757aecee-8b3f-4e27-936f-cfb0d48fbd4d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudž. bylos Nr. 1A-77-309/2016 (S)                                                                                            Teisminio proceso Nr.1-86-1-00917-2014-0                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.4.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 10 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už 2014 m. rugsėjo 7 d. veikÄ ) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. rugsėjo 7 d. veikÄ ) laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. rugsėjo 21 d. veikÄ ) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas apimant ir sudedant, ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.V.

P. į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikyme Å¡ioje byloje iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (1 para) ir visiÅ¡kai įskaityta bausmė, atlikta pagal Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 18 val. 30 min., J. R. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės J.

R. kilusio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei J. R. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , tuo jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei, paėmęs peilį ir jį demonstruodamas, sakydamas, kad papjaus, grasino jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 18 val. 24 min., iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia Lumia“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į J.

R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu, sakydamas, kad nupjaus jai galvÄ , grasino J. R. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o priimti jam teisingÄ nuosprendį.Skunde apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, nes jam nebuvo leidžiama apsiginti ir įrodyti savo nekaltumÄ . Be to, jam yra paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu prokurorė neatliko bÅ«tinų procesinių veiksmų – nepareikalavo ir neanalizavo telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių, kaip liudytojų neapklausė jokių asmenų, tik teisme paprašė į posėdį iÅ¡kviesti ir kaip liudytojus apklausti neva nukentėjusios nuo jo veiksmų J.

R. pažįstamus, baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui perdavė jam iki galo nesusipažinus su Å¡ia byla. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad J. R. pamokė savo sÅ«nų sakyti teismui netiesÄ , taip pat į tai, kad jis gyvena tvarkingÄ gyvenimÄ , turi nepilnametį sÅ«nų ir draugę, su kuria palaiko glaudžius ryÅ¡ius. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

P. prašė priimti jam teisingÄ nuosprendį. Apygardos teismo posėdyje jis nurodė prisipažįstantis, kad sudavė smÅ«gį J. R., tačiau neigė pastarajai grasinęs tiek peiliu, tiek jai skambindamas telefonu. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2015).

IÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo V. P. veikÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl V. P. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Pirmosios instancijos teismas V. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, suduodamas savo sugyventinei J.

R., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.              Pažymima, kad nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Å eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Konstitucinis Teismas iÅ¡skyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini Å¡eimos santykiams. Sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ , reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrÄ gyvenimÄ viename bÅ«ste nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai.

Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumÄ , kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vienas į kitÄ , ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, bÅ«dingÄ Å¡eimos santykiams.              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų Å¡eimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, Å¡io skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Be to, BPK 38 straipsnis (Å eimos nariai) nustato, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija).

Pažymėtina, kad Å¡eimos nario sÄ voka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sÄ sajos, aiÅ¡kinant Å¡eimos nario sÄ vokÄ bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieÅ¡ Å¡eimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013).

             Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios J. R. santykiai priskirtini Å¡eimos narių santykiams, ir, atitinkamai, ar J. R. padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ galima vertinti kaip Å¡eimos nariui padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ .              Kaip minėta, Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Nukentėjusioji J. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji su V. P. gyveno tik porÄ mėnesių, net nežinojo, kur jis tuo metu dirbo, jos žodžiais, V. P. „biÅ¡kį dirbo kažkur prie statybų“, nors gyveno jos bute, tačiau jokių savo daiktų neturėjo, atėjo „kaip stovi“ (1 t., 145–146 b. l.). Tai, kad V. P. su J. R. gyveno trumpai, „gal 3 mėnesius“, nurodė ir pastarosios sÅ«nus K. R. (1 t., 187–188 b. l.). Nors apygardos teismo posėdyje V. P. nurodė J.

R. laikęs savo sugyventine, tačiau taip pat patvirtino, kad jie kartu pastarosios bute gyveno tik tris mėnesius. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, kad V. P. ir J. R. gyvenimo kartu laikas buvo labai trumpas (2–3 mėnesiai), lyginant su įprastais šeimos santykiais, ji net nežinojo, kur V. P. dirba, bendrų daiktų jie neturėjo, nėra pagrindo išvadai, kad V. P. ir J. R. siejo tarpusavio atsakomybė, noras ir apsisprendimas prisiimti šeimos nariams būdingas teises ir pareigas.

Nesant byloje neginčijamų duomenų, kad nuteistasis ir nukentėjusioji bÅ«tų vedę bendrÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , vien formalus gyvenimo labai trumpÄ laikÄ kartu faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡eimos susiformavimas. Dėl to, kas paminėta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ Å¡eimos narį. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir V. P. veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

             Dėl V. P. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. P. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 7 d. demonstruodamas peilį ir sakydamas, kad J. R. papjaus, grasino jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, taip pat už tai, kad 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 18 val. 24 min., iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambinęs į J. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakydamas, kad nupjaus jai galvÄ , grasino J.

R. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. P. kaltę 2014 m. rugsėjo 7 d. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas grindė tik nukentėjusiosios J. R. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji J. R., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, kai jie grįžo iÅ¡ kaimo ir susipyko, jiems bÅ«nant virtuvėje, V. P. paėmė peilį ir jai ėmė grasinti – sakė: „Žiurke, tave papjausiu, tau galvÄ nupjausiu“.

Jie susipyko dėl to, kad V. P. pasakius, kad jis nori valgyti, ji liepė pastarajam palaukti. Tuomet jis pasiėmė peilį. V. P. jai grasino prie kriauklės, tai truko kelias sekundes ar minutę. Po to V. P. nuėjo į kitÄ kambarį, pasiėmė maistÄ ir iÅ¡bėgo pro duris. Ji V. P. iÅ¡vijo į laukÄ . V. P. bėgant lauk, ji ėjo jam iÅ¡ paskos, sakydama, kad pastarasis jai atiduotų rÅ«bus – treningus (1 t., 145–146 b. l.). Minėtų nukentėjusiosios parodymų jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina.

Nuteistasis V. P. pirmosios instancijos teisme parodymus duoti atsisakė (2 t., 17 b. l.), o apygardos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis J. R. peiliu negrasino, jos pjauti nesiruošė. Liudytojas, nukentėjusiosios J. R. sÅ«nus K. R. teisiamajame posėdyje parodė tuo metu negirdėjęs, kad V. P. bÅ«tų grasinęs jo mamai, nematęs, kad V. P. bÅ«tų kÄ nors laikęs rankose (1 t., 187–188 b. l.). Nukentėjusiajai ir nuteistajam skirtingai aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes dėl grasinimo nužudyti esant konfliktinei situacijai ir nesant įrodymų, patvirtinančių V.

P. kaltę, negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad jis 2014 m. rugsėjo 7 d. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Be to, nukentėjusios parodymai, kad peilį rankoje V. P. turėjo labai trumpai – keletÄ sekundžių, po to jis nuėjo į kitÄ kambarį, pasiėmė maistÄ ir bėgo pro duris, ji V. P. iÅ¡vijo, o pastarajam iÅ¡bėgant dar ėjo jam iÅ¡ paskos reikalaudama atiduoti treningus, verčia abejoti jos teiginiu, kad ji V. P. bijojo ir tikėjo, kad jis gali savo grasinimÄ realizuoti.

LogiÅ¡ka, kad jeigu žmogaus sveikatai ar juo labiau gyvybei, grėstų akivaizdus pavojus, jis visais įmanomais bÅ«dais bandytų jo iÅ¡vengti, pvz. bėgdamas nuo grasinančio asmens, o iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji ne tik nebėgo nuo V. P., nors ir turėjo tokiÄ galimybę – jos pačios žodžiais, V. P. buvo nuėjęs į kitÄ kambarį pasiimti maisto, bet pati vijo V. P. iÅ¡ namų ir, pastarajam iÅ¡einant, eidama iÅ¡ paskos liepė atiduoti rÅ«bus – treningus. Taigi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad V.

P. 2014 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡ tikrųjų J. R. grasino, grasinimas buvo realus ir buvo pagrindas jo bijoti. Å iame bylos kontekste kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už 2014 m. rugsėjo 7 d. veikÄ yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir V.

P. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, V. P. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambinęs į J. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakydamas, kad nupjaus jai galvÄ , grasino J. R. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusioji J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai 2014 m. rugsėjo 21 d. bÅ«nant su draugais T. V., D. V. ir G., kurio pavardės nežino, jai paskambino V. P.. V. P. jai pagrasino nupjauti galvÄ už tai, kad ji parašė policijai pareiÅ¡kimÄ . Ji bijojo, kad V. P. savo grasinimÄ gali realizuoti. Kalbėdama su V. P., ji buvo įjungusi telefono garsiakalbį, todėl T. V. girdėjo, kaip V. P. jai sakė: „GalvÄ nupjausiu“ (1 t., 145–146 b. l.). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas bylos aplinkybes, nutarė į posėdį kviesti ir kaip liudytojus apklausti asmenis, galbÅ«t girdėjusius J.

R. iÅ¡sakytus grasinimus (1 t., 147 b. l.). Tačiau iÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie V. P. kaltės nepatvirtina. Nors nukentėjusioji J. R. teigė, kad V. P. iÅ¡sakytÄ grasinimÄ nupjauti jai galvÄ girdėjo T. V., tačiau pastarasis, apklausiamas kaip liudytojas, Å¡io J. R. teiginio nepatvirtino, prieÅ¡ingai, nurodė, kad jis apie telefono skambučius nieko nežino, tÄ kart bÅ«damas kartu su D. V. pas J. R. negirdėjo, kad jai kas nors bÅ«tų skambinęs, apie grasinimus, gÄ sdinimÄ nieko nežino (2 t., 16–17 b. l.).

Nors liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį jam su T. V. bÅ«nant pas J. R., jai paskambino kaltinamasis (V. P.), kuris vartojo necenzÅ«rinius žodžius, sakė, kad nupjaus galvÄ (2 t., 17 b. l.), Å¡ie liudytojo D. V. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis palaikyti nukentėjusiosios J. R. pozicijÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad D. V. yra J. R. draugas, be to, jis nurodė V. P. nepažįstantis, taigi akivaizdu, kad jei V. P. ir bÅ«tų skambinęs, D. V. nebÅ«tų galėjęs iÅ¡ balso atpažinti, jog skambina bÅ«tent V.

P.. Pažymėtina ir tai, kad kartu su D. V. tuo metu buvęs T. V. nurodė negirdėjęs, jog J. R. bÅ«tų kas nors skambinęs ir jai grasinęs. KritiÅ¡kai vertintini ir nukentėjusiosios sÅ«naus, liudytojo K. R. parodymai. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad jie nesutampa nei su nukentėjusiosios, nei su liudytojo D. V. parodymais: K. R. nurodė, kad V. P. skambino ne vienÄ , o du kartus, pirmÄ kartÄ jo motinai sakė: „Tylėk, aÅ¡ tau galvÄ nupjausiu“, o pastarajai padėjus ragelį, vėl paskambinęs pasakė:

„Aš tave pakasiu“ (1 t., 187–188 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje teigdama, kad jos ir V. P. pokalbį telefonu girdėjo T. V., D. V. ir G., nepaminėjo, kad šį pokalbį girdėjo ir jos sūnus. Nuteistasis V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis telefonu J. R. neskambino ir jai negrasino. Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad V.

P., 2014 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambinęs į J. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakė, kad nupjaus jai galvÄ , taip grasino J. R. nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. P. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir dėl 2014 m. rugsėjo 21 d. veikos. Dėl to Å¡i nuosprendžio dalis taip pat naikinama ir V.

P. dėl minėtos veikos iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Dėl bausmės skyrimo              Priėmus sprendimÄ V. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o jo veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės nuteistajam paskyrimo už minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ klausimas. Skirdama bausmę V.

P. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į tai, kad V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikaltimas yra baigtas, nusikalto bÅ«damas aÅ¡tuonis kartus teistas (1 t., 48–59 b. l.), po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (2 t., 9–13 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t., 46–47 b. l.), nedirba (1 t., 44, 140, 2 t., 14 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 43 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. P. už padarytÄ nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę, artimÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams. Kadangi V. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, visos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, naikinama.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, V. P. padarė 2014 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio priėmimo, jam nauju nuosprendžiu ir minėtu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis). Dėl nuteistojo V. P. nurodytų procesinių pažeidimų IÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi bÅ«tini proceso veiksmai, todėl V.

P. skundo argumentas, kad prokurorė neatliko bÅ«tinų proceso veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas. Prokurorei papraÅ¡ius į teismo posėdį kviesti ir kaip liudytojus apklausti asmenis, galbÅ«t girdėjusius nukentėjusiajai iÅ¡sakytus grasinimus, taip pat pagal iÅ¡kvietimÄ vykusius pareigÅ«nus bei nukentėjusiosios sÅ«nų, ir teismui šį praÅ¡ymÄ patenkinus (1 t., 144–147 b. l.), Baudžiamojo proceso įstatymas nebuvo pažeistas. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę teikti praÅ¡ymus, o teismas dėl jų privalo priimti nutartis (BPK 270 straipsnis, 292 straipsnis).

Neteisus apeliantas teigdamas, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota jam išsamiai su šia byla nesusipažinus. Įtariamojo supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokole, pasirašytame įtariamojo gynėjo ir tyrėjos, užfiksuoti duomenys liudija, kad V. P. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, tačiau tai patvirtinti savo parašu atsisakė, nurodydamas, kad prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo pateiks Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (1 t., 99–100 b. l.).

IÅ¡ tikrųjų, V. P. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«rai pateikė skundÄ , kuriame prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau Å¡is jo skundas buvo atmestas (1 t., 102, 104 b. l.). Kadangi iÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. P. gynė jam paskirtas advokatas A. J. (1 t., 76, 77 b. l.), o pirmosios instancijos teisme gynė advokatas R. Ž. (1 t., 132, 142 b. l.), sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad jam nebuvo leidžiama apsiginti ir įrodyti savo nekaltumo, nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti parodymus ir pasinaudoti jam suteiktu paskutiniu žodžiu V. P. atsisakė (2 t., 16–19 b. l.), tačiau jo interesus teisme aktyviai atstovavo advokatas R. Ž.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a:                           Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ nuosprendį:             V. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. rugsėjo 7 d. veikos) ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. rugsėjo 21 d. veikos) iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).              Panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos.             TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:             V.

P. veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių.              Į paskirtÄ bausmę įskaityti V.

P. sulaikyme Å¡ioje byloje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (1 parÄ ) ir bausmę, atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                                           Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                                                      Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                   Vidmantas Mylė                                                                                                                                   Â