2019-10-16 Nr. AB-19692-3-62-3-02061-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1361-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02061-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „G. M. firma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė „G. M. firma“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T-678 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. M. firmai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. G. M. firma vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Kauno miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupė 2017 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje nusprendė siūlyti administracijos direktoriui rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 08.00 val. G. M. firmai priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Taryba parengė sprendimo projektą, kuriame numatyta apriboti mažmeninės prekybos laiką alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje nuo 22.00 val. iki 08.00 val., tačiau apie šį projektą, jame minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir pareiškėjo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus pareiškėjo neinformavo.

2.2. Taryba turi teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas priimti sprendimą dėl prekybos laiko ribojimo. Tokių ribojimų taikymas, juos visapusiškai motyvuojant, turi būti proporcingas siekiamam tikslui, nustatant egzistuojantį ir objektyviais duomenimis (faktais) įrodytą faktinį pagrindą, suponuojantį būtinumą taikomiems ribojimams. Atsakovas ginčijamu sprendimu uždraudė pareiškėjui prekiauti alkoholiniais gėrimais ne nuo 22.00 val. iki 08.00 val., kaip buvo siūloma sprendimo projekte, bet dėl neaiškių priežasčių nuo 14.00 val. iki 10.00 val., tai padarydamas labai drastiškai, absoliučiai be jokio teisėto, pagrįsto teisinio ar faktinio pagrindo bei motyvų ir tokiu būdu sutrumpindamas prekybą alkoholiniais gėrimais net 6 kartus, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais tik 4 val. Jokių motyvų dėl prekybos laiko sutrumpinimo nei Sprendime, nei jį lydinčiuose dokumentuose nenurodyta. Sprendimo projektas nebuvo svarstytas nurodytuose komitetuose (Ekonomikos ir finansų bei Miesto ūkio ir paslaugų), buvo apsiribota svarstymu tik viename iš jų, t. y. tik Sporto, turizmo ir laisvalaikio komitete.

2.3. Ginčijamas sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tarybai teikto sprendimo projekto aiškinamajame rašte (ir sprendime) pateikta informacija yra susijusi tik su statistika, kuri aiškiai nesusieta tiek su pareiškėjo veikla ir veiksmais, tiek ir su Sprendime nurodytu kitu ribojimu laiku, kuris nebuvo analizuotas aiškinamajame rašte. Be to, šis sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę, akivaizdžiai diskriminuoja ir, ginčo atveju nesant jokių objektyvių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti būtent pareiškėjo atžvilgiu taikytus apribojimus, pastato pareiškėją į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant jį su kitais šalia esančiais kavinių ir barų savininkais, tebevykdančiais analogišką veiklą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiškia, kas pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalu vykdyti savo funkcijas siekiant saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aptariamoje nuostatoje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, taip tarybai suteikiant plačią diskrecijos teisę.

3.2. Ginčijamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba) pateiktą informaciją, patvirtinančią, kad ginčo kavinės prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį. Taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų.

3.3. Taryba, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T-678 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. M. firmai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl laiko ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Kauno miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupė 2017 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje nusprendė siūlyti administracijos direktoriui rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 08.00 val. G. M. firmai priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybė parengė sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos laiką alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje nuo 22.00 val. iki 08.00 val., tačiau apie šį projektą, jame minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir pareiškėjo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus pareiškėjo neinformavo. Kauno miesto mero 2017 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. M-173 buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje nagrinėjimas įtrauktas nebuvo. Šio klausimo svarstymas įtrauktas papildomai, apie tai pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22.00 val. iki 08.00 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyrius parengė 2017 m. rugpjūčio 31 d. aiškinamąjį raštą Nr. 27-19-60 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjo kavinėje, kuriuo buvo motyvuojamas parengto sprendimo projektas dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 08.00 val. Teismas akcentavo, kad pagal 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 74.2 punktą sprendimo projektas turi būti svarstomas ne mažiau kaip trijuose komitetuose, kuriuos nurodo tarybos sekretorius projekto rengėjui. Šiuo atveju iš trijų nurodytų (Ekonomikos ir finansų, Miesto ūkio ir paslaugų bei Sporto, turizmo ir laisvalaikio komitetų) komitetų buvo apsiribota svarstymu tik viename iš jų, t. y. tik Sporto, turizmo ir laisvalaikio komitete, kuris ir rekomendavo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14.00 val. iki 10.00 val.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Teismas vertino, kad atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus ir pastatomas prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko) pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Nei ginčijamame sprendime dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 14.00 val. iki 10.00 val., nei šį ginčo sprendimą lydinčiuose dokumentuose nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), įtakojantys taikomų poveikio (prekybos laiko ribojimo) priemonių apimtį, ir nėra aišku, kodėl yra priimtas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko bei kokie konkretūs argumentai suponavo tokį prekybos laiko susiaurinimą. Teismas pripažino, kad tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintus teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė imperatyvius Reglamento reikalavimus. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos imperatyvių procedūrinių reikalavimų ir negali būti pripažintas motyvuotu bei pagrįstu.

9. Vertindamas ginčijamu sprendimu nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų mastą, teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į policijos komisariato, bendruomenės pasiūlymus, nors ir turėjo diskrecijos teisę nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, tačiau tai privalėjo padaryti nurodydamas, kodėl yra priimamas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptardamas faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar esant pagrindui apriboti prekybos laiką, kokie konkretūs argumentai suponavo žymiai didesnį, nei buvo numatyta sprendimo projekte, prekybos laiko susiaurinimą (nuo 14.00 val. iki 10.00 val.), ar tokios poveikio priemonės adekvačios, proporcingos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, saugią, kultūringą aplinką šalia esančių namų gyventojams, tinkamą visuomenės ir verslo interesų apsaugos pusiausvyrą. Tokios analizės Taryba, susiaurindama apribojimą prekybos alkoholiu laiką, neatliko ir formaliai prisidengdama teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą – ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priėmė nemotyvuotai, skubotai, visiškai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių apimties, pažeisdama administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinius reikalavimus, nesilaikydama gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nevykdydama VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neatlikdama objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimo. Įvertinęs tai, kad pažeista ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo tvarkos procedūra, taip pat nustatyti esminiai šio akto trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą sprendimą panaikino.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, yra nemotyvuotas ir priimtas nesilaikant Reglamento reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamą sprendimą Taryba priėmė nemotyvuotai, skubotai, visiškai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių apimties.

11.2. Tarybos Sprendimas priimtas atsižvelgiant į objektyvius faktinius duomenis. Taryba priimdama ginčijamą sprendimą vertino Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 20-S-87302(1.16E) pateiktą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su G. M. firmos vykdoma veikla, t. y. policijos registruojamų įvykių registro duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl G. M. firmai priklausančios prekybos vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigų policijoje buvo registruota 14 iškvietimų, iš jų 11 kartų dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla. Išanalizavus 11 policijos iškvietimų pagal jų pobūdį: 2 – dėl muštynių, 1 – dėl kūno sužalojimo, 5 – dėl konfliktų girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, 1 – dėl plėšimo, 2 – dėl kitų neklasifikuotų pranešimų. Išanalizavus pagal policijoje gautų iškvietimų laiką, iš 11 gautų policijos iškvietimų 6 gauti nakties metu (nuo 22.00 iki 7.00 val.), 1 – vakaro metu (nuo 19.00 iki 22.00 val.) ir 4 – dienos metu (nuo 7.00 val. iki 19.00 val.). Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos rašte pateikta informacija patvirtina ir Aleksoto seniūnijos rašte pateiktą informaciją, jog Aleksoto seniūnija gauna gyventojų nusiskundimų dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais bare „Laviltė“. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota, jog pareiškėjo valdomoje prekybos vietoje nėra pagrindinis tikslas sudaryti estetiškas sąlygas kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą, nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė.

11.3. Taryba Sprendimą priėmė išsamiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti jokio sprendimo. Priešingai, tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio, tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių objektyvių faktinių aplinkybių netyrė, skundžiamame sprendime nieko apie jas nepasisakė, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą.

11.4. VAĮ neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančią instituciją informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo galimybė nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį į ketinamą priimti sprendimą turi būti įtvirtinta nacionalinėje teisėje, ir konstatavo, jog Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia tik bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį, tačiau visiškai nemotyvuotai ir nenurodant jokių konkrečių teisės normų sprendė, kad Taryba pažeidė objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nesilaikė gero administravimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos, t. y. įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Tarybos Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjas turėjo galimybes pertvarkyti savo veiklą taip, kad patirtų kuo mažiau neigiamų padarinių, o ginčijamu sprendimu buvo tik sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje laikas, kuris negalėjo iš esmės apriboti pareiškėjo veiklos.

12. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

12.1. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia teisinių argumentų ir motyvų dėl skundžiamo teismo sprendimo, o tik dar kartą siekia pasiaiškinti dėl savo atliktų ir neatliktų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir teismas dėl jų pakankamai aiškiai ir pagrįstai pasisakė skundžiamame sprendime.

12.2. Neproporcingas prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas padarė tiesioginę įtaką ne tik pareiškėjo interesams, bet ir turi įtakos pareiškėjo darbuotojų darbo santykių situacijai: 2018 m. kovo 1 d. trys darbuotojai buvo atleisti, taip pat šiuo metu yra svarstoma šią viešojo maitinimo vietą visiškai uždaryti, nes ji dėl ypatingai apriboto laiko prekybos alkoholiniais gėrimais yra nuostolinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-678 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. M. firmai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises bei gero administravimo principą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

18. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Respublikos Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

19. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

20. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Nepaisant to, kad atsakovo parengtame 2017 m. rugpjūčio 31 d. ginčijamo sprendimo projekte Nr. 27-19-60, 2017 m. rugpjūčio 31 d. aiškinamajame rašte Nr. 27-19-60, taip pat Kauno miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupės 2017 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokole Nr. 27-19-59, atsižvelgus į Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 20-S-87302, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22.00 val. iki 08.00 val., Kauno miesto savivaldybės Sporto, turizmo ir laisvalaikio komitetas 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu nusprendė pritarti sprendimo projektui su pastaba, rekomenduojant sprendimo projekto 1 punkte vietoj žodžių ir skaičių „nuo 22 val. iki 8 val.“ įrašyti žodžius ir skaičius „nuo 14 val. iki 10 val. (b. l. 27–29, 110–112), šio siūlymo nemotyvavus bei nepagrindus.

Pažymėtina, jog iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes Kauno miesto savivaldybės Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokole siūlymas pritarti sprendimo projektui su pastaba nemotyvuotas, o Kauno miesto mero 2017 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. M-173 sudarytoje Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje nagrinėjimas neįtrauktas (šio klausimo svarstymas įtrauktas papildomai, apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas).

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Iš ginčijame sprendime nurodytų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 01-13-3, Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 20-S-87302 turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog visi raštuose nurodyti policijos pareigūnų iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau su konkrečiu laiku nuo 14.00 val. iki 10.00 val.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 20-S-87302 pateikta informacija yra susijusi iš esmės su registruotais įvykiais nuo 22.00 iki 08.00 val. (b. l. 62–63).

23. Nagrinėjamu atveju, nutarties 5–7 punktuose nurodyti teisiškai netikėti atsakovo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., VAĮ 3 str.). Akcentuotina ir tai, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1062-575/2019 ir 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1135-822/2019, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl Tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-413 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“, 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-421 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MK „Kamnis“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimų Nr. T-414, T-416 ir T-417, kuriais apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ priklausančiuose baruose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė