2013-03-20 Nr. AB-642-3-64-3-00801-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-598/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00801-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui viešajai įstaigai „Kultūros vizija“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu (b. l. 2–4) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ 1 971,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras nurodė, jog yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą (34 punktas) ir kad atliekų turėtojai privalo naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais (36 punktas). Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-211, kuri buvo pakeista 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293) (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 ir 10 punktus rinkliavos lėšos iš pareiškėjo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kaip rinkliavos administratoriaus sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja aptariamą vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą.

Nurodė, jog rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.4 ir 9.2 punktų nustatyta tvarka pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką. Nuostatų 30 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Teigė, kad atsakovas yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1 971,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuotos nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Atsakovas skolos gera valia nesumokėjo, todėl ji priteistina.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (b. l. 17–19) pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė iš atsakovo viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1 971,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą (34 punktas) ir kad atliekų turėtojai privalo naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais (36 punktas). Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-211, kuri buvo pakeista 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293).

Atsakovas viešoji įstaiga „Kultūros vizija“ pagal Nuostatų 5.1.1 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. yra 1 971,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 59 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 straipsnis).

III. Atsakovas viešoji įstaiga „Kultūros vizija“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 28–30), kuriuo prašo:

1) atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti;

2) sustabdyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo vykdymą;

3) panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog nežinojo apie vykstantį teismo posėdį ir jame nedalyvavo. Pažymi, jog nepaisant to, kad viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ buveinė nuo 2012 m. liepos 1 d. įregistruota viešajame registre ir jos adresas teismui turėjo būti žinomas, teismas apie posėdžio datą ir laiką paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Teigia, kad voką su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu savo pašto dėžutėje rado 2012 m. spalio 15 d., nors ant voko antspaude nurodyta gavimo data 2012 m. spalio 12 d.

Teigia, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinės teisės pažeidimus, kurie lėmė klaidingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsakovo nuomone, teismas neįteikęs šaukimo nepagrįstai nusprendė apie posėdžio datą ir laiką paskelbti specialiame interneto tinklalapyje, kadangi šaukimas buvo siųstas senu atsakovo buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), nors naujas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) – buvo įregistruotas viešajame registre. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 73 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto nuostatą, kadangi pareiškėjo atstovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, nors pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo praneštą tinkamai, ir jis neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl teismas turėjo palikti prašymą nenagrinėtu. Be to, buvo pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo atstovas neatvyko, atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą, taip pat buvo įrodymų, kad pareiškėjas buvo išsiuntęs įspėjimą atsakovui kitu adresu. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 72 straipsnio ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nesiaiškino, kodėl pareiškėjo pateiktoje 2012 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. 12-R-2647 nurodomas skirtingas – nuo 63,00 Lt iki 107,00 Lt – mokėtinos rinkliavos dydis. Be to, pažymi, kad atsakovo darbuotojai įmonėje dirba po 1 val. per dieną, todėl rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą sumoka pagrindinė jų darbovietė uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos“, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie tai pareiškėją informavo 2012 m. liepos 4 d. raštu Nr. 12/07, tačiau šio įrodymo pareiškėjas teismui nepateikė.

Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu atsakovo buveinė registruota nuo 2012 m. balandžio 20 d., todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės atsakovui už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tuo adresu, kuriame atsakovas nevykdė veiklos.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 146–150) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad negavo atsakovo nurodytų apeliacinio skundo priedų.

Pareiškėjo nuomone, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovas pats pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo paštu 2012 m. spalio 12 d., o apeliacinį skundą pateikė 2012 m. spalio 29 d., praėjus apeliacinio skundo padavimo 14 dienų terminui. Atsakovas savo argumento, jog iš pašto dėžutės voką su teismo sprendimu išėmė tik 2012 m. spalio 15 d. negrindė jokiais įrodymais.

Pažymi, jog savo prašyme teismui dėl skolos priteisimo buvo nurodęs tinkamą atsakovo adresą: (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad teismui buvo nurodytas teisingas adresas patvirtina ir tai, kad atsakovas gavo teismo sprendimą, siųstą adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia, kad atsakovo nurodytos ABTĮ 72 straipsnio ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatos neįpareigoja teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat pažymi, jog savo prašyme dėl skolos priteisimo teismo prašė „į posėdį neatvykus šalims ir jų atstovams, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka“, ką teismas ir padarė.

Akcentuoja, kad mokėtina rinkliava atsakovui apskaičiuota teisės aktuose nustatyta tvarka. Apskaičiuotą skolą grindžia prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedama pažyma su detalesniais skaičiavimais.

Pažymi, kad adreso keitimas savivaldybės teritorijos ribose neturi įtakos rinkliavos mokėjimui, nes ji galioja visoje teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatai nenustato, kad rinkliava būtų neskaičiuojama už įmonės darbuotojus, dirbančius sutrumpintą darbo laiką arba antraeilėse pareigose bei kad rinkliavą galėtų mokėti vienas juridinis asmuo už kitą arba kad rinkliava būtų skaičiuojama pagal įmonės veiklos adresą. Nuostatuose įtvirtinta, jog rinkliavą turi mokėti Šiaulių mieste įregistruoti juridiniai asmenys (4.4 punktas) pagal vienos tonos atliekų sutvarkymo kainą pagal atliekų susikaupimo normas, o ne pagal faktinį kiekį (9.2 punktas), kurios dauginamos iš darbuotojų skaičiaus.

Rinkliava juridiniams asmenims nustatyta ne už darbuotojų kaip fizinių asmenų darbo dienos laiku sukurtas komunalines atliekas, o už juridinių asmenų veikloje susidarančias komunalines atliekas, kurios turi būti tvarkomos savivaldybės organizuotoje sistemoje. Darbuotojų skaičius yra tik parametras, pagal kurį nustatoma tarša ir mokėtina rinkliava už ją.

Nurodo, kad prieš pradėdama skaičiuoti rinkliavą atsakovui, išsiuntė jam prašymą teikti duomenis, atsakymo į jį negavo. Kiekvieną mėnesį siuntė atsakovui rinkliavos mokėjimo pranešimus, įspėjimus, vienu ir kitu atsakovo adresu, tačiau atsakovas nemokėjo rinkliavos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Atsakovo apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą registruotas 2012-10-31 (išsiųstas 2012-10-29) b.l. 28) Šiaulių apygardos administraciniame teisme, o tai reiškia, kad apelianto prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo turėjo būti ir sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, bet tai neatlikta. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012-11-02 nutartyje (b.l. 144) tiesiog konstatuota apie apeliacinio skundo priimtinumą bei perdavimą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Toks sprendimas (bendrine prasme) aiškiai nesuderinamas su Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis ir to paties įstatymo 129 straipsnio pagrindu galėtų būti perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau, paisant proceso operatyvumo principo, prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo išspręstinas iš esmės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos.

Termino praleidimas yra motyvuojamas tuo, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, todėl negalėjo žinoti apie 2012-09-11 sprendimą (b.l. 17). Be to, turint omenyje, jog byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka neįsiteisėjęs teismo sprendimas per 3 dienas turėjo būti išsiųstas bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje. Realiai 2012-09-11 sprendimas gautas tik 2012-10-15. Visa tai, atsakovo nuomone, ir sąlygoja apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą.

Būtina pabrėžti, kad pirmosios instancijos teismas iš tikro bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinės bylos proceso dalyviams (b.l. 16), tačiau jiems apie posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, jog viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ adresas nuo 2010-04-14 iki 2012-04-19 buvo Šiaulių m. savivaldybė (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).

Prašymas teisme registruotas 2012-08-03, kur atsakovo viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 2). Šiuo adresu dokumentai ir siųsti (b.l. 12), o vėliau apie posėdžio laiką bei vietą, nurodant tą patį atsakovo adresą ((duomenys neskelbtini)), pranešta specialiame interneto tinklapyje (b.l. 14). Taigi, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, darytina kategoriška išvada, kad dėl atsakovo adreso jokios klaidos nebuvo, o apie posėdžio laiką bei vietą atsakovui panešta, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalies nuostatų (Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena). Neturi teisinės reikšmės, jog atsakovas nesidomi informacija skelbtina specialiame interneto puslapyje – pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą padarytas taip kaip numatė įstatymų leidėjas, todėl nėra pagrindo teiginiui, jog buvo pažeistos proceso taisyklės, reglamentuojančios bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, ir tai sukliudė laiku paduoti apeliacinį skundą.

Nėra ginčo dėl to, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnį per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai.

Sprendžiant pagal byloje esančius įrodymus spręstina buvus laikytasi šio reikalavimo, nes byloje yra dokumentas bylojantis apie neįsiteisėjusio sprendimo išsiuntimą šalims 2012-09-11, t.y. sprendimo priėmimo dieną (b.l. 20), o apeliacinis skundas registruotas 2012-10-31, kas aiškiai byloja apie praleistą terminą jam paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 1 d.).

Net ir padarius prielaidą apie skundžiamo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo išsiuntimą ženkliai pavėluotai ir skaičiuojant apeliacinio skundo padavimo termino pradžią nuo 2012-09-11 sprendimo gavimo momento, terminas apeliaciniam skundui paduoti vis tiek yra praleistas. Atsakovas pripažįsta, jog dokumentacija su 2012-09-11 sprendimu registruota 2012-10-12, o tai, kad ji paimta/rasta iš pašto dėžutės tik 2012-10-15, nėra jokių įrodymų. Teikiami paaiškinimai dėl korespondencijos gavimo 2012-10-15 nepatvirtinti objektyviais duomenimis, todėl nepriimti. Terminas paduoti apeliacinį skundą tiek pirmuoju atveju, tiek antruoju yra praleistas, o jo praleidimas nepateisintas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimas galimas, bet tik nustačius svarbias priežastis. Jų sąrašas nepateikiamas. Tai paliekama spręsti kiekvienu atveju atskirai, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, paisant formuojamos administracinių teismų praktikos.

Administracinių teismų jurisprudencijoje, pastaruoju aspektu, yra ne kartą pažymėta, kad subjektyvaus pobūdžio veiksniai, nepriskirtini prie svarbių faktorių, galinčių būti pagrindu praleisto procesinio termino atnaujinimui. Aplinkybės sąlygojančios praleisto termino atnaujinimą yra tos, kurios nepriklauso nuo besikreipiančio į teismą valios. Svarbi aplinkybė suprantama, kaip išsiskirianti, turinti neabejotinai didelę reikšmę suinteresuotam asmeniui, darantį įtaką jo gyvenimo ritmui, veiksmams taip, jog kliudo pasinaudoti tam tikrų teisių realizavimu. Tokia aplinkybė - iš esmės objektyviai nepriklausanti nuo asmens valios ir užkertanti kelią veikti, siekiant įgyti teises ir pareigas atitinkamo visuomeninio gyvenimo srityje.

Kadangi objektyvių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, nenustatyta, prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo atmestinas, taip kartu paneigiant teisę patikrinti skundžiamą 2012-09-11 sprendimą apeliacine tvarka.

Atsisakius priimti apeliacinį skundą turi būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, įpareigojant tą padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 7 p.; b.l. 31).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 127 straipsniu, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Viešosios įstaigos „Kultūros vizija“ prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmesti ir apeliacinį skundą atsisakyti priimti bei kartu su pateiktais dokumentais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti viešajai įstaigai „Kultūros vizija“ 100 (šimtą) litų, sumokėtus kaip žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui grąžinti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius