7579373e-dc70-46d4-9f3d-eec440fb4776 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-3015-414/2015                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02141-2015-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S)                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2015 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui J.V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas J.V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 390 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-03-26. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) jis buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatytas minimalus plotas teisės aktais vienam asmeniui.

Tokios kalinimo sÄ lygos lėmė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 10-14) nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais argumentais. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Atsakovo nuomone, nėra žalos padarymo fakto – bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje vertinama, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, yra pagrįstas. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad J.V. 2013-03-13 atvyko į LukiÅ¡kių TI–K ir iki 2013-03-26 buvo laikomas 115 kameroje, kurios plotas 7,45 kv. m. su 2 asmenimis ir kameroje Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv. m. su 1-3 asmenimis (b. l. 10). PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes, esant mažesniam plotui, neiÅ¡vengiamai blogėja visos gyvenimo sÄ lygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sÄ lygomis laikomas ilgesnį laikÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-03-13 iki 2013-03-26 buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m., 11 pilnų parų ir 2 nepilnas paras.

Taigi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ties minėtÄ laikotarpį praleido kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, kameros, be kita ko, buvo užstatytos suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo mažas, kad jis galėtų judėti, ir nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimÄ , todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis  Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 11 pilnų parų ir 2 nepilnas paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nors pažeidimas truko gana neilgÄ laikÄ , tačiau vienam asmeniui tekęs pakankamai mažas kameros plotas sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl kamerų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, bei kitų, pareiÅ¡kėjo vertinimu, netinkamų laikymo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata skunde nenurodė ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Taip pat atsižvelgtina ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015)), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 100 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo J.V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti J.V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.                           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Rimantas Giedraitis