757a75fd-fb59-4fd6-b4a3-e84cef730e1d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1776-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00952-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stalakta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atidėtas sprendimo vykdymas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-117-538/2014 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stalakta“, R.

J., A. R., M. Z., V. B., V. K., D. Ž., M. M. U., G. K., A. K., O. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei J. N., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui M. S., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarams R. S. ir A. B., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. N., AB DnB NORD bankui, G. Z., VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, turto pasidalijimo, mainų sutarties, hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo – pardavimo akto, turto pasidalijimo, mainų sutarties, hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. birželio 16 d. buvo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ dvylikai mėnesių, t. y. 2016 m. biudžetiniams metams.

Atsakovas prašyme nurodė, kad neatsisako ir nevengia vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali jo įvykdyti, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintame biudžete nėra sprendimu priteistos 454 877 Eur sumos. Patvirtintame 2015 m. veiklos plane numatyta, kad teismų sprendimams vykdyti 2015 m. skirtina 868 862 Eur suma. Atsakovas teigė, kad kasmet dalyvauja 2 000 – 3 000 įvairių administracinių bei civilinių bylų procesuose, yra nuolat vykdomi mokėjimai iš priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, kurių likutis nuolat mažėja, todėl 2015 metais įvykdyti sprendimo atsakovas neturi objektyvių galimybių.

Atsakovas BUAB „Stalakta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ , prašė atmesti Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimÄ , teikdamas motyvuotus praÅ¡ymus kitiems biudžetiniams metams formuojamam biudžeto projektui dėl asignavimų padidinimo, atsakovas nesistengia padengti bent dalies priteistos sumos ir taip įvykdyti bent dalį sprendimo, todėl yra pažeidžiami iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas yra bankrutuojanti įmonė, vertinant lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus, bankroto proceso tikslus, bankroto proceso trukmę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkino ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo įvykdymÄ iki 2016 m. liepos 22 d.   Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d.

įsakymu Nr. 1P-84-(1.3) patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 metų veiklos plane numatyta, kad teismų sprendimams vykdyti 2015 metams skirta 868 862 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kovui BUAB „Stalakta“ priteista didelė suma, bei į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba kasmet dalyvauja 2000–3000 įvairių administracinių bei civilinių bylų procesuose ir nuolat juose vykdo mokėjimus iÅ¡ priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, padarė iÅ¡vadÄ , kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės Å¡iais metais įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo sprendimÄ dėl jos iÅ¡skirtinės turtinės padėties – Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų galimybės vykdyti įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, vykdyti kitų teismų sprendimų kitose bylose, o tai pažeistų valstybės interesus bei užkirstų keliÄ veikti pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ valstybės vardu.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir sprendimo atidėjimas metams galėtų pažeisti jo kreditorių interesus, tačiau LR CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad jei iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, o įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Teismas konstatavo, kad sprendimas nėra vykdytinas skubos tvarka, todėl atidėjimas yra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantas (atsakovas) BUAB ,,Stalakta“ atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nededa maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimÄ . Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko penkerius metus, sprendimas priimtas 2014 m. birželio 25 d., o atsakovo biudžetiniai metai prasideda atitinkamų metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., atsakovas galėjo teikti paraiÅ¡kÄ dėl kitų metų jam skiriamų lėšų arba kreiptis dėl biudžeto padidinimo einamaisiais metais.  Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, kurio naudai priteista žymi pinigų suma, yra bankrutuojanti įmonė ir, kad teismo sprendimo įvykdymas yra reikÅ¡mingas ne tik atsakovui, bet ir jo kreditoriams.

Bankroto byla atsakovui iÅ¡kelta prieÅ¡ ketverius metus, atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ , procesas truktų dar bent metus, tokiu bÅ«du bÅ«tų didinamos bankroto administravimo iÅ¡laidos.  Teismas neįvertino aplinkybės, kad patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ apeliantas turėtų nedelsiant grÄ Å¾inti valstybei žemės sklypo dalį, tuo tarpu priteista pinigų suma bÅ«tų sumokėta tik po metų, tokiu bÅ«du pažeidžiamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. IÅ¡ atsakovo praÅ¡ymo turinio matyti, jog jis turėjo galimybė sumokėti dalį priteistos sumos, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas dėl savo finansinės padėties negali iÅ¡ karto sumokėti visos sumos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto argumentai, jog atsakovas nedėjo maksimalių pastangų sprendimui įvykdyti yra nepagrįsti. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į Žemės Å«kio ministerijÄ dėl lėšų skyrimo iÅ¡ Vyriausybės rezervo, 2015 m. liepos 7 d. raÅ¡tu Finansų ministerija informavo, jog skirti papildomų Vyriausybės rezervo lėšų Å¡iais metais nėra galimybės.  Neatidėjus sprendimo vykdymo nukentėtų valstybės teisėti interesai, kadangi nesant sprendimui vykdyti reikalingų lėšų atsakovas negalės vykdyti įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, bei jam priskirtų funkcijų.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atidėtas teismo sprendimo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali bÅ«ti vykdomas priverstinai.

Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai.

Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas ar iÅ¡dėstytas tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sprendimo įvykdymo atidėjimÄ ir iÅ¡dėstymÄ reglamentuojanti teisės norma buvo papildyta nuostata, nustatant, jog tuo atveju, kai teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (2013 m. gruodžio 3 d.

LR Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-633, įsigaliojęs nuo 2013 m. gruodžio 14 d.). Šios nuostatos tikslas – tiesiogiai įtvirtinti teismo sprendimo, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdymo atidėjimo galimybę, o tokio įvykdymo atidėjimo taikymo teisinis pagrindas – sprendimo įvykdymui reikalingos sumos nenumatymas patvirtintame valstybės biudžete tarp išlaidų, reikalingų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimams vykdyti.

Pakeitus CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį ir pastarÄ jÄ aplinkybę įstatymų leidėjui įtvirtintus kaip objektyviÄ galimo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sÄ lygÄ , teismui buvo suteiktas teisinis pagrindas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistų mokėtinų sumų įvykdymo galimybę įvertinti, atsižvelgiant į valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, o konstatavus tokio įvykdymo negalimumÄ dėl lėšų teismo sprendimo įvykdymui nenumatymo patvirtintame einamųjų metų valstybės biudžete, priimti įstatymų leidėjo valiÄ atitinkantį procesinį sprendimÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo Å¡iuo pagrindu. Pažymėtina, jog teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdymui reikalinga pinigų suma priskirtina prie valstybės iÅ¡laidų.

Tuo atveju, kai reikalavimas pareikÅ¡tas valstybės institucijai dėl valstybės jai pavestų funkcijų vykdymo, teismo sprendimas vykdomas iÅ¡ jai skirtų asignavimų, o jei ji nėra asignavimų valdytoja – iÅ¡ asignavimų valdytojo, paskirstant jam skirtus asignavimus pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, gautų asignavimo lėšų. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos Å¡ių įstaigų programų sÄ matos (LR Biudžeto sandaros įstatymo 8 str. 3 d.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatais, Nacionalinė žemės tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityje (Nuostatų 1, 5 p.).Nacionalinė žemės tarnyba nėra subjektas, kurio vadovas (direktorius) yra savarankiÅ¡kas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

Valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Žemės ūkio ministerijai, kuri juos paskirsto pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, šiuo atveju – Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-117-538/2014 (įsiteisėjo 2015 m. kovo30 d. jį peržiūrėjus apeliacine tvarka), įvykdymo atidėjimo klausimas. Minėtu sprendimu, be kita ko, atsakovui BUAB ,,Stalakta“ iš Lietuvos valstybės priteista 445 519,58 Eur (VIII t., b. l. 82-91).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba savo praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo grindė teismo sprendimo įvykdymui reikalingų sumų nenumatymu 2015 metų plane.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , reglamentuojančiÄ teismo sprendimo įvykdymo atidėjimÄ , nepažeisdamas kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo praktikos. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams pateiktais įrodymais, nustatyta, jog pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d.

įsakymu Nr. 1P-84-(1.3) patvirtintÄ 2015 metų veiklos planÄ teismų sprendimų vykdymui skirta 868 862 Eur (IX t., b. l. 138-142). 2015 m. birželio 3 d. raÅ¡tu dėl teismų sprendimo vykdymo ir lėšų skyrimo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Žemės Å«kio ministerijÄ su praÅ¡ymu skubiai kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo iÅ¡ Vyriausybės rezervo (X t., b. l. 13-14), 2015 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Žemės Å«kio ministerija kreipės į Finansų ministerijÄ (X t., b. l. 10-11), kuri 2015 m. liepos 7 d. raÅ¡tu nurodė, kad skirti papildomų lėšų iÅ¡ Vyriausybės rezervo nėra galimybės (X t., b. l. 12).Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, jog iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų nebuvo skirta pakankama pinigų suma, todėl nėra realios galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ bei paneigia apelianto teiginius, jog atsakovas nedėjo pastangų bei nesiėmė veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.

Taip pat pažymėtina, jog egzistuojantis įstatyme įtvirtintas valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis reglamentavimas ir tai, jog atsakovo pareiga įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ atsirado 2015 m. kovo30 d., o iki to laiko tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas, sudaro pagrindÄ pripažinti, jog Å¡ios iÅ¡laidos neturėjo ir negalėjo bÅ«ti numatytos sudarant 2015 m. valstybės biudžetÄ . Atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimÄ , kreipėsi dėl papildomų lėšų skyrimo, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas, panaudodamas asignavimų valdytojo iÅ¡laidoms skirtus asignavimus, turi finansinių galimybių įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ , neatidedant jo įvykdymo. Apeliantas skunde nurodė, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ nukentės bankrutuojančios įmonės kreditoriai, užsitęs bankroto procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netenkinus atsakovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeistas ne tik Nacionalinės žemėstarnybos, bet ir vieÅ¡asis interesas, kadangi pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus galimai sutriktų ne tik atsakovo atsiskaitymas su darbuotojais, bet ir valstybės jam pavestų funkcijų vykdymas, kuris, be kita ko, sietinas ir su pačios įstaigos tinkamu materialiniu techniniu aprÅ«pinimu.

Sutiktina su apelianto pozicija, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ Ä¯monės bankroto procesas galimai pailgės, tačiau neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, sustabdytas valstybės institucijos veikla. Sprendimo vykdymo atidėjimas turėtų ženkliai mažiau neigiamų padarinių nei neatidėjimas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog priimta nutartis atitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko jÄ keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Teisėjas                                                                              Egidijus Žironas