757bb842-6399-4a02-bc87-e31e668b154b · Plungės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-155-995/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00265-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2    (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 4 d.Skuodas Plungės apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, kaltinamajai R. V., jos gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,nukentėjusiajai J. S., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei D.

Å .,Klaipėdos skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui R. P. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., gimusi 1969 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: kaltinamoji R. V. muÅ¡dama ar kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ .Kaltinamoji R. V. 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia tampė J. S. už plaukų, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. V. iÅ¡ esmės prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Parodė, kad su savo sutuoktiniu V. V. gyvena apie 29 metus santuokoje. NukentėjusiÄ jÄ pažįsta apie tris ar keturis metus, ji dirba jos sutuoktinio, vadovaujamoje (duomenys neskelbtini).

Nuo 2017 metų pavasario jai pradėjo pažįstami žmonės skambinėti, pasakoti, kad jos sutuoktinis turi meilės romanÄ su J. S. ir jie yra meilužiai, nors abu Å¡ias aplinkybes neigia. Tuomet ji pradėjo stebėti savo sutuoktinį. Prisimena, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., vakare, jos sÅ«nus paklausė, kur yra tėtis. Jai sutuoktinis buvo sakęs, kad sklandys, tačiau jos sÅ«nus, pažiÅ«rėjęs prognozę, pamatė, kad oro sÄ lygos sklandymui nėra tinkamos. Jau buvo sutemę, tačiau vyras vis negrįžo.

Kadangi buvo vėlu, nerimavo dėl savo vyro, baiminosi, kad jam gali kas nutikti, be to, turėjo ir įtarimų, kad vyras gali bÅ«ti kartu su J. S., todėl ji nuvyko į įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Jai atvykus, visur buvo tamsu, vartai užrakinti, automobilių nesimatė. Apėjo visÄ Ä¯monės teritorijÄ , tada pamatė, kad iÅ¡ pastato išėjo jos vyras V. V., bandė jį pasivyti. Jai einant, per langÄ pamatė bendrovės patalpų viduje įmonės buhalterę J. S., besitvarkančiÄ rÅ«bus, ir besiÅ¡ukuojančiÄ plaukus prie veidrodžio.

Ji, įėjusi į pastatÄ , ir, bÅ«dama įpykusi, paklausė, kÄ ji taip vėlai veikianti įmonėje ir, kas jai suvėlė taip plaukus. Tada ji J. S. su ranka čiupo už plaukų, pešė juos, bet nestipriai ir labai trumpÄ laiko tarpÄ , viskas truko apie vienÄ ar dvi sekundes, po ko J. S. jai taip pat čiupo už plaukų ir trenkė su plaukų Å¡epečiu per rankÄ . TÄ dien ji buvo įsipjovusi į tos rankos pirÅ¡tÄ , kur su Å¡epečiu trenkė J. S., todėl pradėjo bėgti kraujas. KÄ kalbėjo su J.

S., bÅ«dama nervinėje įtampoje, nebeprisimena. Po įvykio nuvyko pas draugę J. B., kuri nuvežė jÄ dėl sužaloto pirÅ¡to į ligoninę. Ji abejoja, ar plaukų tempimas galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kai J. S. jai pešė plaukus, jai skaudėjo labiau Å¡irdį, nei plaukus. Neturtinę žalÄ nukentėjusiajai sumokėjo jos vyras. Ligonių kasai susimokėjo apsirikusi, nes nepaskaitė, kas ten paraÅ¡yta. Nesutinka mokėti turtinės žalos Sodrai, nes mano, kad J.

S. nedarbingumas buvo iÅ¡duotas neteisėtai. Mano, kad plaukų peÅ¡imas nesukėlė jokių pasekmių J. S., dėl ko ji turėjo gydytis namuose, be to jÄ nedarbingumo laikotarpiu metu matė darbe. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jos ir vyro santykiai yra konfliktiniai, vyras ir Å¡iuo metu susitikinėja su nukentėjusiÄ jÄ , kartu praleidžia laisvadienius, ilsisi Å ventojoje, bėgioja sveikatingumo take, žaidžia tenisÄ . Å iuo metu ji rengiasi pradėti santuokos nutraukimo procesÄ . Gailisi dėl savo tokio poelgio, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios ir praÅ¡o teismo iÅ¡teisinti arba atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nukentėjusioji J.

S. parodė, kad kaltinamÄ jÄ pažįsta, nes ji yra įmonės, kurioje ji dirba, direktoriaus V. V. sutuoktinė. Ä®vykio vakarÄ , direktorius grįžo iÅ¡ sklandymo, ir paklausė jos, ar ji norėtų kavos. IÅ¡gėrus kavos, ji nuėjo plauti puodukų, kai tuo metu įbėgo kaltinamoji, kuri pradėjo jÄ keikti necenzÅ«riniais žodžiais, o viena ranka griebė jai už plaukų, kita ranka trenkė jai į galvÄ . Plaukus jai kaltinamoji tempė gal apie dvi minutes. Tada, ji, siekdama nutraukti kaltinamosios veiksmus, suėmė jos rankÄ ir atitraukė nuo savęs. Kiek pamena, kaltinamoji jai trenkė du kartus.

Kaltinamoji buvo įtūžusi pradėjo mėtyti direktoriaus rÅ«bus, tampyti langų roletus. KitÄ dienÄ , po įvykio, jai reikėjo vykti į studijas, bet stipriai skaudėjo virÅ¡utinę galvos dalį, todėl nusprendė kreiptis į priėmimo skyrių dėl padidėjusio kraujo spaudimo. JÄ apžiÅ«rinčiai gydytojai E. B. papasakojo, kad buvo sumuÅ¡ta. Mano, kad kraujo spaudimas sukilo dėl patirto streso, dėl ko gydytoja jai davė nedarbingumÄ , o po to gydytojos paprašė nebepratęsti nedarbingumo.

TÄ vakarÄ buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl, kai tampė plaukus, skausmo ji nejuto. Pažymi, kad jÄ ir kaltinamosios sutuoktinį                      V. V. sieja tik darbiniai santykiai. Tai, kad ji su kaltinamosios vyru bėgioja sveikatingumo taku ar žaidžia tenisÄ , dar nereiÅ¡kia, kad juos sieja artimi, kaip vyro ir moters, santykiai. Iki Å¡io įvykio, jokių konfliktų su kaltinamÄ ja nebuvo, tik prieÅ¡ įvykį ir iki Å¡iol R. V. persekioja jÄ , raÅ¡o įvairaus pobÅ«džio SMS žinutes, atvažiuoja į namus, jÄ filmuoja bei fotografuoja.

Neturtinę žalÄ jai atlygino kaltinamosios vyras V. V.. Ji neprieÅ¡tarauja, kad R. V. bÅ«tų nutraukta baudžiamoji byla. Jos įsitikinimu kaltinamosios atsipraÅ¡ymas buvo nenuoÅ¡irdus, bet ji jai vis tiek atleidžia. Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir nurodė teismui, kad, pasinaudoja įstatymo suteikta teise prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ R. V., kuri yra jo sutuoktinė, neduoti parodymų (t. 2, b. l. 79). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad R. V. yra jos draugė. Pažįsta ir jos vyrÄ V.

V.. J. S. žino tik iÅ¡ matymo, nėra su ja pažįstama. 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 22 val., jai paskambino R. V. ir klausė jos, ar ji galinti atvažiuoti, į kÄ ji atsakė, kad gali. Netrukus atvažiavo R. V., užėjo pas jÄ , buvo nusiverkusi, kažkurios rankos pirÅ¡tÄ buvo užsivyniojusi servetėle, prašė peroksido žaizdai praplauti Ji paklausė                                     R. V., kas jai atsitiko, tačiau ji buvo labai pasimetusi ir sutrikusi.

Minėjo, kad dienÄ namuose kažkur virto ir susižalojo pirÅ¡tÄ . Jokio alkoholio kvapo nebuvo, R. V. buvo blaivi. Ji jai pasakojo, kad jos vyras negrįžo namo, o ji važiavo į (duomenys neskelbtini), kur dirba jos vyras, pažiÅ«rėti, ar kartais nėra jo darbovietėje. R. V. savo vyrÄ pamatė lauke, o patalpose pamatė Å¡viesoje J. S., kuri dirba buhaltere pas V. V.. Ji minėjo, kad užėjo į patalpas, o J. S. jÄ varė laukan, jos susibarė ir ji kibo J. S. į plaukus. R. V. jai sakė, kad daugiau jai nieko nedarė, apsisukusi išėjo.

Daugiau apie įvykį jai R. V. nieko nepasakojo. Kai ji nusivyniojo nuo pirÅ¡to tvarstį, pamatė, jog pirÅ¡to didelė žaizda, mėlynuoja. Jai pasiÅ«lė nuvažiuoti į priimamÄ jį. Ji sutiko. JÄ nuvežė į Skuodo ligoninės priėmimÄ , kur jai suteikė medicininę pagalbÄ , susiuvo žaizdÄ . R. V. yra ramaus bÅ«do, todėl ji negalėjo patikėti, kad ji tampė J. S. už plaukų. Suprato, kad tarp J. S. ir R. V. kilo konfliktas dėl pastarosios sutuoktinio neiÅ¡tikimybės, nes R.

V. turėjo įtarimų, kad jie yra meilužiai, be to, R. V. ir kiti žmonės sakė, kad J. S. ir kaltinamosios sutuoktinis yra pora. Jai taip pat yra žinoma, kad R. V. vyras                            V. V. susitikinėja su J. S., jie kartu praleidžia daug laiko. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad ji dirba Skuodo pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre gydytoja. KaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ pažįsta kaip savo pacientes. Parodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. pas jÄ kreipėsi nukentėjusioji J.

S., kuri iÅ¡ Skuodo ligoninės ir Klaipėdos miesto ligoninės skubios pagalbos skyriaus atsinešė medicininius iÅ¡raÅ¡us. Jose buvo nurodyta, jog J. S. 2017 m. rugsėjo 23 d. sumušė pažįstama moteris, kita jos pacientė, nurodė tos moters vardÄ , pavardę. J. S. skundėsi galvos skausmu, svaigimu, nurodė, jog jÄ pykino, patyrė stresÄ . Ji J. S. paskyrė tyrimus, siekiant paskirti tinkamÄ gydymÄ , taip pat paskyrė penkias dienas nedarbingumÄ . Pati J. S. jai nurodė, jog po įvykio jautė stresÄ .

Klaipėdos ligoninės skubios pagalbos skyriaus iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog asmuo nedarbingas, dėl nedarbingumo pažymėjimo jai buvo nurodyta kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ . Kadangi J. S. jai nurodė simptomus, kurie atitinka galvos traumÄ , todėl, siekiant iÅ¡vengti galimų komplikacijų, kurios galėjo pasireikÅ¡ti vėliau, jai buvo skirtas nedarbingumas, paskirtas tausojantis režimas. Pradžioje J. S. atsisakė nedarbingumo, bet vėliau sutiko pasiimti nedarbingumo pažymėjimÄ . Patvirtino, kad peÅ¡ant plaukus juntamas skausmas, ir neturi reikÅ¡mės, kiek plaukų peÅ¡imas užtrunka.Liudytojas D.

Č. paaiÅ¡kino, kad dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje chirurgu. Visko tiksliai neprisimena, bet pamena, kad pas jį atvyko moteris, buvo labai susijaudinusi. Pagal moters pasakojimus apie tai, kad ji buvo sumuÅ¡ta pažįstamos moters, kad jÄ pykina, tirpsta rankos, apžiÅ«rėjęs moterį, jis įtarė, kad jai galbÅ«t yra galvos sukrėtimas, todėl jÄ iÅ¡siuntė į Klaipėdos universitetinę ligoninę neurochirurgo konsultacijai, smegenų kompiuterinei tomografijai atlikti. Teisme apklaustas medicinos ekspertas Rimantas P. P. paaiÅ¡kino, kad ekspertizė buvo atlikta 2017 m. spalio 23 d., remiantis ikiteisminio tyrimo byloje esančiais medicininiais dokumentais.

Buvo nustatyta, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale nukentėjusiÄ jÄ kitÄ dienÄ po traumos apžiÅ«rėjo chirurgas, o įtardamas galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , pasiuntė pacientę neurochirurgo konsultacijai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nukentėjusioji priėmimo skyriuje buvo apžiÅ«rėta gydytojo, kuris, atlikęs tyrimÄ kompiuteriniu tomografu, konstatavo, kad trauminių galvos pakitimų nestebima. Jo vertinimu, nukentėjusiai suteiktas nedarbingumo laikas kiek per ilgas, Å¡iuo atveju nedarbingumas pagal esamÄ nukentėjusiosios bÅ«klę nebuvo bÅ«tinas.

Patvirtino, kad pešant, tempiant plaukus fizinis skausmas neabejotinai yra jaučiamas. Kai asmuo atvyksta, jį apžiūri, būna nuo plaukų pešimo išretėjimai, rausvos ar taškinės dėmės, tačiau nukentėjusioji pas jį atvykusi nebuvo, išvada duota tik iš medicininių dokumentų. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovė D. Š. parodė, kad nukentėjusiai J. S. buvo išduotas nedarbingumas nuo                            2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d..

IÅ¡ Skuodo rajono policijos komisariato gauta informacija, kad J. S. buvo sumuÅ¡ta ir paklausimas, kokios iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos J. S.. Už pirmÄ sias dvi dienas ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡moka darbdavys, o už likusias - Sodra. Už nedarbingumo laikotarpį J. S. buvo iÅ¡mokėta 104,33 Eur, tai sumai civilinis ieÅ¡kinys ir pareikÅ¡tas. Jei bus nustatyta, kad nukentėjusiajai nedarbingumas buvo iÅ¡duotas neteisėtai, bus iÅ¡mokėta iÅ¡moka iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ asmens, kuriam Å¡i iÅ¡moka iÅ¡mokėta, o dabar minėtÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens. 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiÅ¡kimu nustatyta, kad J.

S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato veiklos skyrių, nurodydama, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val., jai atvykus į darbovietę (duomenys neskelbtini), jÄ Ä¯monės patalpose sumušė direktoriaus V. V. sutuoktinė R. V. ir iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais (t. 1, b. l. 34).2017 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d.,                                      apie 15.38 val., gautas praneÅ¡imas, kad į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi J.

S., kuri nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo sumuÅ¡ta pažįstamos moters. Nuvykus į priėmimo skyrių J. S. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 21.30 val., grįždama iÅ¡ Klaipėdos m., užsuko į darbovietę (duomenys neskelbtini) pasiimti dokumentų. Darbo kabinete buvo direktorius V. V.. J. S. su V. V. begeriant kavÄ , atvyko V. V. žmona R. V.. J. S. teigimu, R. V. jÄ iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais, priekaiÅ¡taudama, kad ji neva tai vilioja jos vyrÄ . Po to, R. V. griebė jai už plaukų ir keletÄ kartų sudavė į galvos sritį.

V. V. konflikto nematė, nes tuo metu buvo išėjęs iš kabineto. Po to visi išsiskirstė. J. S. iškart į medikus nesikreipė,                                                   2017 m. rugsėjo 24 d. pajuto galvos skausmus ir dėl to kreipėsi į medikus. Po medikų apžiūros                               J. S. buvo išvežta į Klaipėdos Respublikinę ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje                                       Nr. G 1912/2017(03) nurodyta, kad kaip matyti VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės filiale,                          VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje J. S. apžiÅ«rėję gydytojai jokių objektyvių sužalojimų žymių jos galvoje nekonstatavo, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti jos sveikatos sutrikdymo mastÄ ; veika gali bÅ«ti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 straipsnį), jei bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių, muÅ¡imo faktÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktas) ( t. 1., b. l. 73-74).2017 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. V. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl jos sužalojimo pagal                                BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal šį nusikaltimÄ ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes tai yra privataus kaltinimo byla, pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl patirto sužalojimo kreiptis į teismÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (t. 1, b. l. 7-10).2017 m. rugsėjo 29 d. privataus kaltinimo skundu nustatyta, kad nukentėjusioji J.

S. kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skunde nurodė, kad                           2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val., jai atvykus į darbovietę (duomenys neskelbtini), jÄ Ä¯monės patalpose sumušė direktoriaus V. V. sutuoktinė R. V. ir iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Skundu prašė priteisti iÅ¡ R.

V. 43,14 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1-3).2017 m. spalio 3 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIII-626 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 1 d., TAR 2017, Nr. 2017-12575), panaikinus BPK XXX skyriaus dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, byla perduota prokurorui (t. 1, b. l. 18). 2017 m. spalio 9 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Skuodas) prokuroro nutarimu nuspręsta panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl J. S. 2017 m. rugsėjo 23 d. sumuÅ¡imo (t. 1, b. l. 15-20).2017 m. rugsėjo 29 d. SoDros nedarbingumo pažymėjimų sÄ raÅ¡o iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad                           J. S. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1, b. l. 15).2017 m. lapkričio 23 d. nukentėjusiosios J.

S. praÅ¡ymu Skuodo rajono policijos komisariatui nustatyta, jog ji praÅ¡o R. V. nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl jai sukelto fizinio skausmo, kadangi su ja susitaikė, žala atlyginta, civilinio ieÅ¡kinio nebereiÅ¡kia (t. 1, b. l. 131). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio                   1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Kaltinamoji R. V. teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės prisipažino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu tampė nukentėjusiajai J.

S. už plaukų, tačiau neigė, jog savo veiksmais ji galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , teigdama, jog plaukų tempimas užtruko neilgai, todėl                                J. S. fizinio skausmo pajusti negalėjo. Teismas, įvertinęs kaltinamosios R. V. pozicijÄ teismo proceso metu - fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo neigimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisminio proceso metu iÅ¡nagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji R.

V. 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 21.30 val., tyčia tampė J. S. už plaukų, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Taigi, teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte.Vertinant, ar kaltinamosios R. V. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmÄ , teismas pažymi, kad fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , o skausmo pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje yra nustatytos. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1912/2017(03) nurodyta, kad J. S., apžiÅ«rėję gydytojai jokių objektyvių sužalojimų žymių jos galvoje nekonstatavo, todėl pagrindo kvalifikuoti jos sveikatos sutrikdymo mastÄ nėra, tačiau veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių muÅ¡imo faktÄ . Baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji J. S. sekančiÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 24 d., kreipėsi į medikus dėl galvos skausmų, pykinimo, apie įvykį pranešė policijai, atitinkamai 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 7-9), kÄ paskui nukentėjusioji ir padarė. 2017 m. spalio 3 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi,                          2017 m. liepos 11 d. BPK 3, 22, 57, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIII-626 (įsigaliojusiu 2017 m. spalio 1 d., TAR 2017, Nr. 2017-12575), panaikinus BPK XXX skyriaus dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, byla perduota prokurorui (t. 1, b. l. 18), po ko ikiteisminis tyrimas valstybinio kaltinimo proceso tvarka buvo pradėtas.

Byloje esantys medicininiai dokumentai pažymi, kad nukentėjusioji J. S. pas medikus kreipėsi 2017 m. rugsėjo 24 d. dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. galvos sumuÅ¡imo, pastaroji gydytojui D. Č. skundėsi galvos skausmu, pykinimu, rankų tirpimu, nurodė, kad jÄ sumušė pažįstama moteris, jai nustatyta diagnozė – įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, duotas siuntimas į VÅ Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę neurochirurgo konsultacijai dėl galimo galvos smegenų sukrėtimo. 2017 m. rugsėjo 24 d.

J. S. atvežta į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiÅ«rėta gydytojo B. B., skundėsi galvos skausmu, gydytojui nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo sumuÅ¡ta. Gydytojas B. B., apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ , nustatė, kad jos bendra bÅ«klė patenkinama, skausminga galvos plaukuotosios dalies apčiuopa, aiÅ¡kių trauminių galvos KT pakitimų nestebima, po gydytojo apžiÅ«ros nukentėjusiajai diagnozuotas - galvos sumuÅ¡imas, į raumenis suleistas ketanolis, rekomenduojami analgetikai, tausojantis režimas. 2017 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiajai atliktas galvos smegenų KT: lūžių nepastebėta, kontÅ«zijos židinių nestebima.

Nukentėjusioji taip pat buvo apžiÅ«rėta neurochirurgo D. A., kuris taip pat jai diagnozavo galvos sumuÅ¡imÄ (t.1, b. l. 14, 73). Po atliktų tyrimų, 2017 m. rugsėjo 25 d. nukentėjusioji kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ , kuri jai paskyrė tausojantį režimÄ , suteikė nedarbingumÄ iÅ¡ iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ .Minėta, jog pati kaltinamoji pripažino, kad nukentėjusiajai nors ir trumpÄ laikÄ , tačiau tampė už plaukų. Teismas negali sutikti su kaltinamosios ir jos gynėjos argumentais, kad nukentėjusioji dėl plaukų tempimo patirti fizinio skausmo negalėjo.

Pažymėtina, kad konstatuoti fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Žmogaus galva yra vienas iÅ¡ svarbiausių kÅ«no organų, galvos odoje esančios plaukų Å¡aknys jautriai reaguoja ir nerviniais odos receptoriais perduoda visam organizmui neigiamÄ reakcijÄ Ä¯ plaukų tempimo, plaukų Å¡aknų rovimo iÅ¡ odos poveikius.

Plaukų tempimas kaip dirgiklis neiÅ¡vengiamai sukelia nevalingÄ organizmo reakcijÄ refleksÄ , sukelia fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji R. V. tyčia sugriebė už plaukų J. S., laikydama už plaukų kurį laikÄ tampė, tai akivaizdu, jog nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Be kita ko, tai, kad dėl plaukų tempimo yra jaučiamas fizinis skausmas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja gydytoja E. B. bei ekspertas Rimantas P. P., nurodydami, kad tempiant už plaukų, nepaisant jų tempimo trukmės, yra jaučiamas fizinis skausmas.

Ä®vertinus kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, konflikto priežastį ir eigÄ bei kaltinamosios atliktus veiksmus, teismui nekyla abejonės, jog atlikdama minėtus fizinius veiksmus, kurių metu buvo kontaktuojama su nukentėjusiÄ ja, R. V. tyčia, sugriebdama nukentėjusiajai už plaukų, bei juos tempdama, suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, suprato, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeliamas fizinis skausmas ir norėjo taip elgtis, taigi kaltinamoji R.

V. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris sugriebia kitam asmeniui už plaukų ir juos tempia, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji bÅ«tų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo sutikti su R.

V. ir jos gynėjos pateikiamas paaiÅ¡kinimais, jog R. V., atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo. Akivaizdu, jog R. V. veiksmai buvo atsitiktinio pobÅ«džio, ir tai buvo jos reakcija į susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl jos sutuoktinio galimos neiÅ¡tikimybės, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia to, jog, siekdama pamokyti nukentėjusiÄ jÄ , kuriÄ galbÅ«t su kaltinamosios sutuoktiniu sieja artimi ryÅ¡iai, kaltinamoji tam pasirinko netinkamÄ ir nusikalstamÄ bÅ«dÄ â€“ fizinį kontaktÄ su nukentėjusiÄ ja, suprasdama, jog tokiu bÅ«du nukentėjusioji patirs fizinį skausmÄ .Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, jog R.

V. veiksmuose, atliktuose                                         2017 m. rugsėjo 23 d., jos ir nukentėjusiosios J. S. konflikto metu, kai pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo bÅ«tinasis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – veika padaryta esant tiesioginei tyčiai (BK 15 straipsnio 2 dalies                       2 punktas). Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios R.

V. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos                                         BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai. Taigi, konstatuotina, kad R. V. tyčia, tempdama nukentėjusiajai už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė.

Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Teismas, nustatydamas R. V. atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamosios padarytos veikos pavojingumÄ .

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013,                              2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje    Nr. 2K-364/2013).Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nusikaltimo požymių turinti veika padaryta vykstant konfliktinei kaltinamosios ir nukentėjusiosios situacijai dėl kaltinamosios sutuoktinio galimos neiÅ¡tikimybės, todėl teismas vertina proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant teisinį procesÄ , motyvus bei tikslus. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Taigi, pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai J. S. bÅ«tų padarytas sveikatos sutrikdymas, kaip jau minėta, neteisėti                             R. V. veiksmai, sugriebiant nukentėjusiajai už plaukų ir juos tempiant, J. S. sukėlė tik fizinį skausmÄ . Pažymėtina, jog nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visada yra vienodai stiprus ar intensyvus.

Nukentėjusioji J. S. nurodė, jog ji fizinių veiksmų atlikimo metu skausmo nejuto dėl patirto Å¡oko, bet sekančiÄ dienÄ jai pradėjo skaudėti galvÄ , pykino, visgi akivaizdu, jog minėtais R. V. veiksmais nukentėjusiajai sukeliamas skausmas buvo labiau momentinis ir truko neilgÄ laiko tarpÄ . Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl R. V. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto smurto pastarajai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai ar fiziniai padariniai. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog R.

V. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rÅ«Å¡inis pavojingumas buvo mažesnis, nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.

Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos Nr. 2K-413-895/2016,                                 2K-231-976/2017). Analizuojant R. V. kaltės turinį nustatyta, jog ji nusikalstamÄ veikÄ padarė esant tiesioginiai tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog R.

V. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ esmės sÄ lygota besiklostančia situacija kaltinamosios Å¡eimoje – sutuoktinio galima neiÅ¡tikimybė su jo vadovaujamoje bendrovėje dirbančia darbuotoja. Pirmiausia, iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiÅ¡ka, tarp R. V. ir J. S. buvo susiklostę gan įtempti santykiai. Kaltinamoji parodė, jog dar prieÅ¡ įvykį, ji, turėdama duomenų apie sutuoktinio neiÅ¡tikimybę, jau kurį laikÄ Ä¯tarinėjo nukentėjusiÄ jÄ , kad jÄ ir jos sutuoktinį, su kuriuo kaltinamoji pragyveno ilgÄ laikÄ santuokoje, sieja ne tik darbiniai santykiai, bet ir artimi ryÅ¡iai.

Liudytoja J. B. teisme parodė, kad jai yra žinoma, kad nukentėjusioji ir kaltinamosios sutuoktinis bendrauja kaip pora, ir, kad kaltinamoji dar prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį taip pat turėjo duomenų apie galimus sutuoktinio ir nukentėjusiosios artimus ryÅ¡ius bei jo neiÅ¡tikimybę kaltinamajai. Be to, ir pati nukentėjusioji                          J. S., neigdama esant artimus ryÅ¡ius su kaltinamosios sutuoktiniu, parodė, kad ji kartu su kaltinamosios sutuoktiniu, ne tik įvykio vakarÄ leido kartu laikÄ , gėrė kavÄ , bet ir kartu leidžia laisvalaikius - kartu bėgioja sveikatingumo take, žaidžia tenisÄ .

Tai leidžia teigti, jog kaltinamosios veiksmus iÅ¡ esmės nulėmė jos turimi duomenys bei įtarimai apie jos sutuoktinio ir nukentėjusiosios galimus labai artimus, ir ne vien tik darbinius ryÅ¡ius, bei noras ir pastangos tokiu bÅ«du iÅ¡saugoti santuokÄ . Konflikto metu kaltinamoji, bÅ«dama susijaudinusi nuo pamatyto vaizdo, kad jos sutuoktinis kartu su nukentėjusiÄ jÄ vėlai vakare leidžia laikÄ darbovietėje, nesusilaikė ir impulsyviai griebė nukentėjusiajai už plaukų, juos tempdama, ir taip nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmÄ .

Minėta, kad nukentėjusiosios plaukų tempimas užtruko neilgai, nes pati nukentėjusioji, siekdama išvengti pasekmių, kaltinamajai pradėjo tempti už plaukų ir trenkė šukomis per pastarosios pirštus, po ko konfliktas tarp jų baigėsi. Pastebėtina, ir tai, jog R. V. pripažino savo kaltę, o po to tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl savo tokių veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios ir tokiu būdu savo pastangomis maksimaliai sumažino savo nusikalstamais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius.

Be abejo, nukentėjusiajai sukeltos pasekmės – fizinis skausmas, yra reikÅ¡mingos ir svarbios, tačiau jai padaryta žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai bÅ«tų nutraukta baudžiamoji byla, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prašė ir pati nukentėjusioji. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad R. V. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo pobÅ«džio priemonių taikymas.

Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors R. V. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo pavojingumo, tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl R.

V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo BK 37 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla jai nutrauktina (BK 37 straipsnis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnio numatytu pagrindu, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinęs R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos padarymo aplinkybes, R. V. asmenybę – veikos padarymo metu buvo neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, nagrinėjamos veikos padarymas buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, padaryta nežymi žala nukentėjusiosios sveikatai, neturtinė žala atlyginta, kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, todėl teismas mano, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra pakankama priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus, todėl R.

V. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK)                               109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieÅ¡kinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi bÅ«ti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesÄ , negali „nutylėti“ civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį104,33 Eur sumai ir buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 102-108). Civilinis ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindė tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nukentėjusiajai J. S. už laikotarpį nuo                                 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 104,33 Eur ligos paÅ¡alpÄ , o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Byloje esančiais nukentėjusiosios J. S. medicininiais dokumentais, gydytojų liudytojų E. B. bei D. Č. teisiamajame posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. 2017 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialÄ dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. galvos sumuÅ¡imo, tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninę neurochirurgo konsultacijai dėl galimo smegenų sukrėtimo,                                             o 2017 m. rugsėjo 25 d.

– į Skuodo pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ pas savo Å¡eimos gydytojÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â E. B. dėl galvos skausmų, kuriuos sÄ lygojo neteisėti tyčiniai R. V. veiksmai, ir gydėsi iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (t. 1, b. l. 15), dėl to teismas konstatuoja, kad nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajai J. S. buvo iÅ¡duotas ir ligos paÅ¡alpa jai buvo iÅ¡mokėta pagrįstai. Civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 104,33 Eur turtinės žalos atlyginimas pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumu teismas neabejoja, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

                         R. V. ir jos gynėjos argumentai, kad patyrus nukentėjusiajai tik fizinį skausmÄ , jai nedarbingumas neturėjo bÅ«ti skiriamas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, juos paneigia aukščiau medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, taip pat ir liudytojos Å¡eimos gydytojos E. B. duoti paaiÅ¡kinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, apie priimtÄ savo sprendimÄ , kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nukentėjusiajai J.

S. skirti tausojantį režimÄ ir iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimÄ 2017 m. rugsėjo 25 d. iki                                                  2017 m. rugsėjo 29 d. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 43,14 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. ji ikiteisminio tyrimo metu pateikė praÅ¡ymÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ R.

V. nutraukti, nes su ja susitaikė, nurodydama, kad jai žala visiÅ¡kai atlyginta ir civilinio ieÅ¡kinio ji nebereiÅ¡kia (t. 1, b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl J. S. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).  Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa taip pat pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ R. V. PSDF biudžetui priteisti padarytÄ 100,89 Eur žalÄ dėl nukentėjusiosios J.

S. gydymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. savanoriÅ¡kai atlygino 100,89 Eur padarytÄ turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 99-100), todėl procesas dėl                                 civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje taip pat nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).  Dėl atstovavimo iÅ¡laidų R. V. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 400 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 102, 103).

Teismas pažymi, jog proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, tačiau nurodytuose BPK straipsniuose nenumatyta galimybė priteisti nuteistojo, išteisintojo ar nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo atleisto asmens turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, pareikštas R. V. prašymas dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-163-303/2017).

Kiti klausimai Kardomoji priemonė, paskirta R. V., - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 2, b. l. 18-19).Dokumentas - J. S. asmens sveikatos istorija, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas šį dokumentÄ pateikusiai įstaigai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                                       297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 305–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

R. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso                      140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti.Priteisti iÅ¡ R. V. civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 104,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus ir 33 euro centus) Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti.ProcesÄ dėl nukentėjusiosios J.

S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ R. V., - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.DokumentÄ - J. S. asmens sveikatos istorijÄ , teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Å¡iuos dokumentus pateikusiai įstaigai.Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                        Vaida Railienė