2024-12-04 Nr. AB-17792-3-61-3-02491-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2507-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02491-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. G. R. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121740 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašymo atliko atmestinai ir neobjektyviai, ignoravo esmines persekiojimo grėsmes, kylančias dėl pareiškėjos sūnaus, pripažinto (duomenys neskelbtini) ir gavusio pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), veiklos. Atsakovas nesurinko informacijos apie kilmės valstybę, kuri galėtų patvirtinti grėsmes (duomenys neskelbtini) aktyvistų šeimos nariams, neįvertino pareiškėjos teisės į šeimą bei jos nepilnamečių anūkų interesų. Taip pat tyrimo metu nebuvo surinkta ir įvertinta informacija apie galimas bausmes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečiams, sugrįžusiems iš užsienio.

2.2. Pareiškėjos sūnui ir jo sutuoktinei 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23M42645 buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nors jos sūnus yra pilnametis, tarp jų yra priklausomybės santykis, nes jis finansiškai remia savo (duomenys neskelbtini) amžiaus nedirbančią motiną. Atsakovas nenagrinėjo argumentų dėl šio išlaikymo poreikio. Būtent pagalbos teikimo poreikis ir galimybė ją suteikti įrodo priklausomybės faktą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas rėmėsi tuo, kad nei kartu su prieglobsčio prašymu, nei tyrimo metu nebuvo pateikta dokumentų ar vaizdinės medžiagos, patvirtinančios, jog pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) proteste ar buvo nubausta dėl dalyvavimo jame, nors dalyvavimo proteste faktas nėra ginčijamas.

2.3. Pareiškėja nėra įtraukta į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos išduotą šaukimą į apklausą. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ji buvo gavusi šaukimą iš policijos dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Nors pati pareiškėja nebuvo nuteista dėl savo politinių pažiūrų, dėl sūnaus veiklos ji neabejotinai laikoma (duomenys neskelbtini) šalininke, todėl jos persekiojimo baimė yra objektyviai pagrįsta.

2.4. Nors Sprendime minima aplinkybė dėl sūnui suteiktos tarptautinės apsaugos, tačiau visiškai neaptartos jo persekiojimo aplinkybės ir grėsmės kilmės valstybėje. Persekiojimo grėsmė pareiškėjai kyla dėl jos sūnaus, priskiriamo (duomenys neskelbtini), veiklos. Jos pačios dalyvavimas protestuose ar politinių pažiūrų išsakymas socialiniuose tinkluose, nors ir nagrinėtas atsakovo Sprendime, yra antraeilis dalykas. (duomenys neskelbtini) įstatymai riboja piliečių teisę išvykti iš šalies, todėl pareiškėja, paprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, negali grįžti į kilmės valstybę nepatirdama baudžiamojo persekiojimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) buvo priimtas dėl to, kad prieglobsčio prašytoja tyrimo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai kritiškus pasisakymus savo „Facebook“ paskyroje. Dėl šios priežasties jos veiksmai buvo vertinami kaip klaidinimas ir jai nebuvo taikyta abejonės privilegija parodymams, nepagrįstiems rašytiniais įrodymais. Įvertinus prašytojos parodymus kilmės valstybės kontekste, konstatuota, kad ji nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos būtinybę, todėl jos deklaruojama baimė dėl persekiojimo kilmės valstybėje nebuvo laikoma visiškai pagrįsta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai grėstų nežmoniškas elgesys ar mirties bausmė kilmės valstybėje. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas.

4.2. Įstatymai aiškiai apibrėžia, kad prieglobsčio prašytojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba partneris, nepilnamečiai vaikai bei nesusituokęs nepilnametis prieglobsčio prašytojo tėvas ar globėjas, jei šeiminiai santykiai egzistavo kilmės valstybėje ir šeimos nariai yra Europos Sąjungos teritorijoje nagrinėjant prašymą. Kadangi pareiškėjos sūnus yra pilnametis, ji negali būti laikoma jo šeimos nare pagal teisės aktus. Kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti vertinamas individualiai pagal jame nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos nurodoma tarptautinė praktika negali būti taikoma jos atveju, nes jos situacija nėra tokia pati. Pareiškėjos sūnaus ir marčios prieglobsčio prašymai buvo nagrinėjami Lietuvoje, kaip ir pačios pareiškėjos, todėl atsakinga valstybė yra Lietuva. Pareiškėja nepateikė informacijos, kad kiti giminaičiai galėtų ją išlaikyti, ir dėl to jos prašymo nagrinėjimą turėtų perimti kita valstybė.

4.3. Pareiškėjos teiginys, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo išlaikymo poreikio, yra nepagrįstas, nes pareiškėja tokio argumento nenurodė per apklausas. Migracijos departamentas įvertino, kad prieglobsčio prašytoja tyrimo metu nepateikė rašytinių įrodymų ar vaizdinės medžiagos, patvirtinančios jos dalyvavimą (duomenys neskelbtini) proteste. Jos parodymai buvo nenuoseklūs, ji netinkamai nurodė protesto datą ir keitė parodymus dėl asmenų, su kuriais dalyvavo proteste. Be to, ji nepateikė įrodymų, kad buvo identifikuota kaip protesto dalyvė ar kad dėl to patyrė persekiojimą. Ji nebuvo sulaikyta protestų metu, jai nebuvo pateikti įtarimai ar kaltinimai, nebuvo pritaikyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo nuoseklus ir detalus. Mažai tikėtina, kad saugumo tarnybos išsiaiškino apie jos sūnaus išvykimą tik praėjus daugiau nei dvejiems metams ir ėmėsi atsakomųjų priemonių. Be to, nustatyta, kad jos buvęs viršininkas vis dar turi ją, sūnų ir marčią „Facebook“ draugų sąraše ir spaudžia „patiktukus“ ant jos naujausių įrašų. Šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad ji (duomenys neskelbtini) ne dėl sūnaus išvykimo ar politinių pažiūrų, bet dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjos paaiškinimai dėl kritiškų komentarų „Facebook“ prieštarauja faktams. Jos paskyrose nebuvo aptikta jokių kritiškų pasisakymų apie (duomenys neskelbtini) ar šalies politinę situaciją, todėl tokie jos veiksmai buvo įvertinti kaip klaidinimas.

4.4. Pareiškėjos teiginys, kad (duomenys neskelbtini) ribojama teisė išvykti, yra nepagrįstas, nes pati pareiškėja gavo vizą per Vengrijos ambasadą ir teisėtai išvyko iš šalies, ką patvirtino ir pati pareiškėja per apklausą, tai patvirtina ir pase esanti viza. Todėl skundžiamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. G. R. skundą.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. pateikė Migracijos departamentui prieglobsčio prašymą Nr. 2310-AS-0025, kuris buvo grindžiamas politinio persekiojimo aplinkybėmis – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad dėl savo sūnaus veiklos jaučia grėsmę kilmės valstybėje. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S121740, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99.1.1 punktų nuostatomis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė teiginiu, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jai gresia persekiojimas, tačiau ši grėsmė daugiausia paremta pačios pareiškėjos pasakojimais bei nuorodomis į viešai prieinamus socialinių tinklų įrašus. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis, pareiškėja anksčiau nebuvo patraukusi teisėsaugos dėmesio dėl savo deklaruojamų politinių įsitikinimų ar visuomeninės veiklos. Ji taip pat nebuvo politiškai ar visuomeniškai aktyvi – duomenų apie jos veiklą viešojoje erdvėje nėra. Pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik dvejiems metams po dalyvavimo minėtame proteste. Tai rodo, jog per tą laikotarpį prieš pareiškėją nebuvo imtasi jokių represinių priemonių. Be to, ji į Lietuvą atvyko teisėtai, per pasienio kontrolės punktą, kur buvo tikrinamas jos paso galiojimas. Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog pareiškėjai nebuvo pritaikyti būdingi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai, tokie kaip sulaikymas, administracinės ar baudžiamosios bylos iškėlimas, judėjimo laisvės apribojimas ar bausmės skyrimas už akių. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėja nėra laikoma svarbia ar pavojinga piliete savo kilmės šalies teisėsaugos institucijų akyse. Norėdama gauti prieglobstį, pareiškėja turi įrodyti, kad jos baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ir reali. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvadomis, jog pareiškėjos baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) yra labiau subjektyvi. Pareiškėja nesugebėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai tikrai gresia pavojus dėl valdžios institucijų veiksmų ar kitų grėsmių, susijusių su jos politiniais įsitikinimais ar veikla. Teismo vertinimu, nepakanka vien teigti, kad kyla baimė, kadangi reikia aiškiai įrodyti, jog situacija kilmės šalyje yra tokia, jog pareiškėjai ten tikrai kiltų pavojus.

9. Teismas taip pat nustatė, kad, grįsdama savo pasakojimą, pareiškėja pateikė nuorodas į savo socialinio tinklo „Facebook“ nuorodas, kuriose, jos teigimu, užfiksuotas pareiškėjos politinių pažiūrų reiškimas minėtame socialiniame tinkle. Pareiškėja platino komentarus savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurie, anot jos, laikytini kritiškais (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tokie pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja abiejose „Facebook“ paskyrose patalpintam turiniui. Ištyrus minėtas paskyras nebuvo aptiktas nė vienas įrašas, kuriame būtų kritiškai pasisakoma apie (duomenys neskelbtini) ar politinę, ekonominę, socialinę padėtį šalyje. Teismo vertinimu, tai yra bendro pobūdžio informacija, neturinti jokio ryšio su pareiškėjos pasakojimu ir niekaip nepagrindžianti pareiškėjai kylančios persekiojimo grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju.

10. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog iš pareiškėjos pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog valdantysis režimas pareiškėją laiko grėsme ir grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikyti abejonės privilegijos principo nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ji nenurodė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėja kilmės valstybėje patirs persekiojimo grėsmę.

11. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytoja tyrimo metu taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos išduotą 2022 m. lapkričio 18 d. šaukimą į apklausą, kaip įrodymą dėl jos persekiojimo. Pareiškėjos teigimu, šis šaukimas jai įteiktas dėl to, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs visus faktinius bei teisinius duomenis, nustatė, jog nors šaukimuose pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus privalo būti nurodyta šaukimo priežastis, tačiau praktikoje šis kriterijus įgyvendinamas šaukime nurodant abstrakčią priežastį – apklausa.

Vadinasi, šaukimas savo turiniu gali patvirtinti tik aplinkybę, kad asmuo buvo šaukiamas į teisėsaugos instituciją, šaukimo laiką ir datą, tačiau šaukimas negali patvirtinti ar paneigti, kokiu statusu ir dėl kokių konkrečių aplinkybių (priežasčių) asmuo yra šaukiamas. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis dėl šaukimo į apklausą pripažinimo tinkamu įrodymu, nurodant, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie pagrįstai leistų susieti pareiškėjos gautą šaukimą į policijos nuovados padalinį ir jos asmeninį dalyvavimą (duomenys neskelbtini) proteste.

Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento argumentais, kad, atsižvelgus į tyrimo metu surinktus duomenis, neatmestina, jog prieglobsčio prašytoja buvo iškviesta į apklausą kitais pagrindais, įskaitant prieglobsčio prašytojos nurodytą priežastį – (duomenys neskelbtini). Tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų būtų tardoma, jai grasinama dėl (duomenys neskelbtini). Priešingai, pareiškėja apklausos metu paaiškino, jog pareigūnas patarė nesivelti į jokius protestus, gyventi ramiai, rūpintis anūkais.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš šalies išvyko (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip po dvejų metų po protesto ir praėjus beveik vieneriems metams po apklausos policijoje. Šie duomenys kartu su byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad pareiškėja kilmės šalį paliko ne dėl teisėsaugos institucijų persekiojimo. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos pateiktus įrodymus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir surinko pakankamai informacijos, reikalingos objektyviam, nešališkam bei tinkamam pareiškėjos individualių aplinkybių įvertinimui.

Teismas sprendė, kad vien tai, kad pareiškėja nėra patenkinta surinkta informacija, nesuteikia pagrindo pripažinti skundžiamą Sprendimą nepagrįstu.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja teigia, jog buvo (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su prieglobsčio prašymu ir tyrimo metu ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos (duomenys neskelbtini) priežastis. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad be tinkamų dokumentų, įrodančių teiginius, susijusius su (duomenys neskelbtini), jos skundai neturi tvirto faktinio ir teisinio pagrindimo.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasakojimas tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių nebuvo nuoseklus ir detalus, dėl šių aplinkybių buvo nustatyta prieštaravimų. Pareiškėja apklausos metu keitė savo versiją, t. y. vienu momentu teigė (duomenys neskelbtini), kitu atveju – (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. kovo 6 d. pareiškėjos apklausos matyti, kad ji (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Nustačius prieštaravimų pareiškėjos paaiškinimuose dėl esminių faktinių aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini), teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjos paaiškinimai kelia abejonių dėl jų objektyvumo ir patikimumo.

14. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji (duomenys neskelbtini), yra mažai tikėtini. Trūkstant rašytinių įrodymų ar vaizdinės medžiagos, patvirtinančios šias stebėjimo aplinkybes, teismas pripažino, jog atsakovo išvada dėl šio aspekto yra pagrįsta ir teisinga. Teismas nurodė, kad nepaneigti atsakovo argumentai, kad pareiškėja galėjo būti (duomenys neskelbtini) ne dėl sūnaus išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ar politinio persekiojimo ar spaudimo, o dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, dėl to, kad (duomenys neskelbtini).

15. Teismas vertino, kad pareiškėjos pirmiau nurodytos aplinkybės, kaip ir jos teiginiai apie planus išvykti iš (duomenys neskelbtini) su sūnaus vaikais, leidžia manyti, kad motyvai, dėl kurių pareiškėja prašė prieglobsčio, gali būti labiau asmeniniai, o ne politinio persekiojimo pasekmės. Teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojos viršininkas, (duomenys neskelbtini), iki šiol palaiko socialinius ryšius su pareiškėja socialiniuose tinkluose. Šis aspektas leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini), labiau atitinka asmeninius ir socialinius aspektus, o ne politinį persekiojimą. Migracijos departamentas, vykdydamas tyrimą, atsižvelgė į visus aspektus, kurie gali turėti įtakos pareiškėjos situacijai. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas ir jo argumentai atitinka tiek nacionalinius, tiek tarptautinius įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Sprendimas yra nepagrįstas.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad jai turi būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje, kaip ir jos sūnui, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23M42645 pareiškėjos sūnui C. O. C. G. ir jo sutuoktinei S. R. H. P. suteikė prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisė į išvestinį prieglobstį suteikiama tik tiems šeimos nariams, kurie atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, vienas iš esminių kriterijų – šeimos narys turi būti nepilnametis. Teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendime nurodytais argumentais, kad pareiškėjos sūnus yra pilnametis, todėl ji nebeturi teisinio pagrindo reikalauti prieglobsčio pagal išvestinę teisę, siejamą su sūnaus suteiktu statusu. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Europos Sąjungos teisės normose aiškiai nustatyta, kad išvestinė teisė į prieglobstį galioja nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams ar kitiems šeimos nariams, kuriems reikia globos ir paramos. Teismas vertino, kad pareiškėjos sūnus yra suaugęs ir pilnametis asmuo, todėl pareiškėja negali būti priskirta asmenims, kuriems suteikiama ta pati prieglobsčio forma kaip sūnui. Pareiškėjos sūnaus pilnametystė teisiškai atskiria jį nuo priklausomybės santykių, kurie yra būtini išvestinei teisei į prieglobstį. Pilnametis asmuo laikomas teisiškai nepriklausomu ir neturi prievolės išlaikyti tėvų, nebent būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys išimtinai glaudų ekonominį, emocinį ar socialinį priklausomybės ryšį. Tačiau tokie įrodymai nei atsakovui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, susiję su Tvarkos aprašo 109 punktu ir Europos Sąjungos teisės normų aiškinimu, yra netinkami šioje konkrečioje situacijoje. Minėtas aprašas nurodo, kad išvestinė teisė suteikiama nepilnamečių vaikų atžvilgiu arba išskirtiniais atvejais, kai priklausomybė aiškiai įrodyta. Kadangi pareiškėjos sūnus yra pilnametis ir byloje nepateikti pakankami įrodymai, pagrindžiantys priklausomybės santykį, teismas neturi pagrindo taikyti išvestinės teisės į prieglobstį. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu nesuteikta absoliuti teisė gyventi pageidaujamoje šalyje. Be to, pareiškėjos teiginiai apie šeimos gyvenimo pažeidimą neįrodo, jog Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, kurie neproporcingai kištųsi į šeimos gyvenimą. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsisakymas suteikti prieglobstį pažeidžia pareiškėjos teisę į šeimos gyvenimą. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, o pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra priklausoma nuo savo sūnaus ar kad jai taikytina išvestinė teisė į prieglobstį. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjos sūnui buvo suteikta tarptautinė apsauga, tačiau pareiškėjos individuali situacija skiriasi ir jos apsaugos poreikis nebuvo įrodytas.

18. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės aktus ir objektyviai vertino pareiškėjos situaciją. Atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti prieglobsčio, nes pareiškėja nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jos skundo teiginius. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, atsižvelgė į visus reikiamus aspektus, įskaitant tarptautinius įsipareigojimus, ir užtikrino, kad būtų tinkamai laikomasi teisingos pusiausvyros tarp asmens ir visuomenės interesų.

19. Dėl papildomos apsaugos suteikimo teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime išsamiai išanalizuota kilmės valstybės informacija ir nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama; kad yra grėsmė, jog jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; ar kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėja šių išvadų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Įstatymo 87 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimą, todėl šiuo aspektu Migracijos departamento Sprendimą teismas taip pat laikė pagrįstu.

20. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

21. Teismas nurodė, kad sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetamas.

III. 22. Pareiškėja I. G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23M42645 pareiškėjos sūnui C. O. C. G. ir jo sutuoktinei S. R. H. P. suteikė prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), atvykusi į Lietuvos Respubliką 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 18 d. pateikusi prieglobsčio prašymą jau daugiau nei metus nedirba, gyvena Lietuvoje pas sūnų, neturi jokio turto ir negauna jokių pajamų, neturi galimybės Lietuvoje turėti banko sąskaitą ir yra faktiškai išlaikoma savo sūnaus. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys išimtinai glaudų ekonominį, emocinį ar socialinį priklausomybės ryšį tarp pareiškėjos ir jos sūnaus. Pareiškėja objektyviai negali pateikti jokių papildomų įrodymų, jos priklausomumo nuo sūnaus faktas yra akivaizdus – ji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, prieglobsčio prašytoja, neturi teisės dirbti, galimybės naudotis banko paslaugomis, faktiškai gyvena kartu su sūnaus šeima.

23.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl poreikio taikyti išvestinę teisę į tarptautinę apsaugą. Būtent tai, kad šeimos nariui reikia pagalbos, o kitas šeimos narys gali ją suteikti, įrodo priklausomybę. Tokia priklausomybė taikoma nepriklausomai nuo to, kuris šeimos narys yra priklausomas nuo kito šeimos nario. Byloje C-245/11 Austrijoje pabėgėlio statusą turinti dukterėčia buvo priklausoma nuo tetos, kuri prašė prieglobsčio šioje šalyje (taip pat žr. ESTT 2024 m. sausio 30 d. sprendimą byloje C-560/20).

23.3. Išvestinė teisė į prieglobstį kyla iš 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) konstatuojamosiose dalyse apibrėžtos pareigos užtikrinti šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą. Konvencijos 8 straipsnyje saugomas šeimos gyvenimas apima daug platesnį asmenų ratą, nei nurodyta Direktyvos 2011/95/ES ir Tvarkos aprašo apibrėžime. Nors pareiškėjos sūnus yra pilnametis, tarp jo ir mamos yra priklausomybės santykis. Pareiškėjos sūnus išlaiko savo (duomenys neskelbtini) amžiaus nedirbančią motiną. Išvestinę teisę į prieglobstį reglamentuojantys teisės aktai turi būti aiškinami laikantis pirminės Europos Sąjungos teisės ir tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų (Europos Sąjungos sutarties 19 str.). Todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, susijusi su teise į privataus gyvenimo apsaugą, yra privaloma ir nacionalinėms administracijoms.

23.4. Pareiga globoti tėvus senatvėje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.207 straipsniu, jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti ne tik išlaikymą, bet ir papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojos sūnus yra pilnametis, todėl tarp pareiškėjos ir jos sūnaus negali būti priklausomybės santykio, yra visiškai nepagrįsta.

23.5. Aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjai kyla pagrįsta baimė būti persekiojamai kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Teismo nurodomi argumentai, kad pareiškėjai nebuvo pritaikyti būdingi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai, neatitinka tikrovės. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai remiasi atsakovo nepagrįsta prielaida, kad prieglobsčio prašytoja galėjo būti iškviesta į apklausą kitais pagrindais, kurie nėra susiję su pareiškėjai kylančia grėsme kilmės valstybėje.

23.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja kartu su prieglobsčio prašymu ir tyrimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos (duomenys neskelbtini) priežastis. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) priežastis patvirtina valstybės kilmės informacija. Pareiškėjos sūnui Lietuvos Respublikoje suteiktas prieglobstis dėl persekiojimo. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokių asmenų artimieji (duomenys neskelbtini) susiduria su persekiojimu, bauginimu, praranda darbą ir susiduria su kitomis represijomis. Pareiškėja šiuos faktus patvirtinančią kilmės valstybės informaciją nurodė skunde Regionų administraciniam teismui, tačiau teismas šių argumentų nevertino. Pareiškėja skunde teismui, be kita ko, nurodė ir (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių stebėjimo centro atliktą tyrimą, kuriame pažymima, kad politinių kalinių giminaičiai dažnai buvo atleidžiami iš darbo arba jiems buvo panaikinamos privataus verslo licencijos. Remiantis JAV Valstybės departamento 2022 m. ir 2023 m. pažymomis, Vyriausybė savavališkai suiminėjo aktyvistus, disidentus ir jų artimuosius, tačiau teismas šios valstybės kilmės informacijos nevertino. Teismas taip pat nevertino ir skunde nurodytos ESTT praktikos (pvz., ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo byloje C-151/22).

23.7. Atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, pareiškėja savo pasakojimo objektyviai negalėjo pagrįsti daiktiniais įrodymais, todėl teismas turėjo pasinaudoti galimybe jos pasakojimą patikrinti remdamasis kilmės valstybės informacija. Priešingai, nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjos pateikta informacija būtų nepagrįsta. Pareiškėja bijo, kad dėl (duomenys neskelbtini), jai gresia persekiojamas. Ši baimė pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Tačiau teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų renkant valstybės kilmės informaciją apie analogiškoje situacijoje atsidūrusius asmenis (duomenys neskelbtini).

23.8. Pareiškėja neneigia jos ir jos darbdavio draugiškų santykių. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jos darbdavys buvo priverstas (duomenys neskelbtini) vadovybės nurodymu. Teismo nurodytas galimas prieštaravimas dėl darbo (duomenys neskelbtini) yra ne esminis, neturintis lemiamos reikšmės bylos aplinkybėms. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmesta pagrįsta persekiojimo baimė dėl pareiškėjos sūnaus persekiojimo. Šio persekiojimo fakto atsakovas nekvestionuoja. Nepaneigiama persekiojimo grėsmė pareiškėjai kyla vien dėl jos sūnaus. Direktyva 2011/95/ES nurodo, kad šeimos nariams vien dėl jų giminystės su pabėgėliu ryšio paprastai gali grėsti tokie persekiojimo veiksmai, kurie gali būti pagrindu pabėgėlio statusui suteikti (preambulės 36). 2022 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, kuris įtvirtino ilgamečius saviraiškos ir susirinkimų laisvės suvaržymus ir yra skirtas gąsdinti nepriklausomiems žurnalistams, aktyvistams ir visiems, kurie kritikuoja valdžios institucijas.

23.9. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo. Teismas nevertino pareiškėjos poreikio į išvestinę teisę į tarptautinę apsaugą, kilmės valstybės informacijos. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, išskyrus abstraktų teiginį, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Įstatymo 87 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimą. Skundą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad:

25.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo į šeimos statusą Lietuvos Respublikoje, Direktyvos 2011/95/ES 16 konstatuojamąją dalį ir Tvarkos aprašo 109 punktą. Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kas yra prieglobsčio prašytojo šeimos nariai. Pati pareiškėja pripažįsta, kad jos sūnus yra pilnametis, todėl ji negali būti priskiriama prie sūnaus (yra gavęs prieglobstį Lietuvoje) kaip šeimos narys. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo Direktyvos 2011/95/ ES 16 konstatuojamąją dalį, nenurodydama konkrečių argumentų susijusių su šios dalies netinkamu vertinimu ar taikymu ginčijamame sprendime. Be to, ši dalis yra Direktyvos 2011/95/ES preambulė, o ne konkretus straipsnis. Direktyvos 2011/95/ES 23 straipsnio 5 dalis labai aiškiai nurodo, kad valstybės narės gali nuspręsti, kad šis straipsnis taip pat taikomas kitiems artimiems giminaičiams, kurie paliekant kilmės šalį gyveno kartu kaip šeimos nariai ir kurie tuo metu buvo visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo. Dėl Direktyvos 2011/95/ES 23 straipsnio 5 dalies taikymo valstybėms narėms yra paliekama diskrecija pasirinkti ar taikyti šią nuostatą perkeliant į nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nepriėmė sprendimo taikyti šią nuostatą, todėl ji nėra privaloma, ypač atsižvelgiant į ESTT išaiškinimą byloje C-614/22. Pareiškėjos nurodoma tarptautinė praktika nėra taikytina, nes jose esančios situacijos nėra tokios pat kaip pareiškėjos.

25.2. Prieglobsčio prašytojos teiginys, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo dėl tarpusavio išlaikymo poreikio, yra nepagrįstas, nes pareiškėja tokių argumentų nenurodė nei vienos apklausos metu. Apeliaciniame skunde nurodomas tokio poreikio pagrįstumas siejamas tik su jos atvykimu į Lietuvos Respubliką (neturinti lėšų, nedirba, pajamų neturi ir gyvena pas dirbantį sūnų), t. y. tokios aplinkybės neįrodo jos priklausomumo, nes jos iš esmės priklauso nuo pačios pareiškėjos pasirinkimo. Iš pareiškėjos apklausos metu pateiktų duomenų matyti, kad ji gebėjo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir dviem nepilnamečiais anūkais, sūnaus teikiama finansinė parama buvo prieinama ir gyvenant (duomenys neskelbtini), gaunant bankinius pavedimus, viename bute gyveno kartu su (duomenys neskelbtini).

25.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde pasirinktinai ir ištraukdama iš konteksto cituoja ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje Nr. C-151/22 pateiktą teismo išaiškinimą. Minėtoje byloje ESTT tik nurodė žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau atskirai pabrėžė, kad šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjos teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamentą rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojos pageidaujamais aspektais.

25.4. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad turi būti taikomas kumuliacinių priemonių vertinimas. Visų pirma, šiuo sprendimu pareiškėjos niekas neišsiunčia iš Lietuvos Respublikos. Antra, ginčijamame Sprendime pateikti motyvuoti argumentai, dėl kurių pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų suteikti pabėgėlio statusą. Todėl tokie pareiškėjos argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S121740, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos nurodytas individualias aplinkybes ir naujausią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

31. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

32. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, kadangi tyrimo metu neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

39. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23M42645 pareiškėjos sūnui C. O. C. G. ir jo sutuoktinei S. R. H. P. suteikė pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24M55813, kuriuo nuspręsta suteikti pabėgėlio statusą A. R. C. H. ir A. O. C. H.. Iš pastarojo sprendimo turinio matyti, kad pabėgėlio statusas minėtiems asmenims (pareiškėjos sūnaus nepilnamečiams vaikams) suteiktas, atsižvelgiant į tai, kad jų tėvams suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

40. Tvarkos aprašo 109 punktas nustato, kad priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kaip jie apibrėžti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 22 dalyje, kurių prašymai suteikti prieglobstį taip pat nagrinėjami iš esmės, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojo šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį. Užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo.

41. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

42. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų pareiškėjos situacijos vertinimą.

44. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra baimė būti persekiojamai kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Nors nagrinėjamoje byloje nėra pateikta Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2023 m. kovo 13 d. išvada Nr. 23VD19510, į kurią atsižvelgus priimtas 2023 m. kovo 15 d. sprendimas suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje pareiškėjos sūnui ir jo sutuoktinei, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad pabėgėlio statusas pareiškėjos sūnui ir jo sutuoktinei suteiktas dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas Sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėjos atvejo negalima vertinti taip pat kaip jos sūnaus. Migracijos departamentas Sprendime nepagrindė, ar pareiškėjai nėra būtina skirti papildomą apsaugą, jeigu nebūtų pagrindo suteikti prieglobstį. Vien tai, kad tarptautinės apsaugos prašymo pagrindu keli asmenys nurodo tas pačias arba panašias faktines aplinkybes, sudaro pagrindą vienodai arba panašiai nagrinėti šių asmenų prašymus. Taigi analogiški klausimai turi būti vienodai išnagrinėti tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme, kitaip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas principas, nustatantis, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

45. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp jos ir jos sūnaus yra priklausomybės santykis, kadangi sūnus išlaiko savo (duomenys neskelbtini) amžiaus nedirbančią motiną (pareiškėją). Tai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat turėtų būti įvertinta, sprendžiant pareiškėjos prieglobsčio prašymą (Įstatymo 2 str. 26 d.). Kiekvienu atveju būtina įvertinti tarptautinės apsaugos prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kurios šiuo atveju yra susijusios su pareiškėjos artimų giminaičių ir pareiškėjos kilmės šalies palikimo aplinkybėmis, jų atvykimu į Lietuvą. Migracijos departamentui neatsižvelgus į tarptautinės apsaugos prašytojo individualią padėtį ir nagrinėjamam atvejui reikšmingas asmenines aplinkybes, negalima pripažinti, kad prašymas dėl tarptautinės apsaugos išnagrinėtas teisingai, o sprendimas yra teisėtas.

46. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuo pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką iki šio procesinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieni metai, todėl Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į dabartinę politinę situaciją (duomenys neskelbtini), papildomai turėtų ištirti aplinkybes, ar pareiškėjos atvykimas į Lietuvą ir grįžimas į (duomenys neskelbtini) turėtų įtakos netinkamam elgesiui su ja kilmės valstybėje ir (arba) įtarimus ar kaltinimus administracinio ar baudžiamojo proceso kontekste. Akcentuotina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi 2022 m. ir 2023 m. JAV Valstybės departamento pažymomis apie žmogaus teisių pažeidimus (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įstatymu ribojama piliečių teisė išvykti iš šalies, t. y. pareiškėja negali grįžti į kilmės valstybę nepatirdama baudžiamojo persekiojimo.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas nebuvo pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas, Migracijos departamento Sprendimas naikinamas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

49. Perdavus pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui šioje proceso stadijoje.

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 1 200 Eur teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, duomenų apie patirtas teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad gali būti priteisiama.

53. Byloje pateiktos 2024 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymo ir 2024 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymo kopijos patvirtina, kad pareiškėja už skundą ir apeliacinį skundą teismui sumokėjo atitinkamai 22,50 Eur ir 11,50 Eur žyminio mokesčio, todėl iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina suma yra 1 234 Eur (1 200 Eur + 22,50 Eur + 11,50 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 punktais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. G. R. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos I. G. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121740 ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Priteisti pareiškėjai I. G. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 234 Eur (tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis eurus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan