2013-07-05 Nr. AB-3489-3-61-3-00893-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-48/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00893-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2, 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-6), patikslintu skundu (t. I, b. l. 30-35), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-58;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-18;

3) įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti pareiškėjui leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.4 punktą sodininkų bendrijos, pageidaujančios pirkti mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, teritoriniam padaliniui turi pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn, tačiau šiuo atveju sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas nepateikė dokumentų, susijusių su ketinimu įsigyti minėtą žemės sklypą bendrijos nuosavybėn. SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pateiktame atsakyme nurodyta tik tai, kad po esamais keliais yra įrengtos komunikacijos, taip pat numatoma tiesti kanalizaciją, taigi bendrijoje esantys (ir po kadastrinių matavimų užregistruoti) bei bendrijos nuomojami keliai yra reikalingi SB (duomenys neskelbtini) tiek esamoms (infrastruktūros ir susisiekimo), tiek būsimoms (numatomai infrastruktūros plėtrai) reikmėms tenkinti. 2011 m. birželio 18 d. įvykusiame SB (duomenys neskelbtini) visuotiniame susirinkime klausimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn nebuvo svarstytas.

Pabrėžė, jog SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas per atsakovo suteiktą terminą turėjo suorganizuoti visuotinį susirinkimą ir spręsti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. birželio 18 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolas neatitinka Taisyklių 27.4 punkte nurodytos dokumento sąvokos. Nurodė, jog Taisyklių 9 punkte nurodytų dokumentų SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas atsakovui nepateikė, taigi atsakovas privalėjo vadovautis Taisyklių 10 punktu ir priimti sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

Pareiškėjo teigimu, 100 kv. m ploto žemės sklypas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, esantis pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71 pusėje, yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai jį pripažino vidaus keliu. Manė, kad ginčo objektu tapęs žemės sklypas atitinka Taisyklių 2 punkte nurodytą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, be to, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 49spr-1790, 2012 m. sausio 20 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-58 pripažinta, kad tai yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Pažymėjo, jog iš žemės sklypo schemos ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio neįmanoma padaryti išvados, ar ginčo objektu tapęs žemės sklypas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ar vidaus kelias. Šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio; naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, naudojimo pobūdis – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo. Išraše taip pat nurodyta, kad žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 28.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2, 9, 11 dalimis ir nurodė, jog kelias yra inžinerinis statinys ir dėl to jo paskirtis negali būti žemės ūkio. Pareiškėjas rėmėsi 2007 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-359 patvirtintos Žemės našumo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punktu ir teigė, kad kelio, kaip inžinerinio statinio, dirvožemis neturi ir negali turėti gebėjimo išauginti augalų derlių, be to, kelio, kaip inžinerinio statinio, žemės ūkio naudmenų našumo balas negali būti įvertintas, nes kelias nėra ir negali būti žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio augalams auginti.

Pažymėjo, kad, jeigu ginčo objektu tapęs žemės sklypas būtų vidaus kelias, jo paskirtis Nekilnojamojo turto registro išraše turėtų būti ne žemės ūkio, o kita, kaip tai nustato 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio (toliau – ir Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys) nuostatos. Pabrėžė, jog vidaus kelias, t. y. inžinerinis statinys, Nekilnojamo turto registre turėtų būti registruojamas kaip kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai.

Manė, kad atsakovo priimtas sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuotas, priimtas neįvertinus nurodytų reikšmingų aplinkybių.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo V. S. skundą (t. I, b. l. 40-45) su skundu nesutiko.

Paaiškino, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT įgalioto atstovo, ir SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 20 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2011-487, kuria bendrijai 99 metams buvo išnuomotas 6746 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rėmėsi Taisyklių 2, 3.1.2 punktais, Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjo planinėje medžiagoje nurodyta 100 kv. m. ploto teritorija, besiribojanti su vakarine jam priklausančio žemės sklypo riba, negali būti laikoma įsiterpusia tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, kadangi ši teritorija yra jau suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 6746 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Pagal teritorijų planavimo dokumentą, SB (duomenys neskelbtini) 1993 m. birželio 21 d. suderintą generalinį planą, teritorija, išsidėsčiusi palei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 71, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą (pažymėta 2010 m. gegužės mėnesio plane skaičiais 3-4), yra priskirta ir įvardijama keliu (L = 83 840 m).

Proceso šalys nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad kelias turėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis statinys ir kad keliui priskirta teritorija negali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio paskirties žemė, turinti atitinkamą našumo balą, negali paneigti fakto, kad ginčo teritorija yra kelias. Faktą, ar tam tikra teritorija yra bendro naudojimo (nagrinėjamu atveju kelias) ar ne pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnį galima nustatyti vadovaujantis išskirtinai teritorijų planavimo dokumentu, kuris nagrinėjamu atveju patvirtina, kad ginčo teritorija yra kelias. Tokio sodininkų bendrijos vidaus kelio neįregistravimas į Nekilnojamojo turto registrą kaip inžinerinio statinio negali paneigti galiojančio teritorijų planavimo dokumento. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomas našumo balas yra nustatytas ne keliui, kaip inžineriniam statiniui, bet žemės sklypui, kuriame tas kelias yra išsidėstęs, o toks žemės sklypas pagal Sodininkų bendrijų įstatymą turi būti žemės ūkio paskirties.

Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010 skyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą, nustatęs, kad jis be leidimo laiko aptvertą tvora valstybinės žemės sklypą – SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelią. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog šios aplinkybės papildomai nereikia įrodinėti. Be to, pats pareiškėjas pateikiamuose teismui dokumentuose (jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ištraukoje) 100 kv. m. ginčo ploto teritoriją įvardija „pageidaujamas privatizuoti sklypas (keliuko atkarpa)“, o tai patvirtina pareiškėjo suvokimą, kad ši teritorija yra kelias.

Pabrėžė, jog ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 49SFN-(14.49.104.)-58 išdėstyti argumentai, kad ginčo teritorija yra reikalinga bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms, iš esmės atitiko Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnį. Pareiškėjo teiginys, jog atsisakyti išduoti leidimą buvo galima tik tuo atveju, jeigu SB (duomenys neskelbtini) būtų pateikusi dokumentą, susijusį su ketinimu įsigyti minėtą žemės sklypą nuosavybės teise, yra nepagrįstas. Ginčo teritorija nuo 1994 m. balandžio 12 d. yra išnuomota SB (duomenys neskelbtini), o įstatymo norma yra dispozityvi ir neįpareigoja sodininkų bendrijų visais atvejais išsipirkti bendro naudojimo teritorijas (palikta galimybė sudaryti nuomos sutartį).

Paaiškino, kad NŽT vadovas savo sprendimu patvirtino, jog leidimas neturėtų būti išduodamas, tačiau faktiškai pakeitė atsisakymo išduoti leidimą pagrindą ir nurodė, kad ginčo teritorija negali būti formuojama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas ne dėl atitinkamo SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 1 d. atsakymo, kad ši teritorija reikalinga bendrijos reikmėms, ir ne dėl SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo sprendimų, o dėl to, kad ji yra priskirtina keliui. Ginčo plotas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius neturėjo pareigos kreiptis į SB (duomenys neskelbtini) pirmininką.

Nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo išduoti leidimą motyvai buvo pakeisti nagrinėjant ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 49SJN-1790, SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 1 d. atsakymas bei prie jo pridedamas 2011 m. birželio 18 d. protokolas neturėtų būti vertinami, kadangi po NŽT direktoriaus sprendimo jie neturėjo įtakos atsisakymui išduoti pareiškėjui leidimą rengti projektą.

Proceso šalys nurodė, jog tarp Lietuvos valstybės ir SB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-487, pagal kurią valstybė išnuomojo 99 metams 6746 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir 100 kv. m. ploto ginčo teritorija, taigi leidimas negalėtų būti išduodamas ir 100 kv. m. ploto teritorija negalėtų būti perleista pareiškėjui, kadangi valstybė pagal nuomos sutartį yra įsipareigojusi nuomoti šią teritoriją SB (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į pareiškėjo V. S. skundą (t. I, b. l. 140-142, 162-164) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjo siekis privatizuoti jo nuomojamą bendro naudojimo kelio atkarpą, esančią prie jo sklypo (Nr. 71), ties (duomenys neskelbtini), pažeidžia visų kitų bendrijos narių viešąjį interesą. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatė prejudicinį faktą, kad bendrijos narių susirinkime nebuvo pritarta ar nutarta leisti pareiškėjui privatizuoti žemės sklypą – bendrijos bendro naudojimo kelią. Pareiškėjui užtvėrus vidinį SB (duomenys neskelbtini) kelią, tenka naudotis nelegaliais išvažiavimais.

Nurodė, jog 2012 m. balandžio 23 d. UAB „Sklypų matavimai“ direktoriaus A. Z. patvirtinta SB (duomenys neskelbtini) esančio sklypo Nr. 71 topografinė ir požeminių komunikacijų nuotrauka yra atlikta neprofesionaliai ir neatspindi topografinės ir požeminių komunikacijų situacijos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (t. I, b. l. 193-200) pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinės bylos dalykas yra NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49SFN-(14.49.104)-58 ir NŽT 2012 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-18 teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar yra pagrindas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjui duoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m. valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB (duomenys neskelbtini), pusėje.

Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad NŽT direktorius pakeitė atsisakymo išduoti leidimą pagrindimą ir patvirtino, kad ginčo teritorija negali būti formuojama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas ne dėl atitinkamo SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 1 d. atsakymo, kad ši teritorija reikalinga bendrijos reikmėms ir ne dėl SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo sprendinių, o dėl to, kad ginčo teritorija yra priskirtina keliui. Pabrėžė, jog atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui rengti žemės sklypo formavimo projektą grindžiamas Taisyklių 9, 27.4 punktų nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Taisyklių 9, 27.4 punktais ir nurodė, jog žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 str. 14 d.). Pagal Taisyklių 2 punktą įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Pabrėžė, jog iš 1994 m. balandžio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 14-2039 matyti, kad SB (duomenys neskelbtini) išsinuomojo 0,6556 ha valstybinės žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2292, be kita ko, nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklypo Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (SB (duomenys neskelbtini), plotas (6746 kv. m.) ir naudojimo būdas bei pobūdis (mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6251 pripažinta pasibaigusia su SB (duomenys neskelbtini) 1994 m. balandžio 12 d. pasirašyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 14-2039 ir nuspręsta išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams SB (duomenys neskelbtini) 6746 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Vilnius m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)/Vilniaus m. sav., SB (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog tarp Lietuvos valstybės ir SB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-487, pagal kurią valstybė išnuomojo 99 metų terminui 6746 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis Vilnius m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini)/Vilniaus m. sav., SB (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, kurią nuomos teise valdo SB (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (1.1.10.)s-3750 pirmosios instancijos teismui nurodė, kad teritorija kadastro žemėlapio ištraukoje tarp taškų B-C (atstumas nuo pareiškėjo sklypo ribos iki išorinės sodininkų bendrijos žemės sklypo ribos) yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal žemės sklypo naudojimo pobūdį šis sklypas yra sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo.

Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs teisės aktų nuostatas ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta 100 kv. m ploto teritorija, besiribojanti su vakarine jam priklausančio žemės sklypo (Nr. 71) riba, negali būti laikoma įsiterpusia tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, kadangi ši teritorija yra jau suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 6746 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio valstybei ir išnuomoto SB (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodė, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodų teritorijoje esančius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 p.).

Pažymėjo, jog Sodininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad laikantis Žemės įstatymo mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei, o mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad atsisakyti išduoti leidimą buvo galima tik tuo atveju, jeigu SB (duomenys neskelbtini) būtų pateikusi dokumentą, susijusį su ketinimu įsigyti minėtą žemės sklypą nuosavybėn. Pabrėžė, jog iš Sodininkų bendrijų įstatymo bei Taisyklių matyti, kad sodininkų bendrijos gali pasirinkti, ar bendro naudojimo žemę nuomoti, ar išsipirkti iš valstybės. Be to, pareiškėjo nurodoma apie 100 kv. m. ploto teritorija nelaikytina įsiterpusiu žemės sklypu, taigi, vadovaujantis Taisyklių 9 punkto nuostatomis, NŽT Vilniaus miesto skyrius neprivalėjo kreiptis į sodininkų bendriją dėl prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo.

Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu ir nurodė, jog žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Iš SB (duomenys neskelbtini) 1993 m. birželio 21 d. suderinto generalinio plano matyti, kad teritorija, išsidėsčiusi palei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 71 ribą (2010 m. gegužės mėn. plane pažymėtą skaičiais 3-4), yra įvardijama keliu (L = 83 840 m). Nurodė, jog pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį keliu laikomas inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą vidaus keliai – tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Remdamasis tuo teismas nurodė, jog keliu laikomi ir pėsčiųjų bei dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje ir kita. Kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir atsižvelgiant į kelio reikšmę jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti. Pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008 yra nurodęs, kad formalus Kelių įstatyme nurodytų kriterijų taikymas negali būti lemiamas, sprendžiant, ar vidaus kelias yra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sodininkų bendrijos vidaus kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, kad kelias yra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjo nurodomas našumo balas yra nustatytas ne keliui, bet visam valstybinės žemės sklypui, išnuomotam SB (duomenys neskelbtini), kuriame tas kelias yra išsidėstęs, o toks žemės sklypas pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti žemės ūkio paskirties.

Pabrėžė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010 skyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą, nustatęs, kad jis be leidimo laiko aptvertą tvora valstybinės žemės sklypą – SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelią, tokiais veiksmais savavališkai užėmė valstybinę žemę. Be to, pats pareiškėjas prie skundo teismui pridėtame plane žaliai nuspalvintą plotą, kurį pageidauja privatizuoti, įvardija „nenaudojamo keliuko atkarpa“. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo siekiama privatizuoti apie 100 kv. m. teritorija, vadovaujantis generalinio plano duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarime nustatytu faktu bei kitais byloje surinktais įrodymais, laikytina bendroms gyventojų reikmėms naudojama teritorija – keliu. Pažymėjo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą bendroms gyventojų reikmėms naudojama teritorija negali būti privatizuojama, todėl pareiškėjui leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti išduodamas.

Teismas nurodė, jog nors NŽT direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo, pakeitė atsisakymo išduoti leidimą pagrindą (motyvus), iš esmės pats NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą atitiko Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bendroms gyventojų reikmėms naudojamos teritorijos negali būti privatizuotos. Pažymėjo, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius rėmėsi SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko 2011 m. gruodžio 1 d. atsakymu, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo siekiama įsigyti SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelio atkarpa reikalinga bendrijos gyventojų reikmėms tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentą, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ginčijami sprendimai yra pakankamai išsamūs, pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog apie 100 kv. m. ploto valstybinės žemės teritorija, kurią siekia privatizuoti pareiškėjas, nelaikytina įsiterpusiu žemės sklypu, ji yra priskirtina bendroms gyventojų reikmėms naudojamai teritorijai – keliui, be to, ši teritorija pareiškėjui negalėtų būti perleista, kadangi valstybė pagal nuomos sutartį yra įsipareigojusi ją nuomoti SB (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gruodžio 20 d., taigi leidimas rengti formavimo ir pertvarkymo projektą neišduotas pagrįstai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-58, NŽT 2012 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-18 yra teisėti ir pagrįsti ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti pareiškėjui leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m. valstybinės žemės ploto, kurio nėra galimybės suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje.

III. Pareiškėjas V. S. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-9) prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8529-864/2012, atnaujinus administracinės bylos nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo, nusprendus neperduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi argumentais, pateiktais jo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8529-864/2012 ginčijama 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N49/2011-487, tačiau apie tai, kad ši sutartis yra ginčijama teismui buvo žinoma, taip pat pareiškėjas teikė teismui prašymus sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8529-864/2012, t. y. iki paaiškės 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-487 teisėtumas ir ja išnuomotos bei šioje administracinėje byloje ginčijamos valstybinės žemės statusas. Mano, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymus atmetė, nenustatęs tarp nurodytų bylų prejudicinio ryšio. Pabrėžia, jog prejudicinio ryšio buvimą patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis, kuria buvo nutarta sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-8529-864/2012 iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2735-171/2012 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas.

Pabrėžia, jog pareiškėjo nurodytas 100 kv. m valstybinės žemės plotas, kurio dydis (71 kv. m) patikslintas į bylą pateiktoje UAB „Sklypų matavimai” atliktoje topografinėje nuotraukoje M1:500, atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, nes atitinka visus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo požymius, t. y. tarp valstybinės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir privačios, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų įsiterpęs neviršijantis 0,04 hektaro valstybinės žemės plotas (71 kv. m.), kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo. Nurodo, jog tai, kad UAB „Sklypų matavimai” atliktoje topografinėje nuotraukoje M1:500 nurodytas ginčijamas žemės plotas iki ginčijamos sutarties sudarymo atitiko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoką patvirtina ir tai, kad ginčijamas žemės plotas, kaip ir šalia kaimyninio sklypo Nr. 70 esantis aptvertas panašaus dydžio valstybinės žemės plotas, nebuvo įtraukti į 1994 m. balandžio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 14-2039 nurodytą SB (duomenys neskelbtini) išnuomotą 6556 kv. m. plotą, tai, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. SB (duomenys neskelbtini) pirmininkui pateikė raštą Nr. 49spr-1790 „Dėl žemės sklypo Nr. 71, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje formavimo ir pertvarkymo projekto”, kuriuo bendrijos valdybos pirmininko paprašė per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir Taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą, jeigu įsiterpęs sklypas reikalingas SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Pažymi, jog tik po SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko 2012 m. gruodžio 1 d. atsakymo atsakovas 2011 m. gruodžio 20 d. su SB (duomenys neskelbtini) pasirašė civilinėje byloje Nr. 2-8529-864/2012 ginčijamą sutartį, įtraukdamas į joje nurodytą SB (duomenys neskelbtini) išnuomotą valstybinės žemės sklypą ginčijamą žemės plotą bei šalia kaimyninio sklypo Nr. 70 esantį aptvertą panašaus dydžio valstybinės žemės plotą.

Pareiškėjas nurodo, jog 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N49/2011-487 atsakovui neteisėtai padidinus SB (duomenys neskelbtini) išnuomoto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą iki 6746 kv. m. šalia pareiškėjo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu ginčijamu 71 kv. m. įsiterpusiu valstybinės žemės plotu bei šalia kaimyninio sklypo Nr. 70 esančiu aptvertu panašaus dydžio įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, formaliai vertinant visą situaciją matyti, jog šalia pareiškėjo sklypo nebeliko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, nes jis tapo naujai suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 6746 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio valstybei ir išnuomoto SB (duomenys neskelbtini), dalimi.

Pareiškėjas pabrėžia, jog VĮ Registrų centro 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (1.1.10.)s-3750 buvo parengtas po civilinėje byloje Nr. 2-8529-864/2012 ginčijamos 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-487 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Iš valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčijama 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-487 ir su ja susiję minėto sklypo duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2012 m. sausio 3 d., todėl VĮ Registrų centras ir nurodė esamus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie priklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-8529-864/2012 baigties gali keistis.

Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir išaiškino Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nepagrįstai nesivadovavo Sodininkų bendrijų 7 straipsnio 1, 4 dalimis. Nurodo, jog teismas, vertindamas ginčijamą žemės plotą kaip SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo žemę, reikalingą bendrijos gyventojų reikmėms tenkinti, neatsižvelgė į AB „Lietuvos dujos” 2012 m. kovo 30 d. raštą Nr.7-28-645, UAB „Vilniaus vandenys” 2012 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 6-1258(l-20-04), numatančius, kad ginčijamame valstybinės žemės plote nėra infrastruktūros valdytojų įrengtų komunikacijų, į AB TEO LT 2012 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 03-2-03-03/929, AB TEO LT 2012 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 03-2-03-03/1452, liudijančius, kad ginčijamame žemės sklype esantis telekomunikacijų kabelis nėra kliūtis suderinti pageidaujamo privatizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas nepasisakė dėl antstolio V. Č. 2012 m. gegužės 23 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-12-706. Mano, jog, nesant poreikio ginčijamo žemės sklypo bendroms SB (duomenys neskelbtini) gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms, teismas neturėjo pagrindo taikyti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą.

Pareiškėjas dėl ginčijamo valstybinės žemės ploto statuso atitikimo kelio sąvokai pažymi, jog teismas rėmėsi SB (duomenys neskelbtini) generaliniu planu ir neatsižvelgė į tai, kad planas tiek savo turiniu, tiek parengimo ir patvirtinimo procedūromis neatitinka galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų. Nėra aiškūs jį parengę ir patvirtinę subjektai, nėra jokių institucijos suderinimo rekvizitų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad į minėtame plane nurodytą bendrą SB (duomenys neskelbtini) nuomojamų kelių plotą 6486 kv. m. nėra įtrauktas ginčijamo žemės sklypo plotas (71 kv. m.), besiribojantis su vakarine pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba.

Pabrėžia, jog, jeigu teismas ginčijamą žemės plotą pripažino Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytus kriterijus atitinkančiu vidaus keliu, tai, vadovaujantis to paties įstatymo 6 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, šis vietinės reikšmės kelias turėtų būti įrašytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau teismas nevertino šios aplinkybės.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010 buvo pripažintas keliu, yra nepagrįstas, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarimu sprendė ne pareiškėjo aptverto valstybinės žemės sklypo statusą, o jo aptvėrimo teisėtumo ir nuobaudos už šią veiką paskyrimo pareiškėjui klausimą.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008, kadangi šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos. Šiuo atveju antstolio V. Č. 2012 m. gegužės 23 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-12-706 yra konstatuota, jog ginčijamame valstybinės žemės sklype kelio nėra, o jo plotas apsodintas įvairiais dekoratyviniais medžiais, augalais, suformuotos vejos ir betoninėmis trinkelėmis išklotas įvažiavimas iš į kiemą (duomenys neskelbtini) gatvės pusės iki garažo vartų bei takelis nuo įėjimo į kiemą iki namo. Taip pat, pareiškėjas pateikė 2013 m. gegužės 27 d. prašymą apeliacinės instancijos teismui prijungti prie bylos papildomus dokumentus iš civilinės bylos Nr. 2-1717-864/2013 ir SB (duomenys neskelbtini) susirinkimo garso įrašą ir stenogramą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 31-33) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi Taisyklių 2 punktu, 3.1.2 papunkčiu, 9 punktu ir pažymima, jog pareiškėjo prašomas leidimas dėl jo nurodomos teritorijos projektavimo negalėjo būti išduotas ir tokio leidimo išdavimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės remiamasi pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 27-28) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinę bylą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjo siekis privatizuoti jo nuomojamą bendro naudojimo kelio atkarpą, esančią prie sklypo (Nr. 71), pažeidžia visų kitų bendrijos narių viešąjį interesą. Nurodo, jog SB (duomenys neskelbtini) valdyboje, visuotiniame narių susirinkime nebuvo pritarta bendrijos nuomojamų bendro naudojimo kelių privatizavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. rašto Nr. 49 SFN-(14.49.104)-58, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 5 d. rašto Nr. 1T-(8.5)-18, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo atstovo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo pareiškėjui.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m (71 kv m) valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 71, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pusėje. Nagrinėdamas šį prašymą NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SPN-1790 kreipėsi į SB (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjo nurodytas įsiterpęs sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (2011 m. sausio 1 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 27.4 punkte nurodytą sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Gavęs atsakymą, kad SB (duomenys neskelbtini) nepritaria bendrijos nuomojamų bendro naudojimo kelių privatizavimui ir yra priėmusi sprendimą dėl sklypo (kelių) nuomos sutarties pratęsimo, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 20 d. raštu Nr. 49 SFN-(14.49.104)-58, vadovaudamasis Taisyklių 9 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl šio teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo atstovas padavė skundą NŽT, kuri 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-18 minėtą skundą atmetė, nurodydama, jog leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti išduodamas, nes planuojamoje įsigyti sklypo dalyje yra vidaus kelias.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 27 d. prašymu prašė prie bylos prijungti jo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija nutaria šį prašymą tenkinti ir pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar yra pagrindas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjui duoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m (71 kv m) valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB (duomenys neskelbtini), pusėje.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti skirtingi atsisakymo išduoti leidimą pagrindai – NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 rašte Nr. 49 SFN-(14.49.104)-58 nurodyta, kad valstybinės žemės sklypas reikalingas SB (duomenys neskelbtini) bendroms reikmėms, o NŽT 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1T-(8.5)-18 konstatuota, kad projekto rengimo, kuriam prašoma išduoti leidimą, tikslas yra pirkti dalį kelio.

Dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 rašte Nr. 49 SFN-(14.49.104)-58 nurodyto pagrindo pagrįstumo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SPN-1790 kreipėsi į SB (duomenys neskelbtini), vykdydamas Taisyklių 9 punkto reikalavimus. Pagal Taisyklių 9 punktą, teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti šių taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą, t. y. sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn.

Pareiškėjas nurodo, kad prie SB (duomenys neskelbtini) atsakymo pridėto dokumento negalima laikyti nurodytu 27.4 punkte nurodytu dokumentu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu, nes SB (duomenys neskelbtini) prie savo 2011 m. gruodžio 2 d. atsakymo Nr. 49GJ-5144 pateikė SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo išrašą, kuriame nurodyta, jog bendrija pritarė valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimui esant patikslintam bendrijos bendro naudojimo žemės plotui, apie ketinimus pirkti aptariamą žemės plotą duomenų nenurodoma. Vis dėlto SB (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad yra atlikti bendro naudojimo žemės (kelių) kadastriniai matavimai, suformuotas žemės sklypas. Tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl 0,6764 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujo žemės sklypo suformavimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktai įrodymų analizei ir išvadai, jog V. S. nurodyta 100 kv. m ploto teritorija yra jau suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,6764 ha žemės sklypo dalis, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8529-864/2012 dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. N49/2011-487 teisėtumo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina, jog būtent dėl aplinkybės, kad valstybinės žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, yra išnuomotas SB (duomenys neskelbtini), aptariamas planuojamas įsigyti plotas nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, grindžiamais konstatavimu, jog aptariamas sklypas yra išnuomotas SB (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, būtina nustatyti, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali įsigyti aptariamo žemės ploto.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Byloje būtina nustatyti, ar žemės plotas, kurį planavo privatizuoti pareiškėjas, nėra bendrijos reikmėms naudojama teritorija – kelias.

Kaip jau minėta, NŽT 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1T-(8.5)-18 konstatuota, kad aptariamas plotas yra kelio dalis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ginčijamas valstybinės žemos plotas laikytinas keliu. Pareiškėjas prieštarauja tokia išvadai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi dar 1993 m. birželio 21 d. SB (duomenys neskelbtini) suderintu generaliniu planu, kuris šiuo metu nebeatitinka dabar galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų, be to, į jame nurodytą bendrą SB (duomenys neskelbtini) nuomojamų kelių plotą nėra įtrauktas ginčijamo žemės sklypo plotas. Teigia, kad pagal kitus dokumentus – jo paties prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir prie jo pridėtą žemės sklypo schemą ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį – nebuvo galima padaryti vienareikšmės išvados dėl to, kad ar aptariamas žemės plotas yra vidaus kelias. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra žemės ūkio.Teigia, kad jei žemės plotas pripažįstamas vidaus keliu, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, Nekilnojamojo turto registre jis turi būti registruojamas kaip kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra inžinierinės infrastruktūros teritorijos, o naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriai, be to, vidaus kelias turėtų būti įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus pareiškėjo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LAT yra pasisakęs, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas (2 straipsnio 3 dalis) kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008). Taigi, pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011).

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas ginčijamą žemės plotą keliu rėmėsi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010, kuriuo pareiškėjui V. S. skirta bauda už valstybinės žemės sklypo – SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelio aptvėrimą, tokiais veiksmais savavališkai užimant valstybinę žemę, bei paties pareiškėjo nuroda į pageidaujamą privatizuoti žemės plotą kaip į „nenaudojamo keliuko atkarpą“. Taip pat, vadovavosi generalinio plano duomenimis ir pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nurodomas našumo balas yra nustatytas ne keliui, bet visam valstybinės žemės sklypui, išnuomotam SB (duomenys neskelbtini), kuriame tas kelias yra išsidėstęs, o toks žemės sklypas pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti žemės ūkio paskirties.

Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Be to, atkreiptinas dėmesys į Valstybės įmonės registrų centro pateiktą Kadastro žemėlapio ištrauką M1:1000 (t. I, b. l. 138), iš kurios matyti, kad lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei ties sklypais pažymėtais Nr. 306, Nr. 303 einantis kelias nutrūksta ties sklypo, pažymėto Nr. 321 ribos viduriu, kelio ties gretimu sklypu, pažymėtu Nr. 319 ir tolesniu – Nr. 323 nematyti. Pagal byloje esančius duomenis, sklypas Kadastrinio žemėlapio M1:1000 ištraukoje pažymėtas Nr. 319 yra sklypas Nr. 70, o gretimas sklypas Nr. 323 yra pareiškėjui priklausantis sklypas Nr. 71. Aplinkybę, kad kelias baigiasi ties sklypu Nr. 70 patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toliau – ir Protokolas, t. I, b. l. 113) bei prie jo pridėtos fotonuotraukos. Minėtame protokole nurodyta, kad „Žemės sklype Nr. 70, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius yra pilkos spalvos tvora, kuri skiria sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausantį apvažiavimo kelią nuo šio žemės sklypo. Už šios tvoros dalis bendrijos teritorijos apvažiavimo kelio yra apaugusi žole“. Iš prie protokolo pridėtos fotonuotraukos Nr. 8 matyti, kad už antstolio nurodytos apaugusios žolės matyti kelias, kuris nėra apžėlęs žole ar kitais augalais, todėl darytina išvada, jog yra naudojamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2004 m. gegužės 3 d. SB (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu G. L. ir V. S. buvo leista atitverti bendrijos keliuko dalį, esančią ties jiems priklausančiais sklypais Nr. 70 ir Nr. 71, paliekant vartelius praėjimui, ir naudotis ja savo nuožiūra statybos ir statybos leidimų galiojimo metu (t. I, b. l. 82). Taigi, naudotis aptariamu žemės plotu V. S., kaip ir G. L., buvo leista laikinai, be to, tai, kad nurodyta, jog turi būti palikti varteliai praėjimui, įrodo, kad V. S. neprieštaravo, jog aptveriama teritorija gali būti reikalinga kaip praėjimas ir kitų sodo bendrijos narių reikmėms. Tai, kad aptariama kelio atkarpa nunyko lėmė būtent pareiškėjo ir gretimo sklypo Nr. 70 savininko veiksmai – kaip matyti iš Protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, žemės plotai, kur turėtų eiti lygiagretus (duomenys neskelbtini) gatvei takas ties sklypais Nr. 70 ir Nr. 71 tvarkomi kaip neatsiejama nurodytų sklypų dalis, aptverti tvora.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Pagal 2 straipsnio 1 dalį mėgėjiška sodininkystė – veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Pažymėtina, kad sodų bendrijų bendro naudojimo infrastruktūra taip pat skirta šiems tikslams pasiekti. Taigi, sodininkų bendrijų bendrose žemėse esantys keliai skirti ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui, todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl jo aptverto valstybinės žemės sklypo nėra niekam daroma žala bei nėra suvaržomos kokios nors realios kitų bendrijos narių teisės naudotis savo turima nuosavybe yra nepagrįsti, nes pareiškėjas negali įvertinti, kokiems konkretiems poreikiams tenkinti kiti sodininkų bendrijos nariai naudotųsi keliu, jeigu jis pareiškėjo nebūtų buvęs užtvertas. Be to, pareiškėjas negali prognozuoti komunikacijų tiesimo poreikio ateityje. Tai, kad SB (duomenys neskelbtini) ginčijamą plotą naudotų bendrijos reikmėms nurodyta ir SB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 2 d rašte Nr. 49GJ-5144.

Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49 SFN – (14.49.104)-58 teisėtumo teisėjų kolegija nurodo, kad šis sprendimas iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme 8 straipsnio reikalavimų, nes, kaip jau buvo minėta, kaip vienas iš atsisakymo išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkos projektą pagrindų neteisingai buvo nurodyta aplinkybė, jog buvo gautas Taisyklių 27.4 punkte nurodytas dokumentas. Nepaisant to, pažymėtina, jog minėtą teritorinio skyriaus sprendimą pareiškėjas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė NŽT direktoriui, kuris 2012 m. kovo 5 d. sprendimu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49 SFN – (14.49.104)-58 nepanaikino, tačiau nurodė kitą atsisakymo išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkos projektą pagrindą – aptariamo žemės ploto priskirtinumą keliui. Iš esmės NŽT direktorius 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1T-(8.5)-18 priėmė tą patį sprendimą, kaip ir teritorinis padalinys – atsisakė išduoti Leidimą. Minėtas NŽT direktoriaus sprendimas yra motyvuotas – nurodomos nustatytos aplinkybės, pateikiami argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Pabrėžtina, kad NŽT direktorius nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis leidimas rengti projektą, kurio tikslas pirkti dalį kelio negali būti išduodamas, tačiau, šios aplinkybės teisėjų kolegija nevertina kaip pagrindo NŽT direktoriaus sprendimą pripažinti neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-18 nenaikintinas.

Dėl teritorinio skyriaus NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49 SFN – (14.49.104)-58 panaikinimo teisėjų kolegija pažymi, kad kaip savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ne tik formaliai įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau taip pat turi nustatyti ar skundžiamo administracinio akto (jo dalies) panaikinimu realiai bus apgintos asmens pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar bus atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju teisminis pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos procesas būtų betikslis bei beprasmis (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R-442-1-13). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49 SFN – (14.49.104)-58 esmė – atsakyti išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkos projektą – tapati teisėtu pripažįstamo NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-18 esmei, teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisinių padarinių nesukeltų, todėl nurodytas sprendimas nenaikintinas.

Konstatavus, jog atsisakymas išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkos projektą yra pagrįstas, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti pareiškėjui leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – apie 100 kv. m valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Apibendrindama aptartas teisės aktų nuostatas, nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, iš dalies pakeičiant anksčiau nurodytus sprendimo motyvus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas