2018-11-28 Nr. AB-22066-3-61-3-05004-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1806-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05004-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apsk. VPK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai 2015 m. spalio 10 d. pristatė jį į Kauno apsk. VPK ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad, pareigūnų teigimu, jis elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukšmavo, bandė pasišalinti iš policijos komisariato, į perspėjimus nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau triukšmavo, nevykdė pareigūnų reikalavimų.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo uždarytas mažoje patalpoje daugiau nei 3 val., nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo. Tokiais veiksmais pareigūnai apribojo pareiškėjo judėjimo laisvę ir pažeidė jo teises, laisves bei teisėtus interesus. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnų elgesys buvo neetiškas, įžeidžiantis ir nepagarbus. Pareigūnai nesiklausė jo paaiškinimų, neatsakinėjo į jo klausimus, nesigilino į įvykio aplinkybes, vartojo kreipinį „tu“, necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu, baugino, kad surakins antrankiais ir uždarys į kamerą. Tokie pareigūnų veiksmai jam sukėlė dvasines kančias, didelį stresą, baimę ir pažeminimą, pažeidė jo garbę ir orumą. Dėl šių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Kauno apsk. VPK pareigūnai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojo specialiąsias priemones – antrankius, ir taip sutrikdė jo sveikatą, t. y. buvo padarytos žaizdos ant riešų, pažeistos sausgyslės. Dėl tokių sužalojimų pareiškėjas buvo priverstas vartoti medikamentus. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatų.

4. Pareiškėjas rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apsk. VPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 10 d. buvo užregistruotas pareiškėjo pranešimas apie konfliktą picerijoje „Milano“ tarp jo ir darbuotojo. Pareiškėjas teigė, kad jo neišleido iš kavinės, nors jis už paslaugas susimokėjo. Pareigūnai nurodė, kad nuvykę į piceriją „Milano“ rado du neblaivius asmenis ir kelis darbuotojus, kurie pageidavo rašyti paaiškinimus dėl pareiškėjo ir kito asmens chuliganiškų veiksmų. Pareigūnai abu pažeidėjus pristatė į Kauno apsk. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą (toliau – Komisariatas). Pareigūnai pareiškėją į policijos komisariatą pristatė įvykio aplinkybėms patikslinti ir fizinę jėgą bei policijos specialiąsias priemones – antrankius – panaudojo tik tada, kai pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams. Fizinė prievarta buvo panaudota vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme įtvirtintomis sąlygoms ir pagrindais, prievartos panaudojimas buvo proporcingas esančioms aplinkybėms. Prieš panaudojant prievartą pareiškėjas buvo ne kartą įspėtas apie ketinimą ją panaudoti, tačiau jis ir toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas ir uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerą.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyti išgyvenimai yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų neturtinei žalai įrodyti, laikino sulaikymo kameroje praleido tik 2 val. 15 min., todėl patirti dvasiniai išgyvenimai buvo vienkartinio pobūdžio ir trumpalaikiai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo pasodintas į laikino sulaikymo kamerą dėl agresyvaus elgesio. Pareigūnai tiek pristatydami jį į policijos komisariatą, tiek taikydami specialiąsias priemones – antrankius ir uždarydami į laikino sulaikymo kamerą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nepažeidė jokių teisės normų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskr. VPK, 600 Eur pareiškėjo naudai.

9. Teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-8502-982/2015 (toliau – ATP byla), nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2015 m. spalio 10 d. apie 1.30 val. Komisariato patalpose elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukšmavo, bandė pasišalinti, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nusiraminti ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (ATP byla, b. l. 2). 2015 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 10 d. 2.05 val. buvo sulaikytas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą (ATP byla, b. l. 10). Tą pačią dieną pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo.

10. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad policijoje buvo gautas V. K. pranešimas dėl picerijoje „Milano“ kilusio konflikto tarp jo ir picerijos apsaugos darbuotojo. Atvykę patruliai Ž. K. ir R. V. iš esmės konflikto priežasčių vietoje neišsiaiškino ir konfliktavusius restorano klientus atvežė į komisariatą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas picerijoje elgėsi netinkamai, kad į komisariatą buvo pristatytas dėl padaryto pažeidimo ir kad tai suprato. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai nurodė skirtingas pareiškėjo pristatymo aplinkybes, t. y. pareigūnas S. N. paaiškino, kad apsaugos darbuotojo pareiškimą dėl įvykio patruliai pristatė kartu su pareiškėju, o patruliai nurodė, kad pareiškimas įvykio vietoje jiems nebuvo perduotas. Apsaugos darbuotojas pareiškimą į komisariatą atvežė pats. Teismas nustatė, kad pareigūnai S. N. ir N. F. T. pripažino suabejoję pareiškėjo pristatymo pagrįstumu, jiems nebuvo aišku, kas ką padarė, todėl negalėjo riboti pareiškėjo laisvės ir turėjo nedelsdami jį paleisti. Teismas nustatė, kad nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pristatytas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, turėjo pristatyto dėl teisės pažeidimo asmens teisinį statusą ir jam tai buvo paaiškinta. Pareiškėjo V. K. elgesys, vykstant į komisariatą, buvo nepriekaištingas, todėl pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad jis liktų komisariate. Pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, jog nėra policijos pristatytas ar sulaikytas asmuo, nes pats pranešė apie konfliktą su apsaugos darbuotoju. Kauno apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad pareigūnai, duodantys nurodymus ar reikalavimus nepavaldiems asmenims, turėtų aiškiai įvardyti priežastį ir nurodyti teisinį savo reikalavimų pagrindą. Tokia pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų.

11. Atsižvelgęs į Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime nustatytus faktus, turinčius prejudicinę reikšmę šioje byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes jokių pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų teismas nenustatė ir bylą jo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

12. Teismas sprendė, kad nepagrįstas pareiškėjo apkaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį nepagrįstai sulaikius nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai, todėl laikytina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 10 d. kreipėsi į gydytoją, kuris nurodė, kad pareiškėjo rankos nuspaustos antrankių, dešinė ranka nubrozdinta (b. l. 46). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, priteisė 600 Eur pareiškėjo naudai.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apsk. VPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino to, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai buvo pernelyg trumpalaikio pobūdžio, mažareikšmiai, kad patirta neturtinė žala būtų įvertinta pinigais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikomos tik V. K. atžvilgiu, o V. B. buvo paleistas iškart po Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 36 punkte nustatytų veiksmų atlikimo. Teismas objektyviai neįvertino šios aplinkybės kaip įrodymo, jog tik paties pareiškėjo neteisėti, agresyvus veiksmai lėmė procesinių prievartos priemonių taikymą jo atžvilgiu.

15. Šiuo atveju pareiškėjas V. K. į komisariatą buvo pristatytas pagrįstai (įvykio aplinkybėms patikslinti), tačiau elgėsi agresyviai, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas ir jam taikytos specialiosios priemonės – antrankiai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad jis dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri buvo padaryta sukeliant fizinį skausmą, dvasinius, moralinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, įžeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio, nebuvo pateikti jokie juos įrodantys objektyvūs duomenys. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje praleido tik 2 val. 15 min, paskui buvo išleistas ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neturtinė žala, atsakovo teigimu, nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus. Šiuo atveju teismas nenustatė, kokio pobūdžio ir kokio intensyvumo išgyvenimus pareiškėjas tariamai patyrė. Teismas tik formaliai nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo apkaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį nepagrįstai sulaikius nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai. Tačiau kokio pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjas patyrė, teismas nekonkretizavo, todėl, atsakovo teigimu, neargumentuotas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

16. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų, o tiesiog pateikiama subjektyvi, niekuo neparemta alternatyvi nuomonė dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.

18. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog jo patirti išgyvenimai buvo pernelyg trumpalaikio pobūdžio. Tačiau šie teiginiai, pareiškėjo nuomone, yra teismą klaidinantys ir deklaratyvūs, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos mąstą, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir įvertino visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. K. kildina iš neteisėtų Kauno apsk. VPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

20. Šį reikalavimą pareiškėjas V. K. kildina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad neteisėtai ir nepagrįstai daugiau nei 3 val. buvo apribota jo laisvė, Kauno apsk. VPK pareigūnai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojo specialiąsias priemones – antrankius, ir tokiu būdu sutrikdė pareiškėjo sveikatą. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-8502-982/2015 nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjas teigia, kad neteisėtai ir nepagrįstai jį laikant komisariate, jam buvo padaryta 5 000 Eur neturtinė žala.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

24. Byloje nagrinėjamu atveju neturtinės žalos padarymas yra kildinamas iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas), tai reiškia, kad siekiant nustatyti ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus aptariamoje situacijoje, visų pirma būtina nustatyti, ar šių darbuotojų veiksmai atitiko minėto kodekso bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo reikalavimus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

27. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 punktą šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra numatytos policijos pareigūnų teisės. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Taigi minėtų teisės aktų nuostatos leidžia teigti, jog policijos pareigūnas turi teisę teisėtvarkos pažeidėjus sulaikyti, tačiau kiekvienu atveju turi būti laikomasi tam tikros įstatymu nustatytos tvarkos.

28. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai 2015 m. spalio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo pareiškėją kaltino pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje padarymu. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu šis kaltinimas pareiškėjui buvo panaikintas, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šiame teismo nutarime taip pat buvo padaryta išvada, jog teisinio pagrindo pristatyti pareiškėją į komisariatą nebuvo ir jis neturėjo pristatyto dėl pažeidimo asmens teisinio statuso. Šiame nutarime teismas taip pat nurodė, kad V. K., pats būdamas pranešėju apie konfliktą su apsaugos darbuotoju, turėjo pagrindą manyti, jog jis nėra policijos pristatytas ar sulaikytas asmuo, ir pareigūnai be teisėto pagrindo draudė jam palikti policijos patalpas.

29. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėją nepagrįstai laikant komisariate buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir 30 straipsnio 2 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad egzistuoja sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, atsirasti atsakovo atsakomybei dėl žalos padarymo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Aiškindama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėją nepagrįstai sulaikius komisariate, jis patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir pan., kurie turi būti atlyginti pinigais. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas