2016-02-18 Nr. AB-3739-3-63-3-01731-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-301-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01731-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 174,93 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą – butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nurodytą nekilnojamojo turto objektą, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. P. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovui A. P. nuosavybės teise iki 2011 m. sausio 4 d. priklausė butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo ją mokėti. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. yra nesumokėjęs 218 Lt (604 - 386 = 218) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatomis teismas nurodė, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 18 d. ir ši data laikyta priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei rugsėjo 16 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl konstatuota, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad minėtame straipsnyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos. Šiuo aspektu remiasi LVAT išaiškinimu, pateiktu 2012 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-3447/2011. Tvirtina, kad pareiškėjas teisę į priverstinį nepriemokos išieškojimą įgyja tik teismo sprendimu priteisus vietinę rinkliavą.

Nurodo, kad vietinės rinkliavos mokėtojas negali būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju. Pažymi, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl šių aspektų: 1) atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą, neatvyko į teismo posėdį, todėl tikėtina, kad jis neneigia pareiškėjo reikalavimo; 2) pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo vadovaudamasis teisės aktais; 3) teismas nepagrįstai taikė MAĮ numatytą senaties terminą. Mano, kad senaties terminas vietinės rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame teisės akte, reglamentuojančiame vietines rinkliavas. Kadangi Nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai reikėtų vadovautis Civiliniame kodekse įtvirtintu bendruoju dešimties metų ieškinio senaties terminu. Pastebi, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas savo iniciatyva jos pritaikyti negalėjo; 4) vietinės rinkliavos tarifų, apmokestinimo laikotarpių nustatymas, lengvatų ir atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo taikymas yra savivaldybės diskrecija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. P. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 18 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d., t. y. 136,70 Eur vietinės rinkliavos.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo 136,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo A. P. 136,70 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 70 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė