2025-12-30 Nr. CB-6931-2-11-3-00179-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4364

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00179-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2025 m. gruodžio 15 d. paduotu atsakovės J. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S., atstovaujamos globėjos O. Z., ieškinį atsakovei J. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo ieškovės E. S. ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo tenkintas iš dalies bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalį – nevertino to, kad sandoris buvo sudarytas veiksnios ieškovės valia, todėl globėja, turėdama tik ribotus įgaliojimus, neturėjo teisės tokio sandorio ginčyti jos vardu. Teismai, neištyrę ieškovės valios, nepaisydami jos prašymų, plečiamai aiškindami globėjo įgaliojimus ir iš esmės praplėsdami neveiksnumo apimtį už teismo sprendimo ribų, priėmė sprendimus, kurie lėmė veiksnaus asmens sudaryto dovanojimo sandorio panaikinimą. Nurodoma, kad pirma, globėjas neturi procesinės teisės post factum ginčyti globotinio valios, t. y. dar esant veiksniam jo sudarytų sandorių. Globa negali būti naudojama tam, kad globėju paskirtas šeimos narys įgautų procesinę galią atgaline data atšaukti veiksnaus globotinio sudarytus sandorius. Globėjos iniciatyva ginčyti sandorius, sudarytus iki globos nustatymo, yra ne tik veikimas ultra vires, bet ir pažeidžiant fundamentalią nuostatą, kad globa turi ginti, o ne naikinti globotinio valią. Tokia teisės taikymo praktika ne tik iškreiptų CK 3.238 straipsnio tikrąją paskirtį, bet ir sukurtų pavojingą precedentą, kad paskyrus globėją, jis gali pakeisti veiksnaus asmens gyvenimo sprendimus, ypač tuos, kurie susiję su šeimos turto paskirstymu. Antra, globėjas, kartu ir įpėdinis, pretenduojantis į globotinio turtą, negali reikšti ieškinių dėl globotiniui esant veiksniam sudarytų sandorių, nes jį sieja interesų konfliktas. Ginčydamas sandorius, kuriuos globotinis sudarė dar būdamas veiksnus, globėjas pradeda veikti ne kaip globotinio interesų gynėjas, o kaip savo subjektyvios nuomonės apie globotinio per gyvenimą sudarytus sandorius vykdytojas. Trečia, globėja neginčijo analogiškų sandorių, kuriuos ieškovė sudarė su globėja. Ieškovė savo dukroms (atsakovei ir globėjai) dovanojo dideles pinigų sumas, nesudarydama notarinės formos sutarčių, tačiau globėja ginčija tik tuos sandorius, kurie sudaryti su atsakove, o tai neatitinka CK 3.238 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir CPK 5 straipsnį. Ieškovės prigimtinė teisė kreiptis į teismą buvo apribota, nes jokie ieškovės prašymai, pareikštos valios išraiškos ir procesiniai veiksmai nebuvo svarstomi. Taigi, teismai ir ieškovės globėja veikė už įstatymo ir sprendimo, kuriuo nustatytas neveiksnumas, ribų, išplėsdami ieškovės neveiksnumo sritį, pažeisdami ieškovės teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti ieškovės raštu pateiktus prašymus teismui, o visos abejonės dėl ieškovės teisės reikšti tokius prašymus turėjo būti vertinamos jos naudai. Ši civilinė byla privalėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu – pačiai ieškovei prašant, arba CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškimas ieškovės vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Nurodo, kad teismai be teisėto pagrindo suvaržė asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę būti išklausytam. Teismai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, kad dėl psichikos ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti teisės į teismą apribojimai, bet jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą, atitinkamai, psichikos sutrikimas negali pateisinti šios teisės suvaržymo iš esmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 975 (devynių šimtų septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 12 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 140, kodas ZP00104.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė