75715f7f-0157-48da-bbc2-e10a40303a20 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-387-493/2018Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00153-2018-1Procesinio sprendimo kategorija : 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolisapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. liepos 13 d. nutarties S. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : S. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 22 d., 7.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 114, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teisme buvo gauti S. Ž. ir J.

Å . skundai. Nukentėjusiosios J. Å . apeliaciniame skunde buvo praÅ¡oma nubausti S. Ž. pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį, nes jai padaryta žala virÅ¡ija 15 MGL. S. Ž. skunde buvo praÅ¡oma panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nutarimus, priimtus administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi paskirti S. Ž. įspėjimÄ , o administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nukentėjusioji J. Å . pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriuo prašė S. Ž. paskirti griežtesnę nuobaudas – atimti teisę vairuoti transporto priemones bei priteisti iÅ¡ S. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidas, nebeprašė veikÄ perkvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundų netenkino. Teismas sprendė, kad byloje visiÅ¡kai pakanka įrodymų, aiÅ¡kiai patvirtinančių, kad S. Ž. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia/sÄ moningai, t. y.

žinodamas, jog savo veiksmais vairuodamas automobilį kitam asmeniui padarė žalÄ ir suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad taikyti papildomÄ administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ , J. Å . skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde S. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant Å¡ios veikos požymių.Skunde teigiama, jog S. Ž. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nukentėjusiajai J.

Å . konstatavus, jog jos automobiliui nieko neatsitiko. Tokį jo pokalbį su J. Å . pirmos instancijos teisme patvirtino liudytoja A. Ž.. Skunde pažymėta, jog policijos pareigÅ«nai atvyko vėliau ir S. Ž. pokalbio su J. Å . girdėti negalėjo. Apelianto ir J. Å . paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi ir Å¡ie prieÅ¡taravimai teismo paÅ¡alinti nebuvo. Skunde nurodoma, kad S. Ž. apsunkinti kaltininko nustatymÄ ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , tikslo neturėjo ir realiai to padaryti negalėjo, nes įvykio vietoje buvo automobilio į kurį stuktelėjo savininkė.

Jai įvykio aplinkybės buvo aiÅ¡kios. Ji pažinojo apeliantÄ , nes yra buvusi jo pacientė. Žinojo jo gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad buvo atvažiavusi prie apelianto darbovietės, kur fotografavo jo automobilį. Savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia ir pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ nevengia, tuo labiau, jog apelianto automobilis draustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Jokių eismo įvykio pėdsakų neslėpė. IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik sulaukęs nukentėjusiosios ir jai patikinus, kad jos automobiliui jokia žala nepadaryta.

Apeliantas teigia, kad jo automobilis techniÅ¡kai tvarkingas, vairavo blaivus. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Taigi jokios tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo.Apeliantas pažymi, kad KET 222 punkte nurodoma, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Taigi, Å¡iuo atveju pagal šį KET punktÄ praneÅ¡ti policija apie eismo įvykį apeliantas pareigos neturėjo, nes nukentėjusioji J.

Å . eismo įvykio vietoje buvo. Eismo įvykio metu joks žmogus nežuvo ar sužeistas nebuvo, todėl KET 219.4 punkto apeliantas taip pat nepažeidė. Dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo kaltės su nukentėjusiÄ jÄ J. Å . jokių klausimų nekilo. Eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo, nes nukentėjusioji įvykio vietoje nurodė, kad jos automobiliui jokia žala nepadaryta. Kada turi bÅ«ti užpildyta eismo įvykio deklaracija KET nenumatyta. Taigi, apelianto veiksmuose nėra ir KET 220 punkto reikalavimo pažeidimo.

Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad apeliantas elgėsi savanaudiÅ¡kai (įdėmiai apžiÅ«rėjo tik savo automobilio apgadinimus) ir veikė nepateisinamai atsainiai, demonstravo nukentėjusiajai savo tariamÄ virÅ¡enybę, akivaizdžiai save prieÅ¡pastatydamas aplinkiniams, tuo metu neįvertindamas dėl sukelto eismo įvykio jam galinčias kilti pasekmes. Kuo remiantis teismas padarė tokias iÅ¡vadas, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, nes tokių duomenų byloje nėra. Vienintelį argumentÄ tokiai iÅ¡vadai padaryti teismas įvardina apelianto iÅ¡silavinimÄ , tačiau kokį ryšį iÅ¡silavinimas turi su inkriminuojama veika, neaiÅ¡ku.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad S. Ž. turėjo elgtis apdairiai, pats įdėmiai apžiÅ«rėti nukentėjusiosios automobilį, įsitikinti jo bÅ«kle, imtis iniciatyvos pildyti eismo įvykio deklaracijÄ ar praneÅ¡ti policijai, nes to reikalauja KET. Kokius KET punktų reikalavimus teismo nurodytais veiksmais apeliantas pažeidė, nenurodyta. Kita vertus, to padaryti teismas ir neturėjo galimybės, nes kelių eismo taisyklės tokie reikalavimai nenumatyti.Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aplinkybes, kad J.

Å . įvykio metu pareiÅ¡kusi, jog jos automobilis nesugadintas, grįžusi į mamos butÄ apie eismo įvykį pranešė praėjus 20 - 30 min. Apelianto teigimu, pamačiusi automobilio sugadinimus vėliau, apie juos galėjo jį informuoti, nes tokiÄ galimybę turėjo. Be to, ji buvo atvykusi prie apelianto darbovietės fotografuoti jo automobilio, tačiau apie pastebėtus automobilio sugadinimus, bei tai, kad kreipėsi į policijÄ S. Ž. neinformavo. Informavus apie pastebėtus automobilio sugadinimus, be jokių problemų bÅ«tų užpildyta eismo įvykio deklaracija ir viskas bÅ«tų iÅ¡spręsta taikiu bÅ«du.

Apeliantui daug klausimų kelia ir jos tolimesni veiksmai. J. Å . apskundė policijos nutarimÄ praÅ¡ydama S. Ž. veikÄ perkvalifikuoti pagal sunkesnį ANK straipsnį ir skirti griežtesnę nuobaudÄ . Vėliau savo skundÄ patikslino, praÅ¡ydama atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Toks jos elgesys, apelianto teigimu, nesiekiant sau jokios naudos, laikytinas bandymu jį pažeminti kerÅ¡taujant dėl konfliktų su jos motina.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atsiliepime praÅ¡oma netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : S. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad S. Ž. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi S. Ž., o skundžiamo nutarimo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos dispozicijos formuluotę, akivaizdu, kad sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimÄ , bÅ«tinas ir atitinkamų Kelių eismo taisyklėse vairuotojams keliamų reikalavimų aptarimas. Pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (Kelių eismo taisyklių 219 punktas).

Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 222 punkte, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai traktuoja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nepraneÅ¡us policijos pareigÅ«nams galimas tik vienu atveju – užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ .

Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pažeidėjas po eismo įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta. Nesiėmęs Å¡ių veiksmų, S. Ž. pažeidė aukščiau aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas, dėl ko, jis Å¡iuo atveju buvo visiÅ¡kai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog S. Ž. manymu, jokia žala eismo įvykio metu J.

Å . padaryta nebuvo, ji teigė, kad jos automobilis nenukentėjo. PeržiÅ«rėjus byloje esančius duomenis ir fotonuotraukas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, matyti, kad susidÅ«rimas buvo pakankamai stiprus, aiÅ¡kiai buvo apgadintas S. Ž. automobilis, susidÅ«rimo garsÄ girdėjo namuose buvusios J. Å ., jos motina ir A. Ž.. SusidÅ«rimo stiprumÄ patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Aplinkybė, kad S. Ž. po įvykio rinko savo automobilio žibinto Å¡ukes, taip pat patvirtina, kad tarp automobilių buvo kontaktas, smÅ«gis buvo pakankamai stiprus ir žala padaryta abiem automobiliams.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kadangi S. Ž. neneigė, jog kontaktas tarp automobilių buvo, buvo apgadintas jo automobilis, jis turėjo suvokti, jog apgadinimų turėjo atsirasti ir ant kito - svetimo automobilio. Jokio pagrindo manyti, kad S. Ž. visiÅ¡kai neapgadino svetimo automobilio, nėra. Teismo įsitikinimu, atsitrenkęs į kitÄ automobilį ir matydamas savo automobilio aiÅ¡kius apgadinimus, S. Ž. privalėjo elgtis apdairiai, apžiÅ«rėti svetimÄ automobilį, įsitikinti jo bÅ«kle, likti įvykio vietoje, kol automobilį įdėmiai apžiÅ«rės jo savininkė, apžiÅ«rėti jį kartu.

Aptartas S. Ž. elgesys, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina jo tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ (dėl tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos), atkreiptinas dėmesys ir į vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ , nustatinėjant ANK 426 straipsnio 1 dalyje (ankščiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje) numatyto administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių visumÄ , tuo pačiu sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.Ä®vertinus S. Ž. vairuojamo automobilio smÅ«gio stiprumÄ , aplinkybę, kad S. Ž. suprato, jog jo automobilis po įvykio buvo apgadintas, neabejotina, kad analizuojamu atveju, S. Ž. veiksmai buvo tyčiniai, o jo manymas, kad žala J.

Å . nepadaryta - nepagrįstas. Abejonių Å¡ia iÅ¡vada teismui nekelia ir S. Ž. teiginiai, jog po eismo įvykio J. Å . teigė, kad žala jos automobiliui nepadaryta, o pažeidėjas labai skubėjo į darbÄ . Å ios versijos vertintinos kaip gynybinė S. Ž. pozicija, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog iÅ¡kart po eismo įvykio, J. Å . paskambino į policijÄ , pranešė apie eismo įvykį, fotografavo S. Ž. automobilio pažeidimus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tai, kad kalbos apie deklaracijos pildymÄ nebuvo, nukentėjusioji pildyti deklaracijos nepasiÅ«lė, neatleido S. Ž. nuo pareigos veikti taip, kaip tai numatyta KET.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent S. Ž. turėjo imtis iniciatyvos, kadangi jis sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ savo automobilio apgadinimų jis privalėjo suprasti ir suprato, kad galėjo apgadinti ne tik savo, bet ir svetimÄ automobilį, turėjo pareigÄ pasilikti įvykio vietoje, privalėjo pats praneÅ¡ti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba kartu su J. Å . nuodugniai apžiÅ«rėti automobilį ir pasiÅ«lyti užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , ko S. Ž. nepadarė. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikÅ¡mingos aplinkybės buvo įvertintos, prieÅ¡taravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės paÅ¡alintos teismui iÅ¡nagrinėjus objektyvius bylos duomenis.

Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumÄ , nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. Ž. pagal ANK426 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. liepos 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                              Arūnas Paštuolis