756a4e1e-336b-4b84-b5e2-eccbf9d74ef1 · Regionų administracinis teismas

                                                                      Administracinė byla Nr. I-1464-422/2018                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02512-2017-4                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2;

                          55.1.1; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 7 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

  Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 10 950 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 8–12) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 15 ir 16 bÅ«riuose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad ginčo patalpose nuteistiesiems skirtÄ gyvenamÄ jį plotÄ mažino jose buvusių baldų užimamas plotas. Dėl patalpų perpildymo buvo sunku pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, tekdavo laukti eilėse, trÅ«kdavo laiko iÅ¡simaudyti, buvo sunku judėti bendrojo naudojimo patalpose. Tvirtino, kad 15 ir 16 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose nebuvo atliktas einamasis remontas, sienos buvo nelygios, ant jų vietomis matyti pelėsis, lubų kampuose buvo grybelis, lietingu oru pro jas sunkėsi vanduo.

Gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarÅ«s, patalpose tvyrojo drėgmė, grindys iÅ¡puvusios. Ginčo gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikti dezinsekcijos, deratizacijos ar dezinfekcijos darbai, todėl jose veisėsi tarakonai, blakės ir pelės. Bendrojo naudojimo koridorius, virtuvėlė, prausykla ir tualetas taip pat buvo neremontuoti, juose tvyrojo smarvė, ant sienų ir lubų matėsi grybelis, pelėsis, langai nesandarÅ«s, tualetai tupimi, nebuvo veidrodžių. Virtuvėlėje pareiÅ¡kėjas turėjo valgyti antisanitarinėmis sÄ lygomis, nes joje nebuvo Å¡ilto vandens, iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, ji buvo per maža, todėl bÅ«davo dienų, kai pareiÅ¡kėjas negalėjo pasigaminti maisto.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių ir psichinių iÅ¡gyvenimų, depresijÄ , atsirado nemiga, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 10 950 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Nurodė, kad svarbių priežasčių, sutrukdžiusių anksčiau kreiptis į teismÄ , nebuvo. Tvirtino, kad nežinojo apie tokio pobÅ«džio reikalavimams taikomÄ ieÅ¡kinio senaties institutÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–23), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 121–122) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ajame sektoriuje. Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas kalėjo 15 bÅ«rio 5 brigadoje ir 16 bÅ«rio 6 ir 2 brigadose. Gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo pažeista minimaliai. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl jų nuolatinės rotacijos kinta, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno  bendrabučio tipo patalpose, kur jo galimybė judėti po savo bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, taip pat visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimojo laiko. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę, gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose visuotiniuose renginiuose, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, tai santykinai kompensuoja maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ .

Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Įstaiga užtikrina, kad nuteistiesiems būtų skirtos valymo priemonės. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), gyvenamosiose patalpose nebūtų purvinų langų, antisanitarinių spintelių bei blogo kvapo. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, informacija apie atliktus remontus nekaupiama, todėl informacija apie 15 ir 16 būrių būklę ginčui aktualiu negali būti pateikta.

Šiuo metu 15 ir 16 būrių patalpos renovuojamos. 15 ir 16 būrių virtuvėlės įrengtos, aprūpintos buitine technika ir inventoriumi pagal teisės normų reikalavimus, ginčo būrių virtuvėlėje prie viryklės buvo garų surinktuvas, karšto vandens tiekimas į virtuvėlę neprivalomas. Nuteistieji sanitariniais įrenginiais buvo aprūpinti tinkamai, sulaužyti ar sugadinti purkštukai buvo keičiami naujais. 15 ir 16 būrių sanitariniame mazge buvo įrengti 6 unitazai (sėdimi) ir 4 pisuarai, prie kiekvienos praustuvės ant sienų buvo priklijuoti veidrodžiai. 15 ir 16 būrių gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, sanitariniai mazgai ir virtuvėlės – per ventiliacines angas.

Pataisos namuose periodiÅ¡kai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus buvo registruojama. Ginčo laikotarpiu graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. PareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijos, nemigos ir kitų sukrėtimų nesikreipė. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl sveikatos pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių     PN-AK, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovai, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės veiksmais, laikotarpiu nuo     2011 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. jį kalinant PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose 15 ir 16 bÅ«riuose kankinančiomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007,    2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo patalpose pradžios.   Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2017 m. gruodžio 7 d. (b. l. 15), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 6 d. pareikÅ¡ti.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nurodė, kad priežasčių, sutrukdžiusių anksčiau paduoti skundÄ teismui, nebuvo, jis paprasčiausiai nežinojo apie ieÅ¡kinio senaties instituto taikymÄ .

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.                     Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 6 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kur vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neatitiko reglamentuotos ploto normos.

Tvirtino, kad vienam nuteistajam tekusiÄ gyvenamojo ploto normÄ mažino ir gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytÄ plotÄ .

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje  Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio    3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Ä® baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Konvencijos 3 straipsnio kontekste (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 27–32) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. liepos 14 d. kalėjo 15 bÅ«rio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 35,79 kv. m, joje gyveno 11 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje patalpoje teko          3,3 kv. m.Nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 16 bÅ«rio 6 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas   51,76 kv. m, joje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. gyveno 17 nuteistųjų, nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. 14 nuteistųjų, todėl atitinkamais laikotarpiais vienam asmeniui Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,05 kv. m ir 3,2 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 16 bÅ«rio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,91 kv. m, joje ginčui aktualiu metu buvo 14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto.Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kėjui gyvenant 16 bÅ«rio 6 brigadoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ .

Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl einamojo remonto neatlikimo gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (sanitariniame mazge, prausykloje, virtuvėlėje), nurodydamas, kad sienų dažai buvo atsilupę, ant jų vietomis matyti pelėsis, lubų kampuose buvo grybelis, lietingu oru į gyvenamÄ sias patalpas per stogÄ sunkėsi vanduo ir pan.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Higienos normos HN 76:2010 62 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Teismas pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03).Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 15 ir 16 bÅ«rų patalpų (gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo), kuriose ginčo laikotarpiu gyveno bei jomis naudojosi pareiÅ¡kėjas, atliktus remontus vertinamuoju laikotarpiu.

Atsiliepime į skundÄ (b. l.

20) atsakovės atstovas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK remontai buvo atliekami pagal poreikį, duomenys apie atliktus remonto darbus nekaupiami, todėl pateikti duomenis apie patalpų remontÄ pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu, neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ginčo gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų, grindų ir langų bÅ«klės lieka nepaneigti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, trÅ«ko sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse, nespėdavo nusiprausti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų, duÅ¡inėje – po vienÄ duÅ¡o sietelį 15 asmenų.Nuo 2017 m. birželio 7 d.

įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios AprÅ«pinimo normos), numato 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 nuteistųjų, klozetÄ arba pisuarÄ â€“ ne daugiau kaip 15 nuteistųjų.PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė teismui duomenis apie 2012 m. lapkričio 29 d. 15 bÅ«ryje kalinamų asmenų skaičių, 16 bÅ«ryje kalinamų asmenų skaičių 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. sausio 28 d. ir 2017 m. liepos 31 d., tačiau iÅ¡ atsiliepimo į skundÄ turinio (b. l. 20–21) ir pateiktų dokumentų matyti (b. l. 121–123), kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrai dviem bÅ«riams (15 ir 16 bÅ«riams), todėl vertinant, ar nuteistieji buvo tinkamai aprÅ«pinti sanitariniais įrenginiais pagal paminėtų AprÅ«pinimo normų reikalavimus, bÅ«tini duomenys apie bendrÄ nuteistųjų skaičių 15 ir 16 bÅ«riuose vertinamuoju laikotarpiu.

Nors teismas reikalavo iš atsakovės atstovo tokius duomenis pateikti (b. l. 4), tačiau jie nebuvo pateikti, o atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 125) nustatyti, ar 15 ir 16 būrių nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais, nėra galimybės, todėl tikėtinas pareiškėjo tvirtinimas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl tupimų tualetų sanitariniame mazge bei veidrodžių prausykloje nebuvimo.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui, jose taip pat nėra nurodyta, kokio tipo sanitariniai įrenginiai (klozetas, unitazas ar pan.) turi būti įrengti. Pagal pirmiau nurodytas Aprūpinimo normas, sanitariniuose mazguose turi būti įrengti klozetai arba unitazai atitinkamam skaičiui asmenų, todėl akivaizdu, kad klozeto („tupimo tualeto“) įrengimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Minėtose AprÅ«pinimo normose įtvirtintas reikalavimas prausykloje virÅ¡ kiekvienos praustuvės įrengti po 1 veidrodį.Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 15 ir 16 bÅ«rių sanitariniame mazge buvo įrengti unitazai (sėdimi), prie kiekvienos praustuvės ant sienų priklijuoti veidrodžiai (b. l. 31, 32, 123), o tai paneigia niekuo nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl tupimų tualetų ir veidrodžių prausykloje nebuvimo. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 31–36).

Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų ir darbų atlikimo aktų (b. l. 37–96) matyti, jog 15 ir 16 būrių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos, pareiškėjui gyvenant šiose patalpose ( nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.), buvo teiktos šešis kartus (2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. liepos 22 d., 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. gegužės 26 d.), patikrinimų metu keturis kartus buvo rasta buitinių parazitų.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad buitinių kenkėjų kontrolė PravieniÅ¡kių   PN-AK vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, t. y. kontrolė vykdoma nepakankamai, patalpose randama kenkėjų, todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovas nesiėmė visų galimų priemonių siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebÅ«tų buitinių parazitų, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo yra pagrįsti. Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su 15 ir 16 bÅ«rių virtuvėlės netinkamu dydžiu, jos įrengimu, nurodydamas, kad ji buvo per maža, joje nebuvo karÅ¡to vandens, iÅ¡traukiamosios ventiliacijos.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 punkte yra nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėms įrengiama virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui). Å ių taisyklių 6 punkte numatyta iÅ¡imtis, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti nurodytas patalpas kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡ios patalpos gali bÅ«ti įrengiamos dviem bÅ«riams.

Reikalavimai Å¡ių patalpų įrengimui nustatyti AprÅ«pinimo normose bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose AprÅ«pinimo normose. Å iuose teisės aktuose nėra reglamentuotas virtuvėlės plotas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl virtuvėlės dydžio yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad AprÅ«pinimo normose buvo nustatytas reikalavimas bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotÄ ir reikmę įrengti garų surinktuvÄ . Nuo                2017 m. birželio 7 d.

įsigaliojusiose AprÅ«pinimo normose garų surinktuvas virtuvėlėje įrengiamas esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 15 ir 16 bÅ«rių virtuvėlėje buvo įrengtas garų surinktuvas (b. l. 31–32, 123), Å¡ie duomenys kitais įrodymais nenuginčyti, todėl nėra pagrindo tikėti jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstu pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, jog ginčo virtuvėlėje nebuvo iÅ¡traukiamosios ventiliacijos (garų surinktuvo).Higienos normos 76:2010 27 punkte bei atitinkamai Higienos normos HN 134:2015        18 punkte reikalavimas tiekti karÅ¡tÄ vandenį į nuteistųjų virtuvėles nėra nustatytas, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, neįrengus karÅ¡to vandens tiekimo sistemos 15 ir 16 bÅ«rių virtuvėlėje, negali bÅ«ti nustatyti.Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , Å¡iuo laikotarpiu jam teko 3,045 kv. m gyvenamojo ploto.

Be to, visu vertinamuoju laikotarpiu (pareiÅ¡kėjui gyvenant 15 ir 16 bÅ«riuose) pareiÅ¡kėjas kalėjo higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose (neremontuotos patalpos, buitiniai parazitai, trÅ«ko sanitarinių įrenginių). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais ir psichiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, atsiradusia nemiga ir pan.PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicininiame pažymėjime (b. l.

25) nurodyta, kad, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

26) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijos, psichinės negalios, nemigos atsiradimo, kuriÄ galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardytas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o tai yra svarbu vertinant gyvenamojo ploto normos pažeidimo mastÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ N. prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Ä®vertinęs nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nenustatęs, kad nustatyti pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiÅ¡kėjo sveikatai, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.        Teisėja                                                                                                                   Janina Vitunskienė