2019-07-10 Nr. AB-14139-3-61-3-03415-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3448-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03415-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gilsta“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-00820/171-591 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003493039 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. P.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą (toliau – ir prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Ketindamas dirbti Lietuvoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė savo asmens dokumentus ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gilsta“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje ketino dirbti (duomenys neskelbtini), tarpininkavimo raštą su visais būtinais priedais. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza (toliau – ir viza). (duomenys neskelbtini) profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl nereikėjo atskiro Lietuvos darbo biržos sprendimo dėl pareiškėjo darbo atitikimo darbo rinkos poreikiams. Departamentas Sprendime padarė išvadą, kad UAB „Gilsta“ nėra savarankiškas ūkio subjektas, dirbantis statybos srityje, o teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, perduodama savo darbuotojus kitiems ūkio subjektams. Tuo pagrindu nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų gauti leidimą.

2.2. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Gilsta“ realiai vykdo veiklą statybos srityje, tinkamai tvarko buhalterinę apskaitą ir laiku moka mokesčius. Pateiktos statybos rangos sutartys patvirtina nuolatinį Bendrovės darbuotojų užimtumą. Apmokėjimas už atliktus statybos darbus vykdomas pagal užsakovo ir rangovo, t. y. UAB „Deneca“ ir Bendrovės, pasirašytus darbų atlikimo aktus, apmokėjimą atliekant bankiniu pavedimu į Bendrovės banko sąskaitą Lietuvoje. Jokių kitokių mokėjimų, nesusijusių su statybos darbais, Bendrovė nėra gavusi. Visi Bendrovės darbuotojai (iš viso – 38 asmenys), įskaitant ir pareiškėją, yra registruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra). Darbuotojams suteiktas socialinio draudimo numeris ir už juos laiku bei tinkamai pačios Bendrovės mokami mokesčiai, Sodrai įsiskolinimų nėra. UAB „Gilsta“ balansas patvirtina sėkmingą ir realią ūkinę veiklą, todėl Departamento išvada apie apsimestinę Bendrovės veiklą neatitinka tikrovės.

2.3. Vienas iš Departamento argumentų dėl apsimestinės Bendrovės veiklos yra tas, kad Bendrovės steigėjas yra UAB „US Baltic“, kuri Departamentui žinoma kaip užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje. Tačiau nei juridinių asmenų steigimas, nei trečiųjų šalių piliečių buvimas Lietuvos juridinio asmens dalyviu, nei užsieniečio siekimas įteisinti savo buvimą Šengeno šalyse nėra neteisėta veikla, todėl minėta aplinkybė nepagrįstai sureikšminama. Be to, Departamento teiginys dėl adresu (duomenys neskelbtini) nuolat steigiamų ir užsieniečių valdomų įmonių taip pat nepagrįstas, nes nėra draudžiama vienu adresu registruoti kelis juridinius asmenis. Bendrovė pagal jos steigimo deklaruotus tikslus gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Bendrovei nevykdant statybos veiklos ji turi kreiptis į Lietuvos darbo biržą ir gauti išvadą dėl pareiškėjo atitikties Lietuvos darbo rinkai, kadangi nėra reikalavimo, jog ūkio subjekto įstatuose statybos veikla turi būti nurodyta kaip atskiras įrašas.

2.4. Bendrovės buhalterė dirba ir vienintelio partnerio UAB „Deneca“ buhaltere, todėl jai visiškai nėra būtina dirbti Bendrovės biure, kuris faktiškai neveikia (biuro adresu tik kartą per savaitę atsiimama korespondencija). Buhalterei nėra draudžiama dirbti nuotoliniu būdu. Departamentas taip pat visiškai nevertino aplinkybių, kad atsidaryti banko sąskaitą užsieniečiui, neturinčiam leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, iš esmės yra neįmanoma. Bendrovė darbuotojams atlyginimą moka grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams tik vieną kartą išmokėjo darbų užsakovo atstovas, gavęs pinigus ir žiniaraštį iš UAB „Gilsta“ buhalterės, nes tuo metu nebuvo Bendrovės direktoriaus. Nors Departamento specialistai nuvykę į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Bendrovės darbuotojų nerado, tačiau Bendrovė statybos darbus minėtame objekte pradėjo 2018 m. gegužės 31 d. ir baigė 2018 m. birželio 30 d., o Departamento darbuotojai šiame objekte lankėsi 2018 m. rugsėjo mėn.

2.5. UAB „Gilsta“ ir UAB „Deneca“ yra dvi nuolat bendradarbiaujančios statybos bendrovės. Šių bendrovių interesai tampriai susiję ir pagristi bendradarbiavimu bei abipuse pagalba. Tarp šių bendrovių vyksta atsiskaitymai už atliktus darbus, jų buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai. UAB „Gilsta“ darbuotojų darbo apskaita ir apmokėjimas vykdomas pačios Bendrovės.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Išsiuntė Bendrovės direktoriui adresuotą raštą, prašydamas pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą (-us), kuriame (-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus. Departamentas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą statybų sektoriuje. Ši aplinkybė buvo įvertinta kartu su kitais duomenimis (registrų duomenimis, patikrinimo vietoje rezultatais ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos valdybai nebuvo pateikti tikslūs Bendrovės statybos darbų vykdymo adresai Lietuvos Respublikoje (nors ne kartą buvo prašoma tokius duomenis pateikti), o Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus Bendrovės vyriausiosios buhalterės nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), Bendrovės įdarbintų užsieniečių rasti nepavyko, kilo pagrįstų abejonių dėl realaus Bendrovės įdarbinamų užsieniečių darbo Bendrovėje. Tai patvirtina, kad Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima (t. y. jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, neturi). Nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Bendrovė veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti (jis neatvyksta dirbti į Bendrovę, kurios veikla priskiriama statybos sektoriui, (duomenys neskelbtini)).

3.2. Ginčijamą sprendimą Departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui. Todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, nepažeistas gero administravimo principo reikalavimas. Sprendimas priimtas vertinant tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą, ir vėliau atlikus patikrinimą, o nauji su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gilsta“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad tik dėl formalių priežasčių Departamentui laiku nebuvo pateikta prašyta informacija. Ši informacija buvo pateikta 2018 m. rugsėjo mėn. Bendrovė vykdo statybos darbus vienu metu keliuose objektuose. Bendrovės buhalterė, betarpiškai neužsiimanti darbų organizavimu ir kontrole statybos objektuose, nedisponuoja tikslia operatyvia informacija. Todėl jos galbūt suteikta netiksli informacija apie statybos objektus ir darbų organizavimo tvarką su generaliniu rangovu negali būti vertinama kaip Bendrovės realiai nevykdomos statybos veiklos požymis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą ir panaikinta viza, teisėtumo bei pagrįstumo. Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino vizą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka visų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo išdavimo sąlygų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui bendra tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridedamus dokumentus sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą pateiktas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Gilsta“. Departamentas nustatė, kad deklaruoti Bendrovės veiklos tikslai yra didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse, konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra gavusi 14 870 Eur pelno, 2017 m. grynasis pelnas sudarė 2 500 Eur sumą. Į bylą pateiktos statybos rangos sutartys patvirtina, kad UAB „Gilsta“ įsipareigoja teikti UAB „Deneca“ įvairaus pobūdžio statybos darbus. Pateiktos statybos rangos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos UAB „Deneca“, ir atliktų darbų aktai. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. pasirašė darbo sutartį su darbdaviu UAB „Gilsta“, atstovaujamu V. K., pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), su juo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2020 m. rugsėjo 22 d., nustatytas darbo užmokestis – 500 Eur per mėnesį.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Gilsta“ direktorius V. K. savo paaiškinime nurodė, kad Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“, šios bendrovės direktorius yra A. U.. Sudarytos ūkinės komercinės veiklos sutartys yra pas Bendrovės akcininką O. V.. Remiantis V. K. paaiškinimu, kai O. V. nėra Lietuvoje, darbą statybose kontroliuoja UAB „Deneca“ direktorius A. U.. Bendrovės darbuotojai yra komandiruojami darbui į Belgiją dirbti statybos objektuose. UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K. savo paaiškinime nurodė, kad darbuotojams atlyginimas mokamas grynaisiais pinigais, ji perduoda pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį užsakovo UAB „Deneca“ direktoriui A. U., o jis susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį, jai grąžina darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį su darbuotojų parašais; Bendrovės darbų objektai yra Švedijoje, Belgijoje, kai kurie įdarbinti darbuotojai komandiruojami į minėtus objektus. Departamentas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (15/4-20) 10K-2938 kreipėsi į Bendrovės direktorių V. K., prašydamas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti UAB „Gilsta“ veiklą patvirtinančius dokumentus, pateikti duomenis apie UAB „Gilsta“ turimas patalpas veiklai vykdyti, nurodyti statybos objektus, kuriuose Bendrovė vykdo statybos darbus, ir pateikti sudarytas sutartis dėl įmonės veiklos. UAB „Gilsta“ Departamento prašomų pateikti duomenų nepateikė.

9. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai atliko UAB „Gilsta“ veiklos patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Gilsta“ nurodytame statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojų nėra. Nors, pareiškėjo teigimu, darbuotojai objekte nerasti, nes UAB „Gilsta“ statybos darbus pradėjo 2018 m. gegužės 31 d. ir baigė 2018 m. birželio 30 d., o Departamento darbuotojai šiame objekte lankėsi 2018 m. rugsėjo mėn., tačiau teismas tokius argumentus vertino kaip nepagrįstus ir prieštaringus, nes pagal paties pareiškėjo pateiktą 2018 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-01/10/08 rangovas UAB „Gilsta“ darbus turėjo pradėti po sutarties pasirašymo ir baigti iki 2018 m. gruodžio 20 d. (sutarties 4.1 p.). Taigi Bendrovės darbuotojai patikrinimo metu turėjo dirbti objekte.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prie skundo pateiktos statybos rangos sutartys ir PVM sąskaitos-faktūros bei darbų atlikimo aktai, t. y. nauji dokumentai, kurie nebuvo pateikti teikiant prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ir patikrinimo metu, dėl to nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą, o pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina Bendrovės vykdomos veiklos statybų sektoriuje, todėl pareiškėjui taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis, t. y. bendrovė turėjo kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl minėto užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Byloje nustatyta, kad Bendrovė į teritorinę darbo biržą dėl šio užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nesikreipė ir Lietuvos darbo birža nėra priėmusi sprendimo dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo išdavimo sąlygų.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, prieštaraujantys net paties teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors iš teismo sprendime nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad teismas pripažino, jog Bendrovė vykdo realią statybos veiklą, tačiau po to teismas sprendime nepagrįstai paneigė minėtą aplinkybę.

14.2. Bendrovės darbuotojų nebuvimas kažkuriuo metu statybos objekte, net ir rangos sutartyje nurodytu darbų atlikimo terminu, negali būti aiškinamas taip, kad Bendrovė realiai nevykdo statybos darbų. Statybos darbų pobūdis lemia, kad Bendrovės statybininkai neturi dirbti statybos objekte visą statybos darbų laiką. Nors teismas nurodė, kad, anot pareiškėjo, darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo pradėti 2018 m. gegužės 31 d., o baigti 2018 m. birželio 30 d., kai rangos sutartis Nr. 2018-01/10/08 dėl šio objekto sudaryta 2018 m. birželio 30 d., ir darbai turėjo būti vykdomi nuo sutarties sudarymo dienos iki 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau šiuo atveju teismas padarė klaidą, nes byloje yra pateikta ir 2018 m. gegužės 31 d. rangos sutartis Nr. 2018-01-10/07, kuria tame pačiame objekte (duomenys neskelbtini) buvo sutarta atlikti kitus statybos darbus, kur tuo metu ir dirbo pareiškėjas. Todėl pareiškėjas niekaip neklaidino teismo ir savo skunde teikė tik tikrovę atitinkančias aplinkybes. Iš pateiktų rangos sutarčių matyti, kad 2018 m. rugsėjo mėn. UAB „Gilsta“ turėjo du objektus, t. y. (duomenys neskelbtini) (2018 m. birželio 28 d. rangos sutartis Nr. 2018-01/10/08) ir (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 5 d. rangos sutartis Nr. 2018-01/10/09). Tai ir paaiškina aplinkybę, kodėl Departamento specialistai apsilankymo metu rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) nerado darbuotojų, nes Bendrovės darbuotojai dirbo kitame objekte (duomenys neskelbtini).

14.3. Teismas nepagrįstai nevertino visų su pareiškėjo skundu pateiktų duomenų, nors dalis jų ir nebuvo pateikti Departamentui, kuris priėmė ginčijamą sprendimą. Visiškai nesuprantama, kai realias faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai praranda savo įrodomąją galią tik dėl to, kad jų Departamentas nevertino. Todėl teismas turėjo įvertinti visus pareiškėjo su skundu pateiktus duomenis ir jais vadovautis priimdamas sprendimą.

14.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4826-502/2018, faktinės šios bylos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui su trūkumais, t. y. nepateikdamas duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą, o jis pats realiai ketina dirbti Bendrovėje mūrininku. Pareiškėjas ir jam tarpininkaujanti UAB „Gilsta“ užpildė nustatytos formos dokumentus ir pateikė juose nurodytus duomenis. Abu dokumentai buvo patikrinti Departamento specialisto ir priimti nagrinėjimui be jokių pastabų dėl jų trūkumų. Departamentas dėl papildomos informacijos apie veiklą kreipėsi į UAB „Gilsta“, o ne į pareiškėją. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nepateikė reikalingų duomenų leidimui gauti. Visiškai nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog realiai ketina dirbti Bendrovėje mūrininku. Pats teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas su prašymu pateikė 2018 m. gegužės 17 d. darbo sutartį su Bendrove dėl jo įdarbinimo mūrininku.

14.5. Teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino atskirus ir epizodinius generalinio rangovo UAB „Deneca“ ir jos vadovo santykius su subrangovu UAB „Gilsta“ bei jos vadovu, padarydamas išvadą, kad UAB „Deneca“ vadovas vadovauja statybos darbams objektuose ir jis asmeniškai nuolat moka darbo užmokestį UAB „Gilsta“ darbuotojams, o tai reiškia, kad UAB „Gilsta“ darbuotojai faktiškai dirba UAB „Deneca“. Departamentui duotuose paaiškinimuose UAB „Gilsta“ direktorius paaiškino, jog jis užsiima tik administraciniu Bendrovės valdymu, o visa gamybinė veikla yra organizuojama Bendrovės akcininko O.

V.. Pastarajam asmeniui nesant Lietuvoje, objektuose darbų organizavimą vykdo generalinio rangovo UAB „Deneca“ vadovas. Tarp šių bendrovių yra sudarytos atskirų objektų rangos sutartys, kur UAB „Deneca“ yra generalinis rangovas, o UAB „Gilsta“ subrangovas. Kaip savo paaiškinime Departamentui nurodė UAB „Gilsta“ buhalterė S. K., tuo metu, kai darbuotojams reikėdavo mokėti atlyginimus, o Bendrovės akcininko, kuris pats mokėdavo atlyginimus, nebūdavo Lietuvoje, jos priskaičiuotą atlyginimą iš Bendrovės banko sąskaitos paimtais pinigais statybos objekte išmokėdavo UAB „Deneca“ vadovas ir užpildytus algalapius grąžindavo buhalterei.

Vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad UAB „Gilsta“ pati nevykdo savarankiškos ūkinės veiklos, o jos darbuotojai dirba ne Bendrovėje, o UAB „Deneca“. Jokie aptartų minėtų ūkio subjektų ar jų vadovų veiksmai neprieštarauja nustatytam tokių santykių teisiniam reguliavimui. Tai, kad generalinis rangovas vadovauja statybos darbų eigai objekte, yra neginčytina, nes tik jis atsako užsakovui už atliktų statybos darbų apimtį ir kokybę. Todėl ta aplinkybė, kad UAB „Deneca“ vadovas statybos objekte nurodo subrangovo UAB „Gilsta“ darbuotojams kur, kada ir kokius darbus būtina atlikti, jokių būdu negali būti vertinama kaip šių darbuotojų darbas UAB „Deneca“.

Tai, kad generalinio rangovo vadovas, nesant subrangovo vadovui (akcininkui), jo pavedimu išmoka subrangovo darbuotojams atlyginimą iš subrangovo skirtų pinigų pagal subrangovo buhalterio paruoštą mokėjimo dokumentą, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo išvadai, jog to subrangovo darbuotojai tampa generalinio rangovo darbuotojais. Todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, prieštaraujantys teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Bendrovės ne kartą buvo prašoma pateikti statybos veiklos įrodymus, vykdomų statybų adresus. Bendrovė tokių įrodymų nepateikė. Departamentas, remdamasis patikrinimo vietoje rezultatais, Bendrovės darbuotojų apklausos duomenimis, Juridinių asmenų registro duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė statybinės veiklos nevykdo. Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, o tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, bet kitoje įmonėje, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų objektuose. Nauji su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šioje byloje. Pareiškėjo teiktos Sodros pažymos neįrodo Bendrovės veiklos vykdymo statybų sektoriuje. Vien ta aplinkybė, kad su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ar už juos mokamos socialinio draudimo įmokos, neįrodo, jog minėti darbuotojai realiai dirbo Bendrovėje, tuo labiau neįrodo, kad Bendrovė užsiima statybų veikla. Departamentas suteikė visas galimybes pareiškėjui (Bendrovei) pateikti įrodymus ir paaiškinimus iki ginčijamo sprendimo priėmimo, dėl to Sprendimo panaikinimas vien tuo pagrindu, kad Departamentas neįvertino jam nepateiktų dokumentų, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neketina dirbti mūrininku pas darbdavį, kurio veikla priskiriama statybos sektoriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsniu, Įstatymo 44, 58, 62 straipsniais, LVAT praktika, atvejai, kai užsieniečiai faktiškai dirba ne pas konkretų darbdavį, nurodytą užsieniečio prašyme išduoti leidimą, neatitinka Įstatyme nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio ateityje pareiškėjui kreiptis dėl leidimo išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.

IV. 16. LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pasiūlė Departamentui pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų ir jų įtakos galutiniam teismo sprendimui.

17. Departamentas 2019 m. balandžio 8 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje pateiktas UAB „Gilsta“ apdraustų asmenų Sodroje sąrašas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Šiame sąraše yra pareiškėjas, tačiau atsakovo nuomone, tai neįrodo, kad pareiškėjas dirbo UAB „Gilsta“ statybų srityje. Be to, iš Sodros duomenų matyti, kad nuo UAB „Gilsta“ įsteigimo (2017 m. gruodžio 7 d.) iki 2019 m. kovo 20 d. šioje Bendrovėje buvo įdarbinti 302 asmenys (dauguma – užsieniečiai), daugiau nei 70 proc. iš jų šioje Bendrovėje dirbo trumpiau nei mėnesį, didžiajai daliai darbuotojų mokamas mažesnis nei minimali mėnesinė alga darbo užmokestis, arba jis mokamas ne kiekvieną mėnesį, arba iš viso nemokamas.

Departamentas atkreipė dėmesį, kad asmuo, ėjęs minėtos Bendrovės direktoriaus pareigas (V. K.) laikotarpiu iki ginčijamo sprendimo priėmimo taip pat gaudavo ženkliai mažesnį darbo užmokestį nei minimali mėnesinė alga (50–200 Eur). Asmuo, kurį UAB „Gilsta“ direktorius įvardijo kaip UAB „Gilsta“ vadovą (O. V.) per jo įdarbinimo minėtoje Bendrovėje laikotarpį (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 22 d.) iš viso gavo 1 Eur darbo užmokestį. Be to, šis asmuo neturėjo ir neturi nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikos vizos.

Departamento nuomone, esant tokiai situacijai, kai Bendrovės direktorius negali atsakyti į esminius klausimus, susijusius su Bendrovės veikla, o jo nurodytas asmuo, įvardytas kaip direktorius, ginčijamo sprendimo priėmimo metu net nebuvo įdarbintas Bendrovėje, buvo pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovė nevykdo statybų veiklos, o užsieniečiai (taip pat ir pareiškėjas) UAB „Gilsta“ faktiškai nedirba ir yra siunčiami dirbti į kitas įmones. Departamentas taip pat nurodė, kad pateikti duomenys, jog UAB „Gilsta“ neturi įmokų Sodrai įsiskolinimo, savaime neįrodo minėtos Bendrovės realiai vykdomos statybos veiklos.

Bendrovės veiklos statybų srityje taip pat neįrodo ir šios Bendrovės balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita. UAB „Gilsta“ nei Juridinių asmenų registrui nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurodė, kad vykdo statybų veiklą. Departamentas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, kreipėsi į UAB „Gilsta“, prašydamas pateikti Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus, tačiau tokie dokumentai (pavyzdžiui, ne kartą prašyti Bendrovės tuo metu vykdytų statybos darbų adresai) nebuvo pateikti.

Pareiškėjo pateiktos statybų rangos sutartys, atliktų darbų priėmimo aktai prieštarauja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos UAB „Gilsta“ patikrinimų metu nustatytoms aplinkybėms, kad minėta Bendrovė nevykdo veiklos, susijusios su statybomis. Departamentas atkreipė dėmesį, kad visi pareiškėjo pateikti atliktų darbų aktai turi tą patį numerį, byloje nėra duomenų apie atliktą šių darbų apmokėjimą. Be to, visi darbai pagal minėtus aktus yra atlikti iki 2018 m. rugsėjo 18 d., todėl jie nėra aktualūs Bendrovės veiklos 2018 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo kontekste.

Departamentas taip pat atkreipė dėmesį į LVAT išaiškinimus, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais įrodymais, o ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.

18. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 17 d. taip pat pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. birželio–liepos mėnesiais UAB „Gilsta“ apyvarta viršijo 160 000 Eur, įskaitant pajamas iš generalinio rangovo (UAB „Deneca“). Pasak pareiškėjo, banko sąskaitos išrašas už 2019 m. vasario mėn. dvi savaites taip pat rodo iki šiol vykdomą statybos veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui, kuris yra Ukrainos pilietis, teisėtumo bei pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti, kadangi teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu Departamentas būtų galėjęs daryti išvadą, jog Bendrovė vykdo statybos veiklą, o pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai nevertino įrodymų, kurie nebuvo pateikti Departamentui ginčijamo sprendimo priėmimo metu, taip pat nesutinka su atsakovo padaryta išvada, jog UAB „Gilsta“ pati savarankiškai veiklos nevykdo.

23. Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsakovo nuomone, nauji kartu su pareiškėjo skundu pateikiami dokumentai neturi būti vertinami, nes jie nėra ištirti Departamento ir neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Gilsta“ pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą ((duomenys neskelbtini)), t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

25. Pagal Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 11 punktą (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

26. Įstatymo (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIII-382 redakcija), be kita ko, numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal Įstatymo 44 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 7 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

27. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas turi atitinkamą kvalifikaciją ir (ar) minimalią darbo patirtį. Byloje išsiskyrė ginčo šalių vertinimas, ar UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą ir ar pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje (duomenys neskelbtini).

28. Pažymėtina, kad ši nagrinėjama administracinė byla 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, kurioje taip pat buvo keltas klausimas dėl pareiškėjo naujų įrodymų, pateiktų kartu su skundu pirmosios instancijos teismui dėl Bendrovės veiklos vykdymo, kurie nebuvo išnagrinėti Departamente, priėmimo bei vertinimo. Teisėjų kolegija šioje byloje yra saistoma minėtoje LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartyje suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

29. Išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, be kita ko, konstatavo, kad:

(1) kiek tai yra susiję su nagrinėjamais ginčo teisiniais santykiais, įstatymų leidėjas nėra nustatęs kokių nors papildomų sąlygų ir ribojimų, susijusių su pačia Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) minimo darbdavio (toliau – ir darbdavys) veikla. Kitaip tariant, nėra reikalaujama, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su minėta profesija. Šiuo aspektu vienintelis formalus reikalavimas yra darbdavio įsipareigojimas ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, kuris, kaip darbo sutarties šalis, įsipareigotų atlikti darbo funkcijas (pvz., Darbo kodekso 21 str. 2 ir 3 d. (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija), kurių (funkcijų) turinys atitiktų Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nurodytą profesiją. Išskyrus kai kuriuos siaurus ir atskirus aspektus, Įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų tarp darbdavio ir užsieniečio susiklostančių individualių darbo santykių formai ir turiniui, šių santykių dalyvių teisės ir pareigos įgyvendinamos Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų bei darbo sutarties nustatyta tvarka. Tai, be kita ko, reiškia, kad tokia darbo santykių forma, kaip, pavyzdžiui, numatyta Darbo kodekso 72 straipsnyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija), t. y. darbas pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nėra nesuderinama su aptariamomis Įstatymo nuostatomis, jei yra paisoma visų privalomų darbo įstatymuose nustatytų reikalavimų;

(2) Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatytas ribojimas reiškia tik tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis; ji, kaip minėta, neapsprendžia ir darbo organizavimo formos. Ši Įstatymo nuostata negali būti aiškinama ir kaip nustatanti konkrečią užsieniečio darbo vietą (vietą, kurioje užsienietis atlieka darbo funkcijas) – darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta, darbuotojas gali neturėti pagrindinės darbo funkcijų atlikimo vietos, ji gali būti nenuolatinė (pvz., Darbo kodekso 34 str. 4 d. (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII‑2603 redakcija). Tokį vertinimą patvirtina ir sisteminė Įstatymo nuostatų analizė, ypač 26 straipsnio 32 dalis (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija). Todėl aptariamų reikalavimų nepažeidžia aplinkybė, kad užsienietis savo darbo funkcijas atlieka kitam asmeniui priklausančioje patalpoje ir (ar) teritorijoje (pvz., pagal užsieniečio darbdavio (paslaugų teikėjo) ir kito asmens (paslaugų gavėjo) sudarytą paslaugų teikimo sutartį), su sąlyga, kad dėl to nėra sukuriami nauji (individualūs) darbo santykiai su kitais asmenimis (kitas asmuo nėra laikytinas darbdaviu darbo įstatymų prasme);

(3) pateiktas aiškinimas niekaip nepaneigia reikalavimo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu būtų realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodytą prašymą užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas. Jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų minėtą prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar pareiškėjas atvyko dirbti į UAB „Gilsta“, kuri, atsakovo teigimu, neužsiima statybų veikla. Pagal surinktus įrodymus Departamentas padarė išvadą, kad UAB „Gilsta“, kuri neveikia statybos sektoriuje, užsieniečius tik įdarbindavo, o vėliau juos siųsdavo dirbti į kitas įmones. Pareiškėjui ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis atvyko į Lietuvos Respubliką Bendrovės, kurios deklaruota veikla nesusijusi su statybos darbais, kvietimu. Departamentas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, konstatavo, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, o UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybos vietose. Departamentas vertino, kad Bendrovė jokių statybos objektų, kuruose ji atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, neturi, dėl to ji jokia statybų veikla neužsiima, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.

31. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti atsakovo Sprendimo neteisėtumą, su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją apie socialiniu draudimu Bendrovės apdraustus asmenis, jos sumokėtas įmokas Sodrai, Bendrovės finansinius duomenis, statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus – kaip įrodymus apie UAB „Gilsta“ realiai vykdytą veiklą statybos srityje (I t., b. l. 15–105).

32. Išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 konstatavo, kad pagal bendrą taisyklę, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumą, tenka šį prašymą pateikusiam asmeniui jo (prašymo) nagrinėjimo Migracijos departamente metu (Įstatymo 33 str. 4 d. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Be to, paprastai įrodymai, pateikti teismui kartu su skundu, kurie nebuvo, nors galėjo ir turėjo būti pateikti Migracijos departamentui prašymo nagrinėjimo metu, negali būti priimami ir vertinami sprendžiant Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes toks įrodymų vertinimas (priklausomai nuo jų turinio), be kita ko, galėtų suponuoti naują prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi tyrimą, kas Įstatymo nustatyta tvarka priskirta Migracijos departamento kompetencijai. Tačiau nagrinėjamu atveju tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti (nauji) dokumentai (įrodymai) apie UAB „Gilsta“ veiklą administracinės procedūros Migracijos departamente metu nebuvo pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės, bet dėl Bendrovės nepagrįsto delsimo juos pateikti (viešojo administravimo subjektas ginčo administracinės procedūros metu dėl duomenų pateikimo el. paštu kreipėsi ne į pareiškėją, bet į UAB „Gilsta“ vadovą). Pažymėtina, kad tokia pati faktinė situacija susiklostė ir šioje nagrinėjamoje byloje.

33. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje taip pat atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) įtvirtinta, jog „užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.“ Toks ribojimas, ypač įvertinus jį (ribojimą) numatančios nuostatos taikymą administracinėje ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5453-822/2018), taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų į administracinį teismą kreipėsi būtent užsienietis, o ne UAB „Gilsta“, pareiškėjo kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikti nauji įrodymai gali ir turi būti priimti bei į juos atsižvelgiama šioje administracinėje byloje. Priešingas vertinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų, kad pareiškėjo galimybė tinkamai teisme apginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus priklausytų nuo trečiųjų asmenų neveikimo ar netinkamo veikimo administracinės procedūros metu, o tai akivaizdžiai nebūtų suderinama su asmens teise į efektyvią šių teisių ir interesų gynybą teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo kartu su skundu pateiktų (naujų) įrodymų turinys nagrinėjamu atveju implikuoja būtinybę patikrinti jais (įrodymais) grindžiamų faktinių aplinkybių realumą, šiuo tikslu, be kita ko, surenkant priešpriešinius įrodymus, įvertinus kitus atsakovo bei kitų institucijų (mokesčių administratorių, socialinio draudimo įstaigų ir pan.) turimus reikšmingus duomenis; toks naujų įrodymų vertinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, negali būti atliekamas paties administracinio teismo, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, o ne skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad nors pareiškėjo su skundu pateikti įrodymai nebuvo pateikti atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, tačiau siekiant objektyvaus ginčo situacijos ištyrimo, t. y. tam, kad būtų paneigtas, arba patvirtintas pareiškėjo į Lietuvos Respubliką atvykimo (ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje) teisėtumas, būtinas pareiškėjo su skundu pateiktų rašytinių įrodymų papildomas ištyrimas. Šiame kontekste konstatuotina, kad vien duomenys (aplinkybės), kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, neįvertinus pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų ir kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamais, siekiant nagrinėjamu atveju konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimą. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu paaiškėjo ir kitos naujos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Gilsta“ sudaromų darbo sutarčių su užsieniečiais vykdymo ypatumais, kurios nebuvo žinomos ir (ar) įvertintos administracinės procedūros Departamente metu, ir kurios, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte pateiktą Įstatymo nuostatų aiškinimą, gali būti reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl aptariamo leidimo išdavimo ar neišdavimo (vertinant įsipareigojimų sudaryti darbo sutartį realumą) (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019). Taigi esant į bylą pateiktiems atsakovo argumentus galimai paneigiantiems įrodymams, būtina juos ištirti kitų jau nustatytų aplinkybių apimtyje.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, o apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nesant galimybės vertinti naujų įrodymų pačiam administraciniam teismui tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje (nes, kaip minėta, tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą), priimamas naujas sprendimas – atsakovo Sprendimas naikinamas ir Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (kartu įvertinant ir pareiškėjo su skundu pateiktus rašytinius įrodymus, inter alia statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus)).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. P. (R. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-00820/171-591 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003493039 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. P.“ panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. P. (R. P.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius