Legislator Case Law & Legislation
756cb22a-c3f0-461c-98dd-b38b651fc57d AI generated

756cb22a-c3f0-461c-98dd-b38b651fc57d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 756cb22a-c3f0-461c-98dd-b38b651fc57d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4429-506/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03699-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija), – atstovui Justui Valaskevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje K.

Legislator headnote

AI generated

756cb22a-c3f0-461c-98dd-b38b651fc57d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Bolt platforma nepriima individualiai dirbančių asmenų, per tarpininkÄ dirbti taip pat neleidžia, vienintelis bÅ«das apeiti platformos ribojimÄ â€“ tai pateikti darbo sutartį platformos administracijai. Darbo sutartis realiai neturėjo jokios reikÅ¡mės, ji buvo tik pasiraÅ¡oma ir nevykdoma. Kadangi tai civilinis teisinis instrumentas, sutartys buvo pasiraÅ¡inėjamos, pateikiami duomenys, o realiai pavežėjai dirbdavo individualios veiklos pagrindais. Dėl tos priežasties darbo inspekcija ir prisikabino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4429-506/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03699-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija), – atstovui Justui Valaskevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje K.

K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotasis pareigÅ«nas Justas Valaskevičius 2019-08-20 K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad K.

K., iki 2019-02-06 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti pavežiotojų pareigose L. D. nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, ir J. G. nuo 2018-11-19 mėnesį laiko, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su kiekvienu iÅ¡ jų raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios.

Susipažinęs su protokolu, K. K. nurodė, kad protokolÄ gavo. (2 b. l.) Tyrimo metu K. K. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad vadovu buvo iki sausio, po to buvo paskirtas naujas vadovas A. A., kuriam perdavė visus dokumentus, daugiau prisiminti nieko negali. (48 b. l.) 2019-08-21 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime K. K. nurodė, kad L. D. pradėjo teikti Taxify paslaugas savo iniciatyva, gavęs individualios veiklos pažymÄ , su juo nebuvo atsiskaityta, nes neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

J. G. vykdė individualiÄ veiklÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį niekada nedirbo, jam buvo davęs savo transporto priemonę naudoti neatlygintinai, tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. (73 b. l.) Ä® teismo posėdžius K. K. neatvyko, buvo atstovaujamas advokato, kuris 2019-10-31 posėdyje pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimo, kuriuo pranešė, kad K. K. visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, praÅ¡o skirti minimaliÄ nuobaudÄ , įvertinus reikÅ¡mingas lengvinančias aplinkybes, kad: atsakomybėn už inkriminuotÄ administracinę veikÄ traukiamas pirmÄ karÄ ; prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas mažametis;

J. G. savo paslaugas bendrovei teikė dirbdamas pagal individualios veiklos pažymÄ ir periodiÅ¡kai pateikdavo apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras, dėl to bendrovė nemanė esant bÅ«tina asmenį papildomai įdarbinti. (98 b. l.) Teismo posėdyje liudytojas L. D. parodė, kad 2018 metų gruodį dvi savaites dirbo K. K. vadovaujamoje taksi įmonėje, buvo sutarta, kad apmokėjimas vyks už kiekvienÄ savaitę, tačiau jam nebuvo mokama. Buvo sudaręs sutartį su dviem įmonėm – su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitos pavadinimo neprisimena, jam buvo pasakyta, kad sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtins direktorius, ir, kai bus laisvas automobilis, prasidės darbas.

Automobilį Toyota Prius jam suteikė K. K., su pastaruoju susitarė dėl 50 procentų užmokesčio nuo uždirbtos kasos, atsiskaitant kiekvienÄ savaitę, plius bonusai, darbo laiko režimas buvo 12 valandų kasdien. Dirbo 4 dienas ir prieÅ¡ sutarties sudarymÄ . Jam nė karto nebuvo sumokėta už darbÄ , todėl pasidomėjo ir sužinojo, jog Sodroje nėra užregistruotas. Individualios veiklos liudijimo neturėjo, pažymÄ dirbti savarankiÅ¡kai įsigijo 2019 metų sausį ar kovÄ . Jo vardu buvo užregistruota platforma, gaudavo užsakymus, buvo kaip tarpininkas, dispečerių, pateikiančių užsakymus, nebuvo.

Klientai atsiskaitydavo beveik visada pavedimu, kliento pinigai nukeliaudavo pagal programėlę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , o K. K. turėjo kiekvienÄ savaitę sumokėti atlyginimÄ , bet nesumokėjo. Tais atvejais, kai klientas grynais pinigais atsiskaitydavo, pinigus panaudodavo degalams. Bendrovėje buvo 3 telefonai, 3 platformos. Jo darbdavys K. K., kuris aiÅ¡kino, jog ne jis direktorius, žadėjo atvežti sutartį, bet jos taip ir negavo, už darbÄ su juo netsiskaityta iki Å¡iol. Teismo posėdyje liudytojas J.

G. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti 2018 metų kovÄ gavo siuntimÄ iÅ¡ užimtumo tarnybos, buvo įdarbintas. Tuo metu įmonė vadinosi „A“. IÅ¡ viso dirbo 6 mėnesius, už tris mėnesius K. K. nesumokėjo, liko skolingas 2235 eurus. 2018 metų spalį įmonė persivadino į „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus pavadinimui, nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2018 metų spalį, automobilyje, jis ir dar vienas vairuotojas pasirašė darbo sutartį su K. K., pastarasis paėmė sutartį sau, antro egzemplioriaus negavo, net nematė, kÄ pasirašė, nes viskas vyko labai greitai.

Pamena, kad buvo susitarta dėl 50 procentų atlyginimo nuo pavedimų, o jeigu grynais klientas sumokėdavo, pinigus panaudodavo degalams įsigyti. KiekvienÄ dienÄ reikėjo dirbti po 12 valandų, buvo nustatyta dirbti nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro, dvi iÅ¡eiginės dienos. Nuo 2018 metų gruodžio pradėjo dirbti su savo maÅ¡ina, tada 15 procentų mokėti reikėjo. Iki tol automobilio nuomos sutarties nebuvo pasirašęs, tiesiog gaudavo automobilį darbui. Jokio užmokesčio iÅ¡ K. K. negavo, Å¡is net ragelio nekėlė, o Sodrai mokėjo savo pinigais.

Jis turėjo visÄ laikotarpį pavežiotojo darbo liudijimÄ . Pagal darbo sutartį dirbo tik „A“, o su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiraÅ¡yta taksi paslaugų teikimo sutartis, kaip dabar supranta, tai buvo individuali veikla, nes kai atėjo mokėti Sodrai, sužinojo, kad ten nėra registruotas. Teismo posėdyje K. K. atstovas advokatas Mantas Arasimavičius nurodė, kad darbo sutarties su minėtais asmenimis reikėjo tik tam, jog galima bÅ«tu juos užregistruoti Taxify, vėliau Bolt, platformoje.

Bolt platforma nepriima individualiai dirbančių asmenų, per tarpininkÄ dirbti taip pat neleidžia, vienintelis bÅ«das apeiti platformos ribojimÄ â€“ tai pateikti darbo sutartį platformos administracijai. Darbo sutartis realiai neturėjo jokios reikÅ¡mės, ji buvo tik pasiraÅ¡oma ir nevykdoma. Kadangi tai civilinis teisinis instrumentas, sutartys buvo pasiraÅ¡inėjamos, pateikiami duomenys, o realiai pavežėjai dirbdavo individualios veiklos pagrindais. Dėl tos priežasties darbo inspekcija ir prisikabino.

Kadangi individualios veiklos pagrindais dirbdavo ir turi pažymas, tai Sodrai nebuvo praneÅ¡ama. Darbiniai santykiai buvo individualios veiklos pagrindais, darbo sutartis buvo sudaryta vien tik registracijos tikslais. Aplinkybė, kad vairuotojai dirbo su K. K. priklausančiais automobiliais, nedaro santykių tarp K. K. įmonės ir J. G. darbo santykiais. Teismo posėdyje institucijos atstovas Justas Valaskevičius protokole nurodytas aplinkybes patvirtino, paaiÅ¡kino, kad pačioje sutartyje su Taxify nurodyta, jog įmonei pagal darbo, paslaugų teikimo arba panaÅ¡iÄ sutartį taksi paslaugas teikiantys asmenys turi teisę gauti asmeninę paskyrÄ naudotis mobiliesiems įrenginiams skirta programine įranga pagal sutartyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas, bet prieÅ¡ tai vairuotojas turi užsiregistruoti Taxify, o Taxify tokiÄ asmeninę paskyrÄ patvirtinti.

Taxify priima ir tokiÄ , ir kitokiÄ sutartį, todėl K. K. piktybiÅ¡kai siekė kaip darbdavys pasipelnyti kitų sÄ skaita. Buvo sudėtinga bendrauti su K. K., jis vengė atvykti, per atstovus paaiÅ¡kino, kad darbiniai santykiai su L. D. nesieja, tačiau buvo nustatyti santykiai, įrodantys, kad darbo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka, tyrimas tęsėsi ilgai, nes darbdavys nenorėjo bendradarbiauti su institucija. Vairuotojų darbe naudojami automobiliai priklausė K.

K., jis jų valdytojas, tačiau Sodrai jis nurodė, kad automobilių nenuomoja. Atsiskaitymui už paslaugas visi pinigai buvo pervedami į „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Prašė K. K. skirti nuobaudÄ , artimÄ sankcijos vidurkiui, atsižvelgus, kad kaltę pripažino. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstiniame iÅ¡raÅ¡e su istorija nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, registruotu nuo 2018-10-11 iki 2019-02-14, yra K. K.. (79 b. l.) IÅ¡ 2019-06-28 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2019-01-10 praÅ¡yme Valstybinei darbo inspekcijai L.

D. nurodė, jog nuo 2018-12-05 iki 2018-12-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė, tačiau negavo savo egzemplioriaus, VSDFV teritorinis skyrius apie jo darbo pradžiÄ bendrovėje nebuvo informuotas. Bendrovėje 2019-01-14 buvo pradėtas nelegalaus darbo tyrimas, kuris baigtas 2019-06-28, ir nustatyta, kad tarp L. D., J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo santykiai, L. D. dirbo įmonės naudai nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, J. G. nuo 2018-11-19 vienÄ mėnesį pavežėjų pareigose, paklusdami įmonės nustatytai tvarkai, sudarę darbo sutartis, tačiau apie Å¡ių dviejų asmenų socialinio draudimo pradžiÄ nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius. (3-4 b. l.) Tyrimo metu L.

D. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (6 b. l.), kuriame nurodyti duomenys, analogiÅ¡ki Å¡io liudytojo parodymams teisme. IÅ¡ įmonės Taxify pateiktų duomenų matyti, kad L. D. registruotas platformoje nuo 2018-12-07, laukti užsakymų pradėjo nuo 2018-12-10, paskutinį užsakymÄ vykdė 2018-12-17, iÅ¡ viso atliko 96 užsakymus, už kuriuos sugeneruota 434 eurai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė L. D. platformos registravimo metu 2018-12-06 darbo sutartį Nr. 10, sudarytÄ tarp pastarojo ir bendrovės. (9-10, 11-13 b. l.) Tyrimo metu J.

G. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal 2018-11-16 sutartį Nr. 6 (29-31 b. l.) vairuotojo pareigose, dėl darbo sÄ lygų susitarė su K. K., sutarė dirbti nuo 7 valandos iki 15 valandos ir nuo 18 valandos iki 20 valandos, vienÄ mėnesį dirbo K. K. automobiliu. Vėliau pasirašė kitÄ sutartį ir dirbo su savo automobiliu. (25 b. l.) VSDFV informacinės sistemos duomenimis J. G. įregistruotas kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, laikotarpio pradžia 2018-10-05. (46 b. l.) Teismas pažymi, kad visi Å¡ie duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagal UÄ® 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sÄ voka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbdavio nurodymams ar/ir darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Kadangi tiek L. D., tiek J. G. realiai tam tikrÄ laikÄ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – vykdė pavežėjų pareigas, uždirbtos lėšos buvo pervedamos į bendrovės sÄ skaitÄ , pakluso nustatytai tvarkai dirbti po 12 valandų per dienÄ , buvo susitarę dėl atlyginimo, nei su L. D., nei su J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie Å¡ių asmenų darbo pradžiÄ nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ie požymiai atitinka UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtÄ nelegalaus darbo sÄ vokÄ bei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

K. K. aptariamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl yra tinkamas aptariamo nusižengimo subjektas, už padarytÄ administracinę veikÄ jis baustinas. Skirdamas administracinę nuobaudÄ bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 35 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sÄ raÅ¡as atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Å¡io straipsnio 2 dalyje teismui numatyta galimybė ir kitas, 1 dalyje nenurodytas, aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis.

Nagrinėjamu atveju K. K. atstovas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog K. K. atsakomybėn pagal ANK 94 straipsnį yra traukiamas pirmÄ kartÄ . ANK 94 straipsnis nurodytas galbÅ«t dėl raÅ¡ymo apsirikimo, nes nagrinėjamoje byloje K. K. administracinė veika kvalifikuojama pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas nepripažįsta Å¡ios aplinkybės atsakomybę lengvinančia, nes tiek visuomenei priimtinų, tiek įstatymais sureguliuotų elgesio normų kiekvienas asmuo privalo laikytis visada ir nepažeisti jų nė vieno karto.

Å iuo atveju K. K. veika nebuvo atsitiktinė, jo vadovaujamoje įmonėje net du asmenys dirbo nelegaliai, ir pažymėtina, kad bÅ«tent K. K. elgėsi itin savanaudiÅ¡kai, nes tiek L. D., tiek J. G. buvo įsitikinę, jog dirba pagal darbo sutartis. Teismas taip pat nenustato pagrindo konstatuoti, kad K. K. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos administracinės veikos – jis tinkamai nebendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija tiriant nagrinėjamÄ nusižengimÄ , neteikė tikslios ar reikalaujamos informacijos.

Nėra pagrindo atsižvelgti ir į aplinkybę, jog K. K. turi du nepilnamečius vaikus, nes, pirma, juos jis turėjo ir tuo metu, kai nusprendė padaryti nusižengimÄ , todėl jis pats ir turėjo pareigÄ Ä¯vertinti tokio savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir savo Å¡eimai; be to, antra, nei K. K., nei jo atstovas neteikė duomenų apie tai, ar atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena Å¡eimoje ir abu vaikus iÅ¡laiko (iÅ¡ pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad dviejų vaikų mamos yra skirtingi asmenys), neteikė jokių duomenų ir apie savo bei Å¡eimos materialinę padėtį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktame pareiÅ¡kime dėl kaltės pripažinimo praÅ¡oma kaip lenvinančiÄ atsakomybę aplinkybę pripažinti, jog J. G. dirbo pagal individualios veiklos pažymÄ , dėl to „UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemanė esant bÅ«tina minėtÄ asmenį papildomai įdarbinti“. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė ne tik kad nepripažintina atsakomybę lengvinančia, bet ji, prieÅ¡ingai, tik patvirtina, jog K. K. dar nepakankamai kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nors, bÅ«damas Å¡iuo atveju darbdaviu, privalo įstatymo reikalavimus žinoti ir jais savo darbe vadovautis.

Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobÅ«dį (patikrinimo metu nustatyti du nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys), ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. K. – jis dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, baudų nemoka (80-86 b. l.). Å ios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ negu nustatyta įstatyme, pagrindo nėra.

K. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas n u t a r i a : K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19104777636. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lilija Tarčevskaja