757beb68-b34a-402e-99ed-91a2be4f47fa · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                 Civilinė byla Nr. e2A-510-227/2017Gintautas BÅ«ga                                                        Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01026-2016-5                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                          2.6.10.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-758/2017 pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atsakovei DNSB „Sedulinos žiedas“, tretiesiems asmenims B.

Š. (B. Š.), E. S., R. R., L. B., I. R., T. R., J. T., A. T., V. L., J. L., K. P., L. T., T. Š., G. G., S. K., N. L., K. P., M. J., L. F., G. L., V. L., S. K., Z. S., P. S., M. K., A. P., T. R., J. P., A. L., J. S., A. K., I. Z., S. D., V. S., A. S., AB bankui „Snoras“, P. G., n u s t a t ė:                                           I.Ginčo esmė Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės DNSB „Sedulinos žiedas“ 405,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50,16 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu buvo aplietas ieÅ¡kovės BÅ«sto draudimu apdraustas B. Å . butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žalų ekspertas nustatė, kad buvo sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, kurias reikia perdažyti, sugadinta vamzdžių apdaila, kuriÄ reikia keisti, reikia keisti patalpoje 1-1 elektros instaliacijÄ , reikalinga perdažyti sienas, remontuoti virtuvės, patalpa 1-3, elektros instaliacijÄ , perdažyti jos sienas. Ä®vykį pripažinus draudžiamuoju apskaičiuotas butui padarytas nuostolis ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ pagal nustatytus normatyvus, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 470,34 Eur (tuo metu 1624 Lt) ir kompensavo per užpylimÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėdama 1424 Lt (Å¡iuo metu 412,82 Eur), iÅ¡skaičiuodama besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ 200 Lt (Å¡iuo metu 57,52 Eur). Kadangi žala buvo padaryta dėl vandens pratekėjimo trÅ«kus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, už tai atsakinga atsakovė DNSB „Sedulinos žiedas“, kuri įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , jo inžinierinę įrangÄ , organizuojant jų valdymÄ ir priežiÅ«rÄ , ir kuri savo pareigos neįvykdė.

IeÅ¡kovė atlyginusi žalÄ draudėjui atsakovei iÅ¡siuntė pretenzijÄ , ragindama atlyginti žalÄ , atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ (6,89 Eur), tai sudaro 405,93 Eur. Atsakovei praleidus terminÄ sumokėti skolÄ , paskaičiuotos kompensacinės palÅ«kanos.                                  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d.

įvykio metu įtrÅ«kus lietaus nutekamajam vamzdžiui, namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubose, buvo padaryta žala butui: sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, sugadinta vamzdžių apdaila, patalpoje 1-1 elektros instaliacija, sienos virtuvės, patalpa 1-3, ir elektros instaliacija, tačiau dėl žalos butui atsiradimo kaltas yra pats žalÄ patyręs asmuo B. Å ., nes jis nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, netinkamai prižiÅ«rėjo jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius inžinierinius tinklus, nors ir priklausančius visiems daugiabučio gyvenamojo namo savininkams.

Pripažino, kad žala nekilo staigiai, per lietaus nutekamajame vamzdyje esantį įtrÅ«kimÄ jo lubų perdengime palaipsniui pratekėdavo vanduo, kuris smelkėsi giliau į sienas. Jei B. Å . bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėjęs Å¡io inžinierinio įrenginio dalį savo bute, vandens prasismelkimÄ bÅ«tų pastebėjęs ir tuomet buvo galima užkirsti keliÄ Å¾alos padarymui. Nurodė, kad atsakovės DNSB „Sedulinos žiedas“ galimybė nustatyti pratekėjimÄ buvo apribota, nes jos atstovai neturėjo galimybės bet kuriuo metu patekti pas trečiÄ jį asmenį ir stebėti jo bute esančių bendrosios nuosavybės objektų bÅ«klę.Atkreipė dėmesį į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.38 str.).

Šioms pareigoms įgyvendinti nagrinėjamu atveju butų savininkai įsteigė DNSB „Sedulinos žiedas“, tačiau šios bendrijos įsteigimas taip pat neatleidžia nuo šių pareigų vykdymo ir pačių butų savininkų, nagrinėjamu atveju B. Š., nes atsakovės priėjimas prie gedimo buvo apribotas. Sprendė, kad atsakovės atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės, nes kaltė (neatidumas, nerūpestingumas, netgi aplaidumas) dėl žalos atsiradimo yra paties buto savininko B.

Å ., o ne atsakovės.                             III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir praÅ¡o teismo jį panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats buto savininkas, netinkamai prižiÅ«rėjęs jo bute esančius inžinerinius tinklus, kai atsakovės atstovų patekimas į butÄ yra apribotas.

Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad jos atstovai bandė patekti į trečiojo asmens B. Å . butÄ ir siekė apžiÅ«rėti bute esančiÄ bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , už kurios priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ atsakovė atsakinga. Nors atsakovės valdybos posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 29 d., buvo nutarta informuoti namų (duomenys neskelbtini) butų savininkus dėl priėjimo galimybės prie nuotekų ir vandentiekių vamzdžių tam, kad bÅ«tų galima įvertinti jų bÅ«klę ir, jei reikalinga, butų savininkai turi paÅ¡alinti dekoratyvinę apdailÄ arba kitokį nuotekų ir vandentiekių vamzdžių uždengimÄ , o butų savininkus apie vykdomÄ patikrinimÄ buvo reikalinga informuoti iÅ¡kabinant skelbimus namų laiptinėse, tačiau duomenų apie tai, kad buvo praneÅ¡ta (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, byloje nėra.

Taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. jos atstovai bandė patekti į butÄ , bet buvo neįleisti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad į jį nei karto nesikreipė bendrijos atstovai, siekdami suderinti laikÄ patekimui į jo butÄ . Todėl žalos atsiradimÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. pareigos eksploatuoti ir prižiÅ«rėti bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ nevykdymas, o ne trečiojo asmens B. Å . elgesys.

Ta aplinkybė, kad atsakovė iki užpylimo nesiėmė pakankamų veiksmų apžiÅ«rėti bendrosios inžinerinės įrangos, dėl kurios defekto atsirado žala, t.y. atsakovė nenustatė termino, per kurį turėtų bÅ«ti nuimamos dekoratyvinės apdailos, nenumatė ir neinformavo daugiabučio gyvenamojo namo apie tai, kada bus vykdomos apžiÅ«ros ir iki 2013 m. rugsėjo 10 d. jokių apžiÅ«rų apskritai neatliko, įrodo netinkamÄ pareigų vykdymÄ . Nurodo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnį bÅ«tent bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ , planuoti ir kaupti lėšas Å¡iems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų ir kt.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad bendrijai nebuvo jokio pagrindo patekti į trečiojo asmens butÄ ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu, kadangi nėra teisės aktų, įpareigojančių bendrijÄ , nesant avarijai arba gedimui, kas mėnesį patekti į savininkų butus tikslu apžiÅ«rėti esančiÄ juose bendrųjų pastato inžinierinių sistemų įrangÄ , tÄ galėtų atlikti tik esant savininko skundui dėl bendrojo naudojimo objekto techninės bÅ«klės (dalinio pratekėjimo, lašėjimo ar įtarimo apie tai ir pan.).

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tuo tarpu B. Å . nesikreipė į atsakovę dėl jo bute esančių pastato bendrųjų inžinierinių sistemų įrangos trÅ«kumų, be to, pats teisme patvirtino, kad vizualiai aptikti vamzdžio defektÄ buvo neįmanoma, jam nekilo dvejonių dėl įrangos funkcionalumo. Atsakovė nuo pat namo administravimo/valdymo pradžios (2013-04-19) iki pat įvykio (2013-09-10) tinkamai vykdė savo pareigas ir kas mėnesį atlikdavo apžiÅ«ras (kÄ patvirtino trečiųjų asmenų atstovė K.

P., raÅ¡ytiniai įrodymai), pradėjus valdyti naujai prisijungusius namus, tarp jų ir namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdyba nutarė informuoti naujai prisijungusių namų butų savininkus apie jų pareigÄ sudaryti priėjimÄ prie jų butuose esančios pastato bendrosios inžinierinės įrangos ir, jeigu reikia, paÅ¡alinti dekoratyvinę apdailÄ arba kitokį uždengimÄ , kas buvo žinoma trečiajam asmeniui prieÅ¡ 3 mėnesius iki įvykio (kÄ jis pats patvirtino teismo posėdžio metu).

Nors B. Å . buvo žinomi jo veiksmų neigiami padariniai ir į tai turėjo atsižvelgti, jis to nepaisė, savo rizika, nepasikonsultavęs su namÄ eksploatuojančiomis organizacijomis, įrengė konstrukcijÄ , aklinai dengiančiÄ pastato bendrÄ jÄ inžinierinę įrangÄ , kuriÄ teko iÅ¡laužyti siekiant patekti prie bendrųjų sistemų. Nurodo, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp 2013-09-10 įvykio ir atsiradusios žalos, kadangi į atsakovę kreiptasi ne dėl užpylimo, o dėl dingusios elektros, tada atsakovės atstovai bute nustatė kad siena, esanti Å¡alia stovių vamzdžių, uždengtų dekoratyvine konstrukcija, buvo drėgna.

Dėl konstrukcijos buvo neįmanoma atlikti vietos apžiÅ«ros ir tik jÄ trečiajam asmeniui demontavus atsakovės atsakingas asmuo aptiko, kad apie 15-20 cm nuo lubų, ties drėgnu vamzdynu buvo iÅ¡vesti elektros laidai be papildomos izoliacijos. Dėl netinkamų elektros laidų panaudojimo, pratiesimo drėgnoje aplinkoje įvyko elektros grandžių trumpasis sujungimas, t.y. elektros kabelio (laidų) sugadinimas. Todėl teigti, kad 2013-09-10 įvyko „užpylimas“ ir juo padaryta žala nėra pagrindo.

Be to, trečiasis asmuo B. Š. pranešė, kad trumpasis sujungimas jo bute galėjo įvykti dėl elektros įtampos šuolio, kad laidai sudegė pačiame bute (ne vonios kambaryje), kad elektros instaliacija buvo pravesta be jokio inžinierinio pasiruošimo, be schemų. Jeigu trečiasis asmuo B. Š. nebūtų aklinai uždengęs pastato bendrosios inžinierinės sistemos įrangos (vamzdynų), šios konstrukcijos nebūtų reikėję griauti. Jeigu bute esanti elektros instaliacija būtų įrengta tinkamai, o ne ties bendrosios inžinierinės sistemos įrangos (vamzdynų), nebūtų įvykęs trumpas sujungimas.

Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta dėl to, kad buvo sugriauta bendrosios inžinierinės sistemos įrangÄ (vamzdynus) dengianti konstrukcija/apdaila (kÄ trečiasis asmuo privalėjo padaryti norint stebėti įrangÄ ) bei dėl elektros instaliacijos įrengimo. Žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų/neveikimo, o dėl trečiojo asmens kaltės, tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryÅ¡io.Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo pagrindu buvo sÄ mata, sudaryta Turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo pagrindu.

Akto priedo 1.2 p. nurodoma viena iÅ¡ iÅ¡mokėtos sumos dedamųjų: vamzdžio apdaila, plytelės ir gipsokartonas, taip pat lokalinėje sÄ matoje nurodytas „Nišų iÅ¡kirtimas ir užtaisymas mÅ«ro sienose (inžinierinių tinklų, sumontuotų sienose, remontui), užtaisant gipsokartonio plokÅ¡tėmis“ (sÄ matos 1 eilutė), „sienų aptaisymas vienspalvėmis glazÅ«ruotomis plytelėmis“ (sÄ matos 2 eilutė), iÅ¡ nuotraukų matyti vamzdynai ir vieta, kurioje buvo įrengta demontuota konstrukcija.

Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta už bute neteisėtai įrengtos konstrukcijos, trukdančios remontuoti bendro naudojimo sistemas, trečiojo asmens atliktÄ suardymÄ .Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas              k o n s t a t u o j a :               IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas regreso tvarka, kadangi ieÅ¡kovė, veikdama kaip draudikė, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Apeliantė ieÅ¡kinį grindė tuo, kad žala padaryta dėl vandens pratekėjimo trÅ«kus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, o už tai atsakinga atsakovė DNSB „Sedulinos žiedas“, eksploatuojanti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė neigė, jog avarija kilo dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), jos kaip namÄ administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiÅ«rint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus, nesutiko, kad jai taikytina civilinė atsakomybė, laikėsi pozicijos, kad dėl žalos atsiradimo kaltas trečiasis asmuo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu įtrÅ«kus lietaus nutekamajam vamzdžiui, namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubose, buvo padaryta žala butui, tačiau dėl jos atsiradimo kaltas pats draudėjas, buto savininkas, kuris neprižiÅ«rėjo jo bute esančių inžinerinių tinklų, neužkirto kelio žalos atsiradimui apribojęs galimybę nustatyti vamzdžio įtrÅ«kimÄ lubų perdengime. Su tokia iÅ¡vada nesutinka apeliantė.IÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini) techninės apžiÅ«ros 2013-09-10 akto matyti, kad atsakovės avarinę tarnybÄ pasiekė B.

Å ., buvo savininko, praneÅ¡imas apie tai, kad jo bute dingo elektros įtampa, apžiÅ«ros metu B. Å . bute nustatyta, jog buto viduje įvyko elektros grandžių trumpasis sujungimas, o tualeto siena, esanti Å¡alia niÅ¡os su kanalizacijos vamzdžiais yra drėgna, pati niÅ¡a uždengta dekoratyvine apdaila. Buto savininkui nuėmus apkalÄ po iÅ¡orinės apžiÅ«ros buvo aptiktas kanalizacijos vamzdžio pratekėjimas 2-ojo aukÅ¡to perdangoje, taip pat aptikta, kad apie 15-20 cm. atstumu nuo lubų, ties niÅ¡oje drėgnu vamzdžiu Å¡liejosi buto elektros instaliacijos laidai be kokios nors papildomos izoliacijos, kas savaime yra elektros įrengimo taisyklių pažeidimas ir dėl ko įvyko grandžių trumpasis sujungimas (b.l.43).

Trečiasis asmuo B. Å . su ieÅ¡kove AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs bÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2012-10-12 iki 2013-10-11 buvo apdraustas jam priklausantis minėtas butas. Turto sunaikinimo, sugadinimo 2013-09-20 akte su priedu, kuriame apraÅ¡yta nuostoliai padaryti butui, esančiam (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl 2013-09-10 įvykusio užpylimo buvo sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, kurias reikia perdažyti, sugadinta vamzdžių apdaila, kuriÄ reikia keisti, reikia keisti patalpoje 1-1 elektros instaliacijÄ , perdažyti sienas, remontuoti virtuvės, patalpa 1-3, elektros instaliacijÄ , perdažyti jos sienas.

Žala paskaičiuota sudarius lokalinę sÄ matÄ nurodant, kad turto remonto kaina sudaro 1624 Lt, trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta 1424 Lt, iÅ¡skaičiavus besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ 200 Lt. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Teigia, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ , o žalos atsiradimÄ lėmė bÅ«tent netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas, ne draudėjo elgesys.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovės atstovai neturėjo galimybės patekti į butÄ ir užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), o Å¡ių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pagal Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ įstatų 8 p., bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teise ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisių objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastÄ jį turto administravimÄ (73 punktas). Pripažintina, kad bendrijai yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti, nes tai iÅ¡ esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, todėl įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su Å¡ios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, atsakovė turėjo organizuoti įrangos priežiÅ«ros bei remonto darbus.

Byloje neginčijama, kad atsakovės valdybos posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 29 d., buvo nutarta informuoti namų (duomenys neskelbtini) butų savininkus dėl priėjimo galimybės prie nuotekų ir vandentiekių vamzdžių tam, kad bÅ«tų galima įvertinti jų bÅ«klę ir, jei reikalinga, butų savininkai turi paÅ¡alinti dekoratyvinę apdailÄ arba kitokį nuotekų ir vandentiekių vamzdžių uždengimÄ , o butų savininkus apie vykdomÄ patikrinimÄ buvo reikalinga informuoti iÅ¡kabinant skelbimus namų laiptinėse.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. Å . patvirtino, kad apie tokio nutarimo priėmimÄ jam buvo žinoma, tačiau jokių veiksmų jis nesiėmė ir apdailos nepaÅ¡alino, kas bÅ«tų leidę pastebėti defektus, atsakovės atstovai į jį nesikreipė dėl nuotekų ir vandentiekių vamzdžių apžiÅ«ros bei pateikimo į butÄ iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovės buvo vykdomi patikrinimai kituose butuose, tačiau nenustatyta, kad atsakovės atstovai bÅ«tų bandę patekti į trečiojo asmens butÄ bei patikrinę, kokia yra bendrosios inžinerinės įrangos bÅ«klė.

Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji bÅ«tų pateikusi raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ trečiajam asmeniui patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiÅ«rėti vandens sistemÄ ar, kad trečiasis asmuo bÅ«tų trukdęs jai prižiÅ«rėti vamzdynÄ .Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepaisant priimto valdybos nutarimo bÅ«tent atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rėtoja, privalėjo užtikrinti priežiÅ«ros elementų visumos tinkamÄ realizavimÄ , t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiÅ«ra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiÅ«ros ir avarijų likvidavimo pobÅ«džio darbus.

Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę juos remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, trečiÄ jį asmenį, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir dėl netinkamų pareigų vykdymo įvykusio kanalizacijos vamzdžio pratekėjimo 2-ojo aukÅ¡to perdangoje į trečiojo asmens butÄ pateko vanduo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo lėšų dydį, reikalingÄ butui remontuoti lokaline sÄ mata, kurios 1 eilutėje nurodoma, kad nišų iÅ¡kirtimo ir užtaisymo mÅ«ro sienose (inžinierinių tinklų, sumontuotų sienose, remontui), užtaisant gipsokartonio plokÅ¡tėmis, 1,5 kv.m. vertė yra 165,73 Lt, 2 eilutėje nurodoma, kad sienų (mažų plotų) aptaisymo vienspalvėmis glazÅ«ruotomis plytelėmis ant Atlas klijų, 1,5 kv.m. vertė yra 140,58 Lt, 3 eilutėje nurodoma, kad anksčiau dažytų sienų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, 34 kv.m. vertė yra 729,92 Lt, 4 eilutėje nurodoma, kad apÅ¡vietimo tinklų dviejų-trijų gyslų laidų tiesimo paruoÅ¡tose vagose (po tinklu), 100 m vertė 226,58 Lt (b.l. 6).

Pastebėtina, kad lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad anksčiau dažytų sienų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, 34 kv.m. vertė yra 729,92 Lt, tuo tarpu iÅ¡ turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo matyti, kad virtuvės ir koridoriaus sienos, kurias reikės perdažyti sudaro 34 kv.m. Tokiu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vonios kambario perdažymo vertė į lokalinę sÄ matÄ neįtraukta ir žala dėl to draudėjui neatlyginta.CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad praneÅ¡imas avarinei tarnybai buvo ne dėl užliejimo, tačiau dėl elektros dingimo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apie 15-20 cm. atstumu nuo lubų, ties niÅ¡oje drėgnu vamzdžiu Å¡liejosi buto elektros instaliacijos laidai be kokios nors papildomos izoliacijos, kas savaime yra elektros įrengimo taisyklių pažeidimas ir dėl ko įvyko grandžių trumpasis sujungimas. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo atsakovės atstovo siÅ«lymu demontavo jo paties savavaliÅ¡kai atliktÄ dekoratyvinę apdailÄ , kuria buvo uždengti vandentiekio vamzdynai, dėl elektros įrenginių gedimo teko iÅ¡ naujo iÅ¡vedžioti elektros laidus, keisti elektros instaliacijÄ ir dėl to perdažyti ne tik vonios kambario, bet ir koridoriaus, virtuvės sienas.

Iš ieškovės nurodomų defektų matyti, kad tik patalpos 1-5 lubos buvo sulietos ir reikalinga jas perdažyti, tačiau kiti defektai bute yra susijęs su elektros instaliacijos keitimu, o kaip nustatyta, grandžių trumpasis jungimas įvyko dėl neizoliuotų laidų lietimosi prie drėgno vamzdžio. Visuotinai žinoma, kad tokia elektros instaliacijos įrengimas, kai neizoliuoti laidai įrengiami drėgnose vietose, nėra galimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad elektros gedimas įvyko dėl užliejimo, todėl byloje nepaneigta, kad neizoliuotų laidų buvimas greta drėgnų vamzdžių, buvo elektros grandžių trumpojo sujungimo priežastis (CPK 178 str.).

Kadangi bute elektros instaliacija atlikta trečiojo asmens iniciatyva nesilaikant elementarių saugumo reikalavimų, dėl netinkamo elektros laidų įvedimo Å¡alia drėgnų vamzdžių įvyko trumpas sujungimas ir bÅ«tent dėl to teko iÅ¡daužyti sumontuotÄ apdailÄ , vėliau niÅ¡as užtaisyti gipskartonio plokÅ¡tėmis, aptaisyti sienas plytelėmis, iÅ¡vedžioti apÅ¡vietimo tinklus bei perdažyti koridoriaus, virtuvės sienas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad lokalinėje sÄ matoje nurodytus darbus buvo reikalinga atlikti ne dėl užliejimo, o dėl elektros instaliacijos gedimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovės, kadangi tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad, nors bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog žalÄ patyręs asmuo, o ne atsakovė, netinkamai prižiÅ«rėjo bute esančius inžinierinius tinklus, tačiau įvertinus, kad byloje nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį yra teisėtas, jo pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                               Margarita Dzelzienė                                                                              Â