulauktų grasinimų nesikreipė į teisėsaugos organus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Be to, pareiškėjas nepriklausė jokiai politinei partijai, o, remiantis kilmės šalies informacija, net ir opozicinės partijos nariai nėra persekiojami tik todėl, kad jie yra opozicijoje. Dėl to atsakovas pareiškėjo pasakojimo apie patiriamus grasinimus ir baimę nelaikė savaime lemiančiais pabėgėlio statuso jam suteikimą.

39. Kadangi atsakovo tyrimo metu nebuvo nustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ar tikslai persekioti pareiškėjus, tai teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad šiuo atveju neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taigi atsakovas ir teismas turėjo pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

40. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tai tos pačios aplinkybės buvo atsakovo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Teismas, įvertinęs, pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nesutapo su atsakovo surinkta kilmės šalies informacija ir neleido nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų, nei tikslų persekioti pareiškėją. Be to, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas nustatė ir tai, kad šiuo metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Dėl to pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

41. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta, naujumo ir aktualumo reikalavimų neatitinkančia informacija, kuri neturi nieko bendro su realia pareiškėjo situacija, todėl nebuvo ištirta bei nustatyta esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių (individualaus pobūdžio persekiojimo). Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais reiškiamas iš esmės abstraktus, bendro pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu, nes jis skunde nenurodo naujesnės informacijos, kuri leistų paneigti atsakovo surinktos informacijos aktualumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, sprendžia, kad atsakovas rėmėsi naujumo ir aktualumo kriterijus atitinkančiais duomenimis, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

42. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius