2021-07-28 Nr. AB-15045-3-61-3-02899-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-682-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02899-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 37.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 28-379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2019 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28-418/1 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-3065.

2. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamais Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtomis nuobaudomis, kadangi Vilniaus PN direktorius, skirdamas šias nuobaudas, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimą. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija turi išankstinį nusistatymą prieš jį, kadangi kitiems nuteistiesiems už grėsmingesnius pažeidimus taikomos švelnesnės nuobaudos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 29 d. pažeidimą padarė, nes buvo išprovokuotas. Pareiškėjas nurodė, kad buvo izoliuotas be savo asmeninių daiktų, todėl vakarienės metu neturėjo indų, o dalinantis maistą nuteistasis jam reiškė nepasitenkinimą, aiškino, kad nelauks, kol pareiškėjas atsineš savo indus. Šie žodžiai pareiškėją suerzino, todėl jis pradėjo šaukti. Pareiškėjas tvirtino, kad jis dėl sunkiai valdomų emocijų kreipėsi į psichologą. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo pateiktas maistas, tačiau nurodė, kad maistas buvo patiektas ant grindų, siekiant jį pažeminti prieš kitus nuteistuosius.

4. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 63-94 informavo Vilniaus PN direktorių, kad, įvykus konfliktinei situacijai tarp 3-io būrio nuteistųjų (tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo), tikslinga pareiškėją laikinai izoliuoti ir spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį. Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 39-124(1) pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu, buvo laikinai izoliuotas, kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus. Laikinoji izoliacija truko nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 16.30 val.

6. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-484 informavo Vilniaus PN direktorių, jog 2019 m. gegužės 28 d. 17.36 val. dalinant vakarienę nuteistiesiems, prieita prie kamerų tipo patalpos Nr. 11, kurioje tuo metu buvo laikinai izoliuotas 3-io būrio nuteistasis pareiškėjas. Laikinai jį izoliuojant pastarasis nebuvo pasiėmęs savo asmeninių daiktų, taip pat ir indų (nors jam buvo pasiūlyta tai padaryti), nuteistajam vakarienė buvo patiekta administracijos išduotuose plastikiniuose induose, tačiau jis vakarienės atsisakė, motyvuodamas tuo, kad valgys tik iš savo asmeninių indų. Pareiškėjas pradėjo šaukti ant vakarienę dalinančio 1-o būrio nuteistojo, vartodamas necenzūrinius žodžius ir žargoną (necenzūriniai žodžiai nurodyti tarnybiniame pranešime), bei grasino jį pažeminti prieš kitus nuteistuosius. Į pareigūno reikalavimą nusiraminti pareiškėjas nereagavo ir toliau šaukė bei grasino. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 8 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.4 punkto reikalavimus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neturėjo savo asmeninių indų, o valgyti iš valdiškų nenorėjo. Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdyje 2019 m. gegužės 29 d. buvo apsvarstytas pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Drausmės komisija, įvertinusi pareiškėjo elgesį bei aplinkybę, kad jis svarstymo metu turėjo net 50 galiojančių nuobaudų, nusprendė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę keturiems mėnesiams (Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. gegužės 29 d. protokolas Nr. 41-75). Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. gegužės 29 d. surašė teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-49. Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 28-379 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę keturiems mėnesiams.

8. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. gegužės 28 d. tarp 3-io būrio nuteistųjų, t. y. pareiškėjo ir kito nuteistojo, kilo konfliktas (dėl kurio pareiškėją 2019 m. gegužės 28 d. buvo nuspręsta laikinai izoliuoti, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus), Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl šių aplinkybių. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, atlikusi tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio, 2019 m. birželio 5 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-97. Atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. apie 10 val. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso antrame aukšte esančioje 209 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistųjų S. B. ir pareiškėjo kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas trenkė kumščiu į veidą nuteistajam S. B.. Pareiškėjas, naudodamas fizinį smurtą prieš nuteistąjį S. B., pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tarnybinio tyrimo išvadoje Vilniaus PN direktoriui buvo siūloma pareiškėją už padarytą pažeidimą nubausti. Vilniaus PN direktorius 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418(1) pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą dešimčiai parų į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtų nuobaudų su skundais kreipėsi į Departamentą, kuris, išnagrinėjęs skundus, 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2S-3065 juos atmetė, nurodydamas, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimai yra teisėti, pagrįsti ir teisingi, jų naikinti nėra pagrindo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi BVK 10–12, 110 straipsniais, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 8 punktu, Taisyklių 73.4 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad nuteistiesiems draudžiama nepagarbiai elgtis su kitais asmenimis, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Teismas vadovavosi BVK 142, 143 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo žodžiu išreikštos nuostatos pažeminti kitą asmenį, rėkiant „nupilsiu tave, nuvarysiu pas gaidžius“, yra grasinančio pobūdžio veiksmai, atitinkantys BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte pateiktą psichologinio smurto sąvoką, nepriklausomai nuo to, ar išsakyti grasinimai realūs ir bus įvykdyti ateityje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakyti teiginiai nesuderinami ir su Taisyklių 73.4 punkte įtvirtintu draudimu vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes. Skunde nurodytas aplinkybes, kad pareiškėją taip elgtis išprovokavo pareigūnai, teismas vertino kaip jo gynybinę poziciją.

12. Teismas darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas padarė itin piktybišką pažeidimą – pavartojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, todėl jam paskirta nuobauda – perkėlimas dešimčiai parų į kamerų tipo patalpas – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 ir 2 d.).

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš ankstesnių nuobaudų nepasimoko. Tai patvirtina sistemingi ir pakartotini bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad skiriamos nuobaudos turi nubausti, sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tai yra natūralus pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami, iš anksto įstatyme įtvirtinant atitinkamus reikalavimus.

14. Įvertinęs skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, įvertino tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų. Vilniaus PN paskirtos nuobaudos yra proporcingos padarytų pažeidimų sunkumui. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN direktorius, skirdamas nuobaudas pareiškėjui, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo naikinti Departamento 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 2S-3065, kuriuo konstatuota, kad nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai.

III. 15. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, t. y. panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 28-379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2019 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28-418/1 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Departamento 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-3065; grąžinti pareiškėją į Vilniaus PN.

16. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi išimtinai atsakovo nurodytais teiginiais, ignoruodamas pareiškėjo argumentus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog A. M., dalindamas vakarienę, pats pirmas pradėjo šaukti ant pareiškėjo, kad nelauks, kol jis atsineš indus, prieš pareiškėją vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjo teigimu, A. M. pats nepagarbiai su juo elgėsi, nes maistą paliko koridoriuje ant grindų, kur vaikščiojo kiti nuteistieji, pareigūnai, kilo dulkės, pareiškėjui skirta vakarienė nebuvo uždengta jokiu indu, be to, pareiškėjas jos pasiimti neturėjo galimybės, nes kameros durys buvo užrakintos. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai, matydami, kad A. M. pareiškėjui skirtą vakarienę padėjo koridoriuje ant grindų, jo nesudrausmino, bet tyčiojosi iš pareiškėjo kitų nuteistųjų akivaizdoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog jis (pareiškėjas) buvo išprovokuotas. Pareiškėjas pažymi, kad visi žinojo, jog jis yra impulsyvus ir greitai susierzina. Skiriant šią nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis prieš tai septynis mėnesius nebuvo gavęs jokios drausminės nuobaudos, o dauguma turėtų drausminių nuobaudų paskirtos už atsisakymą gyventi paskirtame būryje, į kurį gyventi pareiškėjas teigia neidavęs dėl pataisos įstaigoje vyraujančios subkultūros.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kiti nuteistieji už sistemingą, piktybišką režimo pažeidinėjimą, susijusį ne tik su žodiniais konfliktais, bet ir su muštynėmis, nėra baudžiami perkėlimu į drausmės grupę. Pareiškėjas daro išvadą, kad Vilniaus PN administracija turi išankstinį nusistatymą prieš jį, nes už žymiai lengvesnį, mažiau reikšmingą pažeidimą jam buvo paskirta žymiai griežtesnė nuobauda nei kitiems. Pareiškėjas daro išvadą, kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo tvarka, numatyta BVK 143 straipsnyje, nes ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriama nuobauda neatitiko padaryto pažeidimo sunkumo ir pobūdžio.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo vertinimu dėl 2019 m. birželio 14 d. nubaudimo, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į D. J., A. G. ir kitų asmenų rašytinius paaiškinimus, kuriais patvirtinama, kad nebuvo jokio konflikto, taip pat teismas nevertino ir medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad S. B. nebuvo padarytas sužalojimas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino, jog skiriant nuobaudą buvo pažeistos jo teisės turėti pakankamai laiko pasirengti savo gynybai, teisė į advokatą, teisė turėti savo liudytojus, jis nebuvo supažindintas su tarnybiniu pranešimu. Nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas lėmė tai, kad antroji nuobauda pareiškėjui paskirta už pažeidimą, kurio iš viso nebuvo, todėl buvo pažeisti BVK 142, 143 straipsnių reikalavimai.

19. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad teismas vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir mano, kad jis yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Departamento vertinimu, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. Š. skundo reikalavimai panaikinti Vilniaus PN 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 28-379 ir 2019 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28-418/1, Departamento 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-3065, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nesutikimo su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtais sprendimais, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirtos nuobaudos (2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 28-379 pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę keturiems mėnesiams; 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418/1 pareiškėjas perkeltas dešimčiai parų į kamerų tipo patalpas), paskirtos nuobaudos atitinka padarytų pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 ir 2 d.).

25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog Vilniaus PN nutarimai turėjo būti panaikinti dėl jo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi išimtinai tik atsakovo nurodytais teiginiais, ignoruodamas jo nurodytus teiginius.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418/1 paskirta nuobauda, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo paaiškinimus, kitų nuteistųjų rašytinius paaiškinimus, medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad S. B. nebuvo padarytas sužalojimas, valstybės statutinių tarnautojų parašytus tarnybinius pranešimus), pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

29. Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

30. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, atlikusi tarnybinį tyrimą, surašė tarnybinio tyrimo išvadą, jog 2019 m. gegužės 28 d. apie 10 val. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso antrame aukšte esančioje 209 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistųjų S. B. ir pareiškėjo kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas trenkė kumščiu į veidą nuteistajam S. B.. Pareiškėjas, naudodamas fizinį smurtą prieš nuteistąjį S. B., pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į šią Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadą, į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418(1) pareiškėjui paskyrė nuobaudą.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pavartojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, todėl pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį, kad draudžiama naudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis.

33. Akcentuotina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

34. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nustatant, ar pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418(1) paskirta nuobauda, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą (pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą draudimą vartoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis (šiuo atveju prieš S. B.)). Akcentuotina, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog nustatant, ar pareiškėjas padarė minėtą pažeidimą, buvo įvertinti ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad pabuvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 28-379 paskirta nuobauda neatitiko padaryto pažeidimo sunkumo ir pobūdžio, buvo tik žodinis konfliktas, kurio iniciatoriumi buvo A. M., kuriam už tokius pat veiksmus nebuvo paskirta nuobauda, kad kiti nuteistieji už sistemingą ir piktybišką režimo pažeidinėjimą nėra baudžiami perkėlimu į drausmės grupę, pažymi, kad BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia duomenimis apie kitiems nuteistiesiems paskirtas nuobaudas, akcentuotina, jog kitiems nuteistiesiems skirtos nuobaudos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; asmeniui skiriant nuobaudą, turi būti individualiai vertinama konkreti situacija, analizuojant konkrečius jo veiksmus, pažeidimo pobūdį, pasekmes ir kita, o kokios nuobaudos buvo skirtos kitiems nuteistiesiems neturi teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2320-662/2020).

37. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už minėtą pažeidimą, t. y. tai, kad pareiškėjas turėjo 50 galiojančių nuobaudų, akivaizdu, jog pareiškėjui pagrįstai paskirta ši nuobauda. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už jo padarytą pažeidimą paskirta neproporcinga nuobauda, neatitinkanti BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas iš ankstesnių nuobaudų nepasimoko ir tai patvirtina sistemingi ir pakartotini bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė