75672dfd-0538-46b8-8989-db1ec64cbf1c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9476-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-03148-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A., atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M. A. skunde (b. l.

1) prašo:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) už kiekvienÄ etapavimÄ po 100 Eur neturtinės žalos;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės paÅ¡to iÅ¡laidas.Skunde ir per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2014-06-03 iki 2015-01-01 jis buvo konvojuojamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, konvojavimo maÅ¡inose nebuvo pakankamai vietos konvojuojamiems asmenims, jų daiktams, nėra saugos diržų, vėdinimo sistemos, Å¡iltuoju metu trÅ«ko oro. MaÅ¡inos bÅ«davo perpildytos, 2014 m. birželio 3 d. iÅ¡ Vilniaus į Alytų važiavo apie 30 - 40 žmonių. Konvojaus pareigÅ«nai tyčiodavosi iÅ¡ jo.

Dėl minėtų sÄ lygų sveikatos bÅ«klė pablogėjo, buvo priverstas kęsti stresÄ , patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–9) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Paminėti dokumentai iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama iÅ¡vardintais dokumentais. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigÄ nėra.

Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtu netinkama konvojuoti asmenims.

Dėl vietos trÅ«kumo, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 p. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrÄ asmenų pervežimÄ , tiek izoliacijÄ pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai daromas įraÅ¡as Konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Viešojo saugumo tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 p., Viešojo saugumo tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 p. ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl vieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo 5 p. nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiÅ«ros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekcijÄ , neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų praÅ¡ymus.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us Konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie žiaurų ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjui nepakankÄ vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) pareiÅ¡kėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas jausdamas neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ . Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už konvojavimÄ nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d. teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

CK6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ nustato Konvojavimo taisyklės (Konvojavimo taisyklių 1 p.).Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d. buvo konvojuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ Å¾iauriomis, garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį, ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d. buvo konvojuotas apie 25 kartus į įvairias institucijas įvairiais maršrutais specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Į minėtos patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl sėdimų vietų, vėdinimo ir šildymo sistemų.

Taigi atsakovas pateikė atsakingų institucijų iÅ¡duotus dokumentus, kurie patvirtina visų naudotų automobilių tinkamumÄ Å¾monėms pervežti ir jų atitikimÄ saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktÄ specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas teiginys, kad jis buvo konvojuojamas perpildytomis transporto priemonėmis, nes pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius bei su jais susijusius dokumentus pareiÅ¡kėjo konvojavimo atvejais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais, skaičius niekada nevirÅ¡ijo Å¡iuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus.Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojus – vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklÄ , Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigÅ«nų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ ; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Taigi konvojaus pareigÅ«nai savo pareigas vykdo bÅ«dami ginkluoti, tačiau jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių, kad konvojaus pareigÅ«nai demonstratyviai žemino ar tyčiojosi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, kurios vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais turi bÅ«ti įraÅ¡omos į konvojavimo dokumentus.Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygomis, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, t. y. jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kankinamas, patyręs nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygas, teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybei kilti negali, nes Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Esant tokiai situacijai, kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys komuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:Atmesti pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                Liudmila Zaborovska