7565943f-df99-463c-bb8f-e01e8e67ad39 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-485/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37225-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant S. G., Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Vilijai Šalčiuvienei, J.

Å ., nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei A. V., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams E. Å . ir M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. ir jo gynėjos advokatės A. V., nukentėjusiųjų M. J., E. Å ., E. Å . apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant M. V. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 d. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE priteista M. J. 100 (vienas šimtas) eurų neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. – 3 750 (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (3 750 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, E. Š. – 1 150 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 150 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš M. V. priteista M. J. 200 (du šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. – 6 250 (šeši tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 250 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, E. Š. – 1 850 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 850 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusi M. J., E. Å . ir E. Å . ieÅ¡kinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. E. Å . ieÅ¡kinio dalis dėl 456,43 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesta kaip nepagrįsta. Civiliniam ieÅ¡kovui M. J. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimas dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Civilinei ieÅ¡kovei E. Å . pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimas dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

M. J. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. V. jam priteista 1 150 (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) eurų proceso iÅ¡laidų. IÅ¡ M. V. priteista 70,18 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų 18 ct) proceso iÅ¡laidų Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilių „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimÄ iÅ¡ įvykio vietos, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis ,,Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmautė, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ERGO Insurance SE draudimo sutarties liudijimas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti M. V. arba jo įgaliotam asmeniui, automobilis „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Verso“ oro pagalvių kontrolės modulis grÄ Å¾inti teisėtam savininkui A.

J. arba jo įgaliotam asmeniui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėjo duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančiam automobilio „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančio A.

J., vairuotojui M. J., kuris vairuojamÄ automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir, judėdamas iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , į kuriÄ sugrįžo M. V. vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir susidÅ«rė su automobiliu „Toyota Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Verso“ keleivei nukentėjusiajai E. Å . dėl kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimų, trauminio blužnies plyÅ¡imo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies paÅ¡alinimo dėl sužalojimo nukentėjusioji E. Å . prarado 30 % bendrojo darbingumo, automobilio „Toyota Verso“ keleiviui nukentėjusiajam E. Å . dėl krÅ«tinės sumuÅ¡imo, krÅ«tinkaulio lūžimo, potrauminės pneumonijos deÅ¡inėje bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko deÅ¡inėje lūžimo, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inėje pėdoje nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Toyota Verso“ vairuotojui nukentėjusiajam M.

J. dėl muštinės žaizdos kairio kelio srityje nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. V. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, todėl jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, paskiriant pareigas, bei baudžiamojo poveikio priemonė.

3. Nuteistasis ir jo gynėja skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti arba panaikinti, konstatuojant, kad M. V. dėl įvykdyto nusikaltimo nekaltas; skirti eismo įvykio ekspertizę. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus dėl autoįvykio mechanizmo, nevertino nuteistojo parodymų apie avarinės situacijos kilimÄ . Nuteistojo įsitikinimu, pagrindinė priežastis, sÄ lygojusi eismo įvykio kilimÄ , buvo kalti M.

J. veiksmai, jo važiavimas nesaugiu greičiu, virÅ¡ijusiu leistinÄ , kito automobilio lenkimas neįsitikinus, kad tai daryti saugu įkalnėje, automobilio „Audi Q7“ lenkimas neapskaičiavus lenkimui reikalingos trajektorijos ir atstumų, sudarant kliÅ«tį jo vairuotam automobiliui, važiavusiam sava eismo juosta. 3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad po eismo įvykio paties nuteistojo sveikatos sužalojimai yra sunkÅ«s, neatstatomai prarastas darbingumas, patirtos traumos ypatingai pakenkė regėjimui, jis iki Å¡iol kenčia skausmus, yra suluoÅ¡intas, jautriai iÅ¡gyvena teismo procesÄ , yra neteisingai apkaltintas. 3.3.

Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai specialisto V. L. technine autoįvykio analize, remiantis automobilių stabdymo pėdsakais, nors bylos nagrinėjimo metu buvo paaiÅ¡kėjusios svarbios naujos aplinkybės, kad įvykio priežastimi galėjo bÅ«ti M. J. veiksmai. Teismas nevisiÅ¡kai iÅ¡tyrė įvykių sekÄ prieÅ¡ automobilių susidÅ«rimÄ , nepagrįstai atmesdamas objektyviai nustatytÄ aplinkybę, kad M. J., virÅ¡ydamas greitį, lenkdamas jo kryptimi važiavusį automobilį, nebuvo visiÅ¡kai baigęs manevro, važiavo didesniu nei leistinas greičiu, dar rodė posÅ«kio signalÄ ir nebuvo visiÅ¡kai grįžęs į savo eismo juostÄ , kai pastebėjo nuteistojo vairuotÄ automobilį „Audi A4 Avant“, bandantį iÅ¡vengti prieÅ¡prieÅ¡inio smÅ«gio.

Nors specialistas V. L. negalėjo nurodyti nei atstumo, nei laiko tarpo, per kurį vairuotojas M. J. turėjo galimybę aplenkti automobilį „Audi Q7“, važiavusį 90 km/val. greičiu, ir grįžti į savo eismo juostÄ , tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, ar M. J. veiksmai ir lenkimo trajektorija, didelis greitis buvo sÄ lyga susidurti su nuteistojo vairuotu automobiliu, važiavusiu savo kelio pusėje. 3.4. Be to, skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo vairuoto automobilio greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir jį stabdant.

Jis važiavo nevirÅ¡ydamas greičio, tai yra 85–90 km/val. greičiu. Tai be paties nuteistojo paaiÅ¡kinimų patvirtino ir liudytojas R. D., kuris matė jo normaliu greičiu važiuojantį automobilį prieÅ¡ kelias sekundes iki susidÅ«rimo, o ne lėtai, kaip nurodė specialistas, – 49 km/val. greičiu, ar vinguriuojant, kaip teigė M. J.. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai vertino nukentėjusiųjų duotus parodymus, kad M. J., aplenkęs automobilį, buvo visiÅ¡kai grįžęs į savo eismo juostÄ ir po Å¡io lenkimo pavažiavo apie 20–30 sekundžių, per kurias tolumoje (400 m atstumu) neva pamatė nuteistojo vairuotÄ automobilį, vinguriuojantį prieÅ¡inga eismo juosta.

Pažymima, kad važiuojant apie 100 km/val. greičiu, per 20-30 s galima nuvažiuoti beveik vienÄ kilometrÄ , tačiau liudytojai A. ir G. B. patvirtino, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko iÅ¡ karto po lenkimo manevro, jo nebaigus, jiems prieÅ¡ pat akis, įkalnės virÅ¡Å«nėje. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jis gerai matė keliÄ , niekas jam neužstojo matomumo, todėl jis teigė, kad jo važiavimo juostoje jokių kliūčių, tai yra nuteistojo vairuojamo automobilio, nematė. Tai patvirtina nuteistojo paaiÅ¡kinimus, kad jis važiavo leistinu greičiu savo eismo juosta, o suktelėjo vairÄ Ä¯ kairę staiga iÅ¡vydęs kliÅ«tį – M.

J. automobilį, kuris susimėtęs, nespėjęs grįžti į savo juostÄ â€“ kuo arčiau deÅ¡inės pusės, automobilį pasuko į prieÅ¡ingÄ juostÄ ir dėl to įvyko susidÅ«rimas. 3.5. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis prieÅ¡ eismo įvykį visiÅ¡kai nestabdė automobilio, kadangi jo stabdymo kelias užfiksuotas tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek pėdsakus užfiksavusiose fotonuotraukose. 3.6. Pažymima, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog specialisto iÅ¡vadoje liko labai daug neatsakytų klausimų dėl vairuotojų veiksmų iki susidÅ«rimo.

Specialistas savo iÅ¡vadÄ grindžia prielaidomis, spręsdamas apie grėsmės eismo saugumui kilimo momentÄ , nes iÅ¡vadoje nurodydamas tikėtinÄ automobilio „Toyota Verso“ greitį, tai yra 104,3 km/val., jis nurodo, kad vairuotojas bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo turėdamas 95,8 m atstumÄ , o pagal susidariusiÄ situacijÄ esant 67 m ar mažesniu atstumu stabdydamas jis negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, net jeigu nukentėjusiojo automobilis bÅ«tų stovėjęs sustabdytas deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje. 3.7.

Skunde nurodoma, kad paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti skuboto sprendimo, vadovautis prielaidomis ir techniniu skaičiavimu paremta specialisto iÅ¡vada, o paskirti teismo ekspertizę. Tai bÅ«tų sudarę galimybę nuteistajam iÅ¡kelti klausimus, kadangi jis iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo eiga – daugkartiniai gynėjos praÅ¡ymai buvo atmetami, motyvuojant tuo, kad nuteistasis pakenks tyrimo eigai. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas rėmėsi Å¡aliÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 1 dalį. 3.8.

Nuteistasis bei jo gynėja nesutinka su teismo iÅ¡vada, paremta specialisto atsakymu, kad jam abejonių nekėlė aplinkybės dėl kelio matomumo, ir nebuvo atsakyta į klausimÄ , ar įkalnė, prieÅ¡ kuriÄ lenkimo manevrÄ atliko M. J., neturėjo įtakos automobilių susidÅ«rimo grėsmei. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad įkalnė trukdo matomumui. Teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad matomumas įvykio vietoje buvo nustatytas neatsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iki susidÅ«rimo ne stovėjo vietoje, bet judėjo apie 85–90 km/val. greičiu, o M.

J. galimai matomumÄ užstojo automobilis „Audi Q7“ bei maža įkalnė. Eksperimentas nesuteikė jokios objektyvios informacijos, kodėl M. J., atlikdamas lenkimo manevrÄ , nepamatė nuteistojo vairuoto automobilio. 3.9. Skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad KET nenumato vieno bÅ«do, kaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis pirmas pamatęs kliÅ«tį, bandė jos iÅ¡vengti, pasukdamas link griovio, kuriame nebuvo medžių, tačiau didesniu nei nuteistojo greičiu važiavęs automobilis Toyota, po lenkimo bandantis sugrįžti į savo eismo juostÄ , privertė nuteistÄ jį vėl staiga pakeisti sprendimÄ ir stabdant sugrįžti į deÅ¡inę.

Teismas to nevertino kaip nuteistojo siekio iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«timi. Teisme nuteistasis paaiÅ¡kino, kad staiga pasukęs į kairę, jis bÅ«tų spėjęs iÅ¡lėkti į pievas, nes kelias nėra platus, o automobilis „Audi Q7“ dar nebuvo pavojingai priartėjęs. TÄ patį patvirtino ir liudytojas A. B.. 3.10. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. J. nepadarė jokių KET pažeidimų, sukėlusių eismo įvykį, kadangi jo pažeidimus patvirtino liudytojai A. ir G.

B.. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai įvertino Å¡ių tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymų patikimumÄ . 3.11. Be to, teismas nepagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis kelyje galėjo bÅ«ti neatidus, kadangi telefono iÅ¡klotinės patvirtina, kad jis, likus daugiau nei minutei iki susidÅ«rimo, rašė SMS žinutę. Nors teisme nuteistasis paaiÅ¡kino naudojęsis laisvų rankų įranga, be to, stebėjęs pavojingÄ kelio, kuris jam yra žinomas, ruoÅ¾Ä , žinučių nerašė ir sekundės dalimis sureagavo į iÅ¡kilusį pavojų, teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir neįvertino jo turimų vairavimo įgÅ«džių (jis buvęs profesionalus vairuotojas).

Be to, teismas taip pat neįvertino ir M. J. parodymų, jog jis keliu važiavo pirmÄ kartÄ , jo nežinojo ir naudojosi navigacine programa, dėl ko pastarasis galėjo bÅ«ti neatidus ir sukelti avarinę situacijÄ . Dėl to, apeliantų manymu, teismas nepagrįstai nustatė vien nuteistojo kaltę, nenustatydamas ir kito vairuotojo kaltės. 3.12. Skunde taip pat nesutinkama su priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiais ir teigiama, kad nustačius abipusę kaltę, nuteistajam taip pat turi bÅ«ti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

4. Nukentėjusysis M. J. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei padidinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 4.1. Skunde cituojant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo bei aplinkybes, kuriomis remiantis M. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, daugiausiai dėmesio skyrė kaltininko asmenybės nustatymui, teisingai neįvertino nusikalstamos veikos aplinkybių bei kilusių teisinių pasekmių.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuotas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas skiriant bausmę. Å ia prasme ne mažiau už kaltininko asmenybę yra svarbus nukentėjusiųjų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Negali bÅ«ti ignoruojamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ . 4.2.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio kilo fizinės kančios – skaudėjo sumuÅ¡tÄ nosį, prakirstÄ keliÄ , sumuÅ¡tas kÅ«no dalis. Apie mėnesį laiko jis negalėjo normaliai vaikščioti, dėl prakirsto kelio Å¡lubavo, aktyviu sportu galėjo užsiimti tik po kelių mėnesių. Keičiantis orams skausmÄ kelio srityje jaučia iki Å¡iol, yra likęs apie 3 cm randas. Jo vairuotame automobilyje taip pat buvo sunkiai sužalota sužadėtinė E. Å . ir jos tėvas E. Å ..

Teismas Å¡ių aplinkybių, kaip ir fakto, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti trys asmenys, neįvertino. Cituodamas teismų praktikÄ , nukentėjusysis pažymi, kad įprastai tokiose bylose skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės – 2 metai, 2 metai ir 6 mėnesiai, 3 metai laisvės atėmimo. 4.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tik formaliai nurodė ir neįsigilino į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus ir sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , neteisingai įvertino nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ .

Ä®vykis nukentėjusiajam sukėlė fizines kančias: skaudėjo sumuÅ¡tÄ nosį, prakirstÄ keliÄ , sumuÅ¡tas kÅ«no dalis. Apie mėnesį laiko jis negalėjo normaliai vaikščioti, dėl prakirsto kelio Å¡lubavo, aktyviu sportu galėjo užsiimti tik po kelių mėnesių. Keičiantis orams skausmÄ kelio srityje jaučia iki Å¡iol, yra likęs apie 3 cm randas, kelis mėnesius po įvykio vairavimas nukentėjusiajam kėlė didžiulį stresÄ , baimę, sukrėtimÄ . Be to, jo sužadėtinė buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ dienÄ jis turėjo automobiliu vykti jos lankyti, patyrė didžiulį stresÄ , naktimis neužmigdavo arba sapnuodavo koÅ¡marus, vartojo raminamuosius.

Ir Å¡iÄ dienÄ panaÅ¡iose į eismo įvykį situacijose nukentėjusiajam atsiranda baimė ir diskomfortas. Dėl Å¡ios priežasties, nukentėjusiojo manymu, jam turėjo bÅ«ti priteista didesnė neturtinė žala, kad pinigų suma leistų jam įsigyti alternatyvių komfortÄ keliančių dalykų, leidžiančių pamirÅ¡ti tai, kas atsitiko, taip nuraminant ir kompensuojant patirtÄ skriaudÄ , kadangi buvo pažeista vertybė – sveikata, kurios neįmanoma atkurti. 4.4. Tuo tarpu teismas neįvertino neturinės žalos individualiai, daugiau atsižvelgė į kaltininko asmenybę ir turtinę padėtį, nepakankamai įvertino žalos padarinius ir nukentėjusiojo dvasinius iÅ¡gyvenimus, klaidingai nurodydamas, kad nukentėjusysis negalėjo patirti didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų dėl sužadėtinės sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Jis kelis mėnesius slaugė sužadėtinę, gamino valgyti, prausė, nors pačiam buvo sunku fiziÅ¡kai judėti. Tai buvo tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai sunkus laikotarpis dėl nežinios, ar sužadėtinės sveikata pagerės, matant kenčiantį mylimÄ Å¾mogų. Dėl to sužalojimus jis vertina ir ateities požiÅ«riu. Jis su sužadėtine neribotam laikui atidėjo planus turėti vaikų, kuo vyresniame amžiuje jie yra, tuo padidėja nevaisingumo tikimybė. Tai labai skaudu jaunai Å¡eimai.

Didelę baimę kelia ir dėl blužnies paÅ¡alinimo sužadėtinei iÅ¡sivysčiusi trombocitozė, dėl ko ji nėštumo metu gali patirti persileidimÄ . Nukentėjusysis gyvena baimėje nežinodamas, ar galės turėti vaikų, jo sužadėtinė iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai pasveikusi. Cituojant kasacinio teismo praktikÄ , kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaroma neturtinė žala, nukentėjusysis teigia, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per mažas ir neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

5. Nukentėjusioji E. Å . skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei padidinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 5.1. Skunde cituojant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo bei aplinkybes, kuriomis remiantis M. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, daugiausiai dėmesio skyrė kaltininko asmenybės nustatymui, teisingai neįvertino nusikalstamos veikos aplinkybių bei kilusių teisinių pasekmių.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuotas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas skiriant bausmę. Å ia prasme ne mažiau už kaltininko asmenybę yra svarbus nukentėjusiųjų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Negali bÅ«ti ignoruojamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ . 5.2.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus, jai plyÅ¡o blužnis, kraujas iÅ¡siliejo į pilvo ertmę, neteko didelio kiekio kraujo, teko jį perpilti bei paÅ¡alinti blužnį. Buvo sumuÅ¡tas krÅ«tinkaulis, lūžo 5–9 Å¡onkauliai, viso kÅ«no srityje buvo daugybinės hematomos, sumuÅ¡imai delnų raumenų srityje, dubens srityje, kelio sÄ nario sumuÅ¡imas su žaizda, plaučių sumuÅ¡imai, daugybinės žaizdos įvairiose kÅ«no vietose, skysčiai pilvo, gimdos ertmėse.

Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Cituodama teismų praktikÄ , nukentėjusioji pažymi, kad įprastai tokiose bylose skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės – 2 metai, 2 metai ir 6 mėnesiai, 3 metai laisvės atėmimo. 5.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė dideles fizines kančias – skausmÄ , negatyvius pokyčius, fizinį diskomfortÄ . Apie savaitę laiko ji praleido reanimacijoje, galėjo pajudinti tik pėdas, kvėpavo su kvėpavimo aparatu, negalėjo net normaliai kalbėti, skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , buvo leidžiamas morfinas.

Keturis mėnesius ji kentėjo didelius skausmus, kol gijo lūžę Å¡onkauliai, sumuÅ¡tos ir operacijos metu pjaustytos kÅ«no vietos. Negalėjo be skausmo Å¡lapintis, ilgai gijo kraujosrÅ«vos. Negalėjo normaliai judėti, tai kėlė skausmÄ , buvo apsunkintas kvėpavimas, dusdavo, dėl delnų sumuÅ¡imo negalėjo iÅ¡laikyti įrankių, prireikė kelių mėnesių, kad galėtų iÅ¡laikyti puodelį, maitintis. Kadangi po operacijos savaitę nevalgė jokio maisto, vėliau jis buvo tiekiamas mažomis porcijomis, dėl ko virÅ¡kinant patirdavo fizinį skausmÄ , vartojo virÅ¡kinimÄ skatinančius fermentus. 5.4.

Be to, įvykis sukėlė jai didelę baimę, iki Å¡iol bijo naudotis transporto priemonėmis, pati vairuoti, važiuoti. Važiuodama užmiestyje patiria didelį stresÄ , nes tai primena įvykį, baidosi žalios spalvos automobilių, prieÅ¡ miegÄ mato vaizdus, kaip nuteistasis lėkė į automobilį, kuriuo ji važiavo. Kadangi smÅ«gis nebuvo netikėtas, kadangi nuteistasis pakankamai ilgai važiavo tiesiai jų kelio juostoje, jau prieÅ¡ įvykį ji spėjo pagalvoti, kad jis kils. Tai užstrigo jos atmintyje, prisiminus tai, pradeda dusti, tarsi pajunta tÄ patį jausmÄ .

Po smÅ«gio, kai oro pagalvės trenkėsi jai į krÅ«tinę, ji negalėjo įkvėpti, galvojo, kad uždus ir mirs, tik oro pagalvėms iÅ¡sileidus, galėjo po truputį įkvėpti. Tai liko jos pasÄ monėje, iÅ¡kyla kartu su dusulio pojūčiu. Ji vis apmÄ sto įvykį, nepasitiki eismo dalyviais, krÅ«pčioja lenkiant, kartais apsiverkia iÅ¡ streso, nors iki įvykio nebuvo jautrus žmogus. Iki Å¡iol dėl Å¡ių baimių lankosi pas psichologÄ . 5.5. Nukentėjusioji patirtÄ Å¾alÄ vertina ir ateities perspektyvoje.

Ji yra aktyvus žmogus, visÄ gyvenimÄ sportavo, mėgo žygius ir slidinėjimÄ , keliones. Todėl dėl patirtų traumų jai baisu, kad negalės daugiau tuo užsiimti. Blužnies paÅ¡alinimas sukėlė negrįžtamÄ sveikatos pakenkimÄ , galimas neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujotakos sutrikimus, imuniteto susilpnėjimÄ , dažnesnes infekcines ligas. Žinojimas, kad neturi imunineto, iÅ¡vystė baimę lankytis vieÅ¡ose vietose, bendrauti su žmonėmis. Ji bijo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, naudotis vieÅ¡uoju transportu.

Didelę baimę kelia ir tai, kad esant trombocitozei, moteriai padidėja tikimybė patirti persileidimÄ . Iki Å¡ios dienos jos hormoninė sistema yra sutrikusi, Å¡iÄ dienÄ ji negali susilaukti vaikų. 2020 m. spalio 29 d. ginekologė pratęsė gydymÄ mažiausiai 6 mėnesiams. Tikėtina, kad bus reikalingas dirbtinis apvaisinimas. Taigi ji patyrė didelę žalÄ sveikatai su liekamaisiais reiÅ¡kiniais, kas padarė neigiamÄ Ä¯takÄ jos gyvenimo kokybei. Dvejus metus po eismo įvykio ji turi riboti save, negali mėgautis dalykais, kurie jai teikia laimę, neteko dalies savo hobių, tai jÄ Å¾lugdo kaip asmenybę.

Dėl Covid-19 ji bijo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kadangi dėl imuniteto netekimo patenka į rizikos grupę. Nuolat gyvena įtampoje, baimėje, tai trukdo jai gyventi socialinį gyvenimÄ , dirbti. Dėl blužnies netekimo jai iÅ¡sivystė nuolatinė sloga, jaučia diskomfortÄ . 5.6. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų jai atsirado kompleksų, dėl deformuoto krÅ«tinkaulio – jis liko iÅ¡Å¡okęs, matomas plika akimi. Ji kompleksuoja dėvėti drabužius su iÅ¡kirptėmis.

Visas jos kÅ«nas nusėtas randais: 14 cm randas nuo krÅ«tinės iki bambos, Å¡one du randai po 2 cm, randas kakle, daug nedidelių randų visame kÅ«ne, randu sugadinta tatuiruotė, užsiÅ«ta skylė, skirta bambos auskarui, jai, kaip jaunai merginai, kyla labai didelis kompleksas, nes negali dėvėti atskiro maudymosi kostiumėlio. 5.7. Nukentėjusioji pažymi, kad prie jos dvasinių iÅ¡gyvenimų prisidėjo ir tai, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas jos tėtis E. Å ., su kuriuo jÄ sieja dvasiniai ir emociniai ryÅ¡iai.

Jie įvykio dienÄ kartu vyko į sodybÄ . Tėtis jÄ lankė kiekvienÄ dienÄ ligoninėje, o jai buvo labai skaudu jį matyti dėl jo paties patiriamų fizinių skausmų bei iÅ¡gyvenimų matant savo sužalotÄ vaikÄ . Tai paaÅ¡trino jos dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes ji pergyveno ne tik dėl savęs, bet ir dėl tėčio. Cituojant kasacinio teismo praktikÄ , nukentėjusioji teigia, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per mažas ir neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, teismas pernelyg atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir turtinę padėtį, tačiau nepakanamai įvertino žalos padarinius ir patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

6. Nukentėjusysis E. Å . skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei padidinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 6.1. Skunde cituojant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo bei aplinkybes, kuriomis remiantis M. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, daugiausiai dėmesio skyrė kaltininko asmenybės nustatymui, teisingai neįvertino nusikalstamos veikos aplinkybių bei kilusių teisinių pasekmių.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuotas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas skiriant bausmę. Å ia prasme ne mažiau už kaltininko asmenybę yra svarbus nukentėjusiųjų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Negali bÅ«ti ignoruojamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ . 6.2.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta sveikata, tai yra konstatuotas C6 slankstelio, krÅ«tinkaulio lūžis, plaučių uždegimas, susiÅ«ta muÅ¡tinė žaizda pėdos virÅ¡uje, 6 paras jis buvo gydomas stacionare, jautė didelį fizinį skausmÄ , buvo apsunkintas kvėpavimas dėl sumuÅ¡tos krÅ«tinės. Tris mėnesius jis neÅ¡iojo ortopedinę apykaklę, dėl kurios buvo sunku miegoti, nuolat skaudėjo sprandÄ ir nugarÄ , buvo apribotas kvėpavimas, judėjimas, dėl sužeistos pėdos sunku vaikščioti, siÅ«lai iÅ¡imti tik 2018 m. rugpjūčio 13 d., liko 3 cm randas.

Teismas Å¡ių aplinkybių, kaip ir fakto, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti trys asmenys bei jo dukrai sveikata sutrikdyta sunkiai, neįvertino. Cituodamas teismų praktikÄ , nukentėjusysis pažymi, kad įprastai tokiose bylose skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės – 2 metai, 2 metai ir 6 mėnesiai, 3 metai laisvės atėmimo. 6.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tik formaliai nurodė ir neįsigilino į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus ir sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , neteisingai įvertino nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ .

Ä®vykis nukentėjusiajam sukėlė fizinius skausmus: buvo apsunkintas kvėpavimas, daugiau pajudėjus, pradėdavo dusti. Ortopedinę apykaklę neÅ¡iojo iki 2018 m. lapkričio mėn., dėl jos buvo labai sunku miegoti, dėl nepatogios miego padėties nuolat skaudėjo nugarÄ , sprandÄ , buvo apribotas judėjimas, dėl sužeistos pėdos sunku vaikščioti, pasunkėjo galimybės pasirÅ«pinti savimi, iki 2019 m. sausio 9 d. jis buvo nedarbingas, buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, dėl to buvo priverstas pakeisti darbo specifikÄ , nes tuo metu jo dirbamas darbas buvo fiziÅ¡kai per sunkus.

Tai sukėlė jam stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad bus sunku susirasti darbÄ . Be to, nors praėjo nemažai laiko nuo patirtų lūžių, kurie jau yra sugiję, bet iki Å¡iol jaučia fizinį skausmÄ , ypač keičiantis orams ar aktyviau praleidus dienÄ . Jis negali vaikščioti ilgų distancijų, ilgai sėdėti, skauda sprando, krÅ«tinkaulio sritį, nuolat vartoja analgetikus, negali dirbti sunkių fizinių darbų, kelti sunkių svorių, greitai pavargsta. Dar iki Å¡iol jam skauda kaklÄ , vyksta gydymas, laukia vizito pas echoskopuotojÄ , progresas per dvejus metus nelabai jaučiamas.

Todėl jam padaryta žala yra neatitaisoma. 6.4. Pažymima, kad po įvykio jis tapo nervingas, sunku sukaupti dėmesį, vargina galvos skausmai. Iki Å¡iol dėl patirto streso bijo važiuoti automobiliu, kankina nesaugumo ir panikos jausmas, atrodo, kad kažkas vėl prieÅ¡prieÅ¡a įvažiuos į automobilį, kuriuo jis važiuoja. Dėl Å¡ios priežasties, nukentėjusiojo manymu, jam turėjo bÅ«ti priteista didesnė neturtinė žala, kad pinigų suma leistų jam įsigyti alternatyvių komfortÄ keliančių dalykų, leidžiančių pamirÅ¡ti tai, kas atsitiko, taip nuraminant ir kompensuojant patirtÄ skriaudÄ , kadangi buvo pažeista vertybė – sveikata, kurios neįmanoma atkurti. 6.5.

Tuo tarpu teismas neįvertino neturinės žalos individualiai, daugiau atsižvelgė į kaltininko asmenybę ir turtinę padėtį, nepakankamai įvertino žalos padarinius ir nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, klaidingai nurodydamas, kad nukentėjusysis negalėjo patirti didelių dvasinių išgyvenimų dėl dukters sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis su dukra emociškai labai susijęs, jų tarpusavio santykiai labai glaudūs, labai išgyveno ir išgyvena iki šiol dėl savo dukters, kadangi žino, kad šiuo metu ji kenčia tiek fizinius, tiek dvasinius skausmus dėl patirto įvykio.

Jų Å¡eima dar nėra atsigavę ir visi supranta, kad nebebus taip, kaip buvo iki įvykio, nes padaryta neatitaisoma žala. Cituojant kasacinio teismo praktikÄ , kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaroma neturtinė žala, nukentėjusysis teigia, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per mažas ir neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

7. Atsiliepimu į nuteistojo ir jos gynėjos bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus civilinio atsakovo Ergo Insurance SE atstovas praÅ¡o nukentėjusiųjų skundus atmesti ir nurodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti tenkinami tik teismui nustačius, jog dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas nuteistasis ir žala padaryta dėl transporto priemonės „Audi A4“ valdytojo M. V. veiksmų, atliktų eismo įvykio metu. Pažymima, kad civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atsakomybė ribojama 2018 m. liepos 15 d. sudaryta draudimo sutartimi (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra nustatyta 5.000.000 eurų draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui); baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ nuteistojo.

8. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji E. Å . ir M. J. prašė visų nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjos skundÄ atmesti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas tiek dėl M. V. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tiek ir dėl jam paskirtos bausmės bei nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio.

9. Nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami. Dėl M. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ 10. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl įrodymų pakankamumo M. V. kaltei padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsti. Nuteistojo teigimu, byloje esanti specialisto iÅ¡vada nėra objektyvi ir joje nurodytos aplinkybės neatspindi tikrojo eismo įvykio mechanizmo bei tuo pačiu nepatvirtina, kad bÅ«tent apelianto, o ne nukentėjusiojo M. J. veiksmai buvo bÅ«tinÄ ja priežastimi eismo įvykiui kilti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su Å¡iais nuteistojo bei jo gynėjos argumentais nėra.

11. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiuo atveju nuteistasis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu sveikata buvo sutrikdyta trims kitoje transporto priemonėje važiavusiems asmenims, tai yra nukentėjusiesiems E. Š. sveikata sutrikdyta sunkiai, E. Š. – nesunkiai, o M.

J. – nežymiai. M. V. kaltė konstatuota nustačius, kad jis pažeidė bendrÄ jį KET 9 punkto ir kitus 101, 119 ir 128 punktų reikalavimus, kadangi jis nesilaikė pareigos važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio savo eismo juostoje važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , skirtÄ transporto priemonėms, vykstančioms nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du sudarė kliÅ«tį savo eismo juosta važiavusiam nukentėjusiųjų automobiliui, kurio vairuotojas, pamatęs jo automobilį priekyje, staiga pasuko į kairę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , į kuriÄ prieÅ¡ pat transporto priemonėms susiduriant sugrįžo M.

V. vairuotas automobilis. Dėl šios priežasties transporto priemonės susidūrė eismo juostoje, nukentėjusiųjų automobilio atžvilgiu esančioje kairėje pusėje.

12. Nuteistasis su Å¡iomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis eismo įvykio mechanizmÄ , nesutiko, teigdamas, kad jis važiavo savo eismo juosta ir į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ iÅ¡važiavęs prieÅ¡ eismo įvykį nebuvo, o eismo įvykis įvyko dėl to, kad nukentėjusiųjų automobilis „Toyota Verso“ nespėjo užbaigti kito automobilio – „Audi Q7“ lenkimo manevro ir dėl to nuteistojo vairuota transporto priemonė su nukentėjusiųjų susidÅ«rė bÅ«tent eismo juostoje, skirtoje automobiliams, vykstantiems (duomenys neskelbtini) kryptimi. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti objektyvias eismo įvykio aplinkybes, kurios sÄ lygotų vertinimÄ , kad bÅ«tent M. V. savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui.

13. Iš byloje esančių duomenų – eismo įvykio vietos schemos, įvykio vietos apžiūros protokolo objektyviai nustatyta, jog po transporto priemonių susidūrimo automobilis „Audi A4“ atsidūrė kairės kelio pusės (vertinant nukentėjusiųjų važiavimo kryptimi) griovyje, o nukentėjusiųjų transporto priemonė – kairiame kelkraštyje, priekiu apsisukusi priešinga nei važiavo judėjimo kryptimi. Įvykio vietos schemoje užfiksuoti lanku link vienas kito ir tuo pačiu link susidūrimo vietos artėjantys stabdymo pėdsakai.

Objektyviai nustatyta, kad Å¡ių stabdymo pėdsakų pradžia abiem atvejais yra eismo juostoje, kuri skirta transporto priemonėms, vykstančioms nukentėjusiųjų važiavimo kryptimi. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nustačius dvigubas slydimo žymes, užfiksuota, kad automobiliai Å¡ių pėdsakų pradžioje buvo visais ratais įvažiavę į eismo juostÄ (duomenys neskelbtini) kryptimi. Taigi Å¡i aplinkybė objektyviai paneigia nuteistojo dėstomus argumentus, kad jis visÄ laikÄ važiavo savo eismo juostoje ir į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ iÅ¡važiavęs nebuvo.

Šį faktÄ patvirtina ir liudytojo policijos pareigÅ«no D. S. parodymai, kad jis tiesiogiai dalyvavo braižant eismo įvykio vietos schemÄ , fiksuojant aplinkybes po įvykusio susidÅ«rimo. Å is liudytojas analogiÅ¡kai kaip ir nurodoma specialisto iÅ¡vadoje, paaiÅ¡kino, kad pagal automobilio Toyota pėdsakus matėsi, kad jis prieÅ¡ prasidedant pėdsakams buvo savo eismo juostoje. M. V. ginčijo aplinkybę, jog specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti ratų pėdsakai yra palikti jo automobilio, tačiau tai neabejotinai paneigiama byloje esančiais įrodymais.

Visų pirma, Å¡ie pėdsakai užfiksuoti iÅ¡ karto po įvykio atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir fiksuojant reikÅ¡mės tyrimui galinčias turėti aplinkybes. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas T. K. nurodė, kad į įvykio vietÄ atvyko su ekspertu ir kartu su kelių policijos pareigÅ«nais matavo žymes, rodė jiems, kÄ matuoti, žymėti, kÄ konkrečiai „pririÅ¡ti“ prie kelio, o ekspertas fotografavo, filmavo, kiti pareigÅ«nai braižė schemÄ .

Policijos pareigÅ«nas D. S., dalyvavęs braižant įvykio vietos schemÄ , nurodė, kad kelyje matėsi ryÅ¡kÅ«s abiejų automobilių Å¡oninio slydimo pėdsakai, jie buvo ne grynai stabdymo, automobiliai staigiai bandė pakeisti važiavimo kryptį. Abiejų automobilių Å¡oninio slydimo pėdsakai buvo siauri, nes kai bÅ«na Å¡oninė jėga, padangos „pjauna“ asfaltÄ . AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ pateikė specialistas V. L., detaliai nurodęs, jog abiejų ratų pėdsakai, likę ant asfalto, yra siauri, siauresni nei padangos protektoriaus plotis, su įstrižais dryželiais pėdsake, sklandaus lanko, artimo apskritimui, kas rodo, kad tai yra ratų skersinio praslydimo pėdsakai, vairuotojams staiga pasukus automobilius kelyje.

Å ios aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų dėstomÄ Ä¯vykio aplinkybių eigÄ , jog M. J., matydamas iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojantį nuteistojo automobilį „Audi A4 Avant“, judantį jo eismo juosta, staiga pasuko vairÄ Ä¯ kairę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau staiga M. V. automobilis grįžo į savo eismo juostÄ , dėl ko įvyko susidÅ«rimas. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog kelyje užfiksuoti padangų pėdsakai buvo palikti ir nuteistojo automobiliu apeliaciniame skunde nebeginčija ir pats nuteistasis, teigdamas, kad tai yra jo stabdymÄ patvirtinantys pėdsakai.

Aptariamas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvadoje pateikti objektyvūs skaičiavimai, iš kurių matyti, jog brėžiant apskritimus pagal transporto priemonių paliktus lanko formos pėdsakus kelyje, pastarieji nutrūko būtent toje vietoje, kurioje įvyko susidūrimas, tai yra vietoje, kurioje paliktos eismo įvykio žymės, transporto priemonių dalys, o galutinė eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtis yra artima susidūrimo nuolaužų paliktiems pėdsakams. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinimui, jog automobilių stabdymo žymės, paliktos kelyje, negali būti priskiriamos analizuojamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių.

14. Nuteistasis savo dėstomÄ versijÄ , kad jis iki susidÅ«rimo su automobiliu Toyota važiavo savo eismo juosta, grindė liudytojo R. D. parodymais. Tačiau iÅ¡ pastarojo apklausos pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad jis įvykio metu sėdėjo savo namų kieme (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo 2019 m. gegužės 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų, transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko apytiksliai 257 m atstumu nuo fotelio, kuriame jis sėdėjo nusisukęs nugara į įvykio vietÄ .

Taigi liudytojas objektyviai negalėjo matyti ir nematė baudžiamajai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, tai yra automobilio „Audi A4“ manevravimo iki susidÅ«rimo vietos likus daugiau kaip 250 metrų atstumui. Dėl Å¡ios priežasties jo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad nuteistasis iki susidÅ«rimo buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

15. Vertinant paties nuteistojo paaiÅ¡kinimus viso proceso metu bei apeliaciniame skunde, darytina iÅ¡vada, kad jie nėra nuoseklÅ«s. Pateikęs raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis kategoriÅ¡kai tvirtino, jog jis, pamatęs staiga lenkimo manevrÄ jo eismo juostoje pradėjusį automobilį Toyota, bÅ«damas savo eismo juostoje, staiga suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę ir pradėjo stabdyti, o jo automobilio deÅ¡inės pusės ratai atsidÅ«rė deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė kitokias aplinkybes.

Tai yra jis tvirtino, kad vengdamas susidÅ«rimo su Toyota, jis pasuko automobilį kairėn, iÅ¡ dalies kirsdamas iÅ¡tisinę juostÄ , kitoje juostoje buvo atsidÅ«rę tik jo automobilio vienos pusės ratai. Kairėje kelio pusėje buvo pieva, o deÅ¡inėje buvo medžiai, todėl bijojo, kad, sukdamas deÅ¡inėn, atsitrenks į medį. Ä® savo juostÄ grįžo, nes automobilis Toyota pasuko tiesiai į jį, todėl, supratęs, kad neiÅ¡vengs susidÅ«rimo, M. V. pasuko vairÄ deÅ¡inėn ir stabdė. Tai objektyviai paneigiama jau aptartais byloje esančiais duomenimis apie stabdymo žymes, kurias paliko tiek nukentėjusiojo M.

J., tiek ir M. V. vairuoti automobiai. Nuteistojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nenuoseklūs, jie neatitinka specialisto išvadoje bei kituose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių, atliktų skaičiavimų.

16. Kaip matyti iÅ¡ transporto priemonių apžiÅ«ros protokolų bei pateiktų fotonuotraukų, eismo įvykis įvyko transporto priemonėms susidÅ«rus priekinėmis dalimis, kampu, tai yra automobilis „Toyota Verso“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi A4“ priekinį kairį kampÄ ir kairį Å¡onÄ priekinėje dalyje. Taigi akivaizdu, kad automobilio „Audi A4“ pasukimas į deÅ¡inę pusę kelyje, kurio vienos eismo juostos plotis apie 3,5 m, turėjo bÅ«ti pakankamai ženklus tam, kad jo apgadinimai atitiktų tuos, kurie užfiksuoti po eismo įvykio. 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tikėtinas transporto priemonės Toyota greitis prieÅ¡ jos vairuotojui pradedant staiga sukti buvo apie 100,6 km/val., o susidÅ«rimo metu jis sumažėjo iki 79 km/val.

Tuo tarpu automobilio „Audi A4“ tikėtinas greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo apie 50,6 km/val. ir susidÅ«rimo metu sumažėjo iki 49 km/val. Nors nuteistasis tvirtino, kad jo greitis prieÅ¡ eismo įvykį buvo didesnis, tai yra apie 90 km/val., tačiau Å¡ių jo teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys. PrieÅ¡ingai nei teigė nuteistasis apeliaciniame skunde, liudytojas R. D. jo nurodomų aplinkybių nepatvirtino, kadangi jis teigė, kad nuteistojo automobilis važiavo apie 60 km/val. greičiu.

Be to, Å¡is asmuo nurodė pats niekada transporto priemonės nevairavęs, o transporto priemonės greitį tik nuspėjęs apytiksliai. Specialisto iÅ¡vadoje automobilio „Toyota Verso“ atstumas, kurį jis pasukimo į kairę pradžios metu važiavęs apie 100 km/val. ir iki susidÅ«rimo sumažinęs greitį iki 79 km/val., judėjo iki susidÅ«rimo palikdamas pėdsakus ant asfalto dangos, sudaro 24 m, tuo tarpu automobilis „Audi A4“, pradėjęs sukti į deÅ¡inę važiuodamas apie 50 km/val., nuvažiavo vos kiek daugiau nei dvigubai trumpesnį atstumÄ â€“ 13 m.

Å i aplinkybė neabejotinai patvirtina tai, kad transporto priemonių greičiai pradėjus posÅ«kių manevrus reikÅ¡mingai skyrėsi, kadangi logiÅ¡ka ir pagrįsta manyti, jog automobilis Toyota, važiuodamas apytiksliai dvigubai didesniu greičiu, galėjo nuvažiuoti atitinkamai ilgesnį marÅ¡rutÄ per tÄ patį laikÄ iki susidÅ«rimo (nuo pėdsakų formavimosi pradžios automobilis Toyota per 0,96 s įveikė 24 m atstumÄ , o „Audi A4“ per 0,94 s įveikė 13 m atstumÄ ). Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas policijos pareigÅ«nas D.

S., kuris parodė, kad kelių patrulio darbÄ jis dirba 9 metus, turi patirties fiksuoti eismo įvykių pėdsakus. Å iuo atveju abiejų automobilių sukimo trajektorija buvo lenkta ir kuo didesnis automobilio greitis, tuo Å¡is vingis yra ilgesnis.

17. IÅ¡ aptariamos specialisto iÅ¡vados matyti, kad transporto priemonės „Audi A4“ vairuotojas M. V., prieÅ¡ingai jo teiginiams, pasukęs į deÅ¡inę siekdamas grįžti į savo eismo juostÄ , transporto priemonės nestabdė. Liudytojo D. S. parodymai ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad padangų žymės kelyje atitinka daugiau Å¡oninio slydimo, staigiai pasukus automobilį, o ne stabdymo pėdsakus. Kaip minėta, susidÅ«rimo metu M. V. greitis buvo apie 49 km/val. Byloje esantys duomenys apie M.

V. įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei SMS praneÅ¡imų iÅ¡klotines Å¡iai baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu patvirtina, kad jis nuo 19.14 val. naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu raÅ¡ydamas, gaudamas SMS praneÅ¡imus, inicijuodamas skambučius. Å ios aplinkybės nuteistasis neginčijo, tvirtino, kad važiuodamas paskutinį kartÄ telefonu kalbėjo 19:33:41 val., naudodamas laisvų rankų įrangÄ â€“ „Samsung“ ausines su laidu. SMS praneÅ¡imÄ siuntė 4–5 min. iki įvykio, galimai 19.39 val., negali pasakyti, ar žinutę rašė sustojęs. Tuo tarpu bylos duomenys objektyviai patvirtina 19:33:01 val. ir 19:33:41 val. skambučių bandymus, skambučių trukmė – 0 s, taigi nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo paaiÅ¡kinimai, kad jis kalbėjo telefonu naudodamasis laidinėmis ausinėmis, atitinka faktines aplinkybes.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas G. L. parodė, kad fotografuodamas pirmiausiai darė bendro vaizdo nuotraukas iÅ¡ toli, tada artėjo link įvykio vietos, fiksavo smulkesnes detales. Automobilis Audi buvo labai deformuotas, jį gaisrininkai sukarpė. Jame laisvų rankų įrangos neatsimena. Jei buvo nuotrauka su laisvų rankų įranga, reiÅ¡kia, ji buvo, jei ne, reiÅ¡kia, nebuvo. Å iuo atveju nei ugniagesiai gelbėtojai, nei eismo įvykio vietÄ fiksavę pareigÅ«nai ausinių automobilyje ar įvykio vietoje nerado, jos neužfiksuotos ir byloje pateiktose fotonuotraukose, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose.

Aptariamos iÅ¡klotinės patvirtina nuteistojo teiginius apie prieÅ¡ įvykį paskutinį jo siųstÄ SMS praneÅ¡imÄ . Užfiksuota, kad trumpoji žinutė iÅ¡ nuteistojo mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡siųsta 19:39:44 val. Tačiau, prieÅ¡ingai nuteistojo teiginiams, tai vyko anksčiau nei likus 4–5 minutėms iki įvykio. Kaltinime nuteistajam nurodoma, jog eismo įvykis kilo apie 19.45 val. Nors Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia objektyviai byloje esančios informacijos, tačiau ji vertintina kaip nepakankamai tiksli, kadangi, kaip matyti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų, praneÅ¡imas apie eismo įvykį telefonu buvo gautas jau 19.40.42 val., praėjus mažiau nei minutei nuo M.

V. SMS praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog praneÅ¡imÄ pateikęs asmuo, pamatęs eismo įvykį turėjo paimti telefono aparatÄ , surinkti Bendrojo pagalbos centro telefono numerį ir sulaukti ryÅ¡io su operatoriumi sujungimo, be to, pokalbio metu nurodė, kad kitas asmuo jau nubėgo apžiÅ«rėti įvykio vietos, darytina iÅ¡vada, jog aptariama trumpoji žinutė buvo iÅ¡siųsta itin artimu transporto priemonių susidÅ«rimui metu, ne vėliau kaip po 1 minutės. Å i aplinkybė paneigia nuteistojo paaiÅ¡kinimus, kad SMS praneÅ¡imÄ jis siuntė iki įvykio likus 4–5 minutėms, kas atitiktų kaltinime nurodytÄ eismo įvykio laikÄ â€“ apie 19.45 val., tačiau faktiÅ¡kai neatitinka jau aptartų aplinkybių apie detalesnį automobilių susidÅ«rimo laikÄ .

Taigi objektyviai nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, jog SMS praneÅ¡imÄ jis galimai siuntė transporto priemonei sustojus, kadangi jokių duomenų, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį, iki jo likus mažiau nei 1 minutei, nuteistojo vairuotas automobilis buvo sustojęs, nėra.

18. Atmestina kaip nepagrįsta ir nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusysis, vairuodamas transporto priemonę ir atlikdamas lenkimo manevrÄ , tai yra lenkdamas automobilį „Audi Q7“, galėjo nepamatyti prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta atvažiuojančio automobilio „Audi A4 Avant“ dėl kelyje buvusios įkalnės. Nei vienas iÅ¡ byloje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigÅ«nų, iÅ¡ karto po įvykio atvykusių į įvykio vietÄ , nepatvirtino, kad joje buvo tokio dydžio įkalnė, kuri reikÅ¡mingai ribotų matomumÄ .

Nei lenkimo vietoje, nei artimu jai atstumu nebuvo jokių kelio ženklų ar kelio ženklinimo, kurie draustų atlikti lenkimo manevrÄ . Apklausiami policijos pareigÅ«nai patvirtino, jog įvykio metu matomumas buvo geras, asfalto danga sausa, o įkalnė galimybės tinkamai įvertinti kelio sÄ lygas atliekant lenkimo manevrÄ neribojo. Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. S. parodė, kad kelio viduryje buvo skiriamoji brÅ«kÅ¡ninė linija, nebuvo kelio nelygumų ar kitokių gamtinių kliūčių, kurios ribotų matomumÄ .

Toje vietoje, atvažiuojant nuo Alytaus, nuo įkalnėlės yra apie 250 m iki eismo įvykio vietos, tai pakankamas tarpas aplenkti kitÄ automobilį. Liudytoja policijos pareigÅ«nė S. P. nurodė analogiÅ¡kai, kad kliūčių kelyje nebuvo, matavimo metu ji ėjo nemaÅ¾Ä atstumÄ nustatyti, kada ir kiek metrų matėsi lygus kelias ir ant kalniuko. Matomumas buvo nemažas, neprisiminė, kad jį kažkas užstotų ar ribotų. PareigÅ«nų sertifikuota matavimo ruletė yra 30 ar 50 metrų, o jie matuodami darė ne vienÄ sustojimÄ , kad nustatytų matomumÄ .

Tapačias aplinkybes nurodė ir liudytojas policijos pareigÅ«nas A. P., patvirtinęs, kad tame ruože nuo Alytaus link Druskininkų pusės buvo nežymi nuokalnė, tačiau jis nemano, kad tas kalnelis galėjo trukdyti matomumui. Kelio nuo Merkinės pusės matomumas taip pat buvo geras. IÅ¡važiavimas iÅ¡ įkalnės netrukdė matomumui, lenkiant matomumas bÅ«tų pakankamas. Liudytojas policijos pareigÅ«nas T. K. patvirtino, kad toje kelio atkarpoje jie vaikščiojo pakankamai toli, net važinėjo tarnybiniu automobiliu, žiÅ«rėjo kelio ženklus, kelio matomumÄ tikrinti važiavo daugiau nei 200 m.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes pateikė ir nukentėjusieji, kurie neneigė, jog iki eismo įvykio matė nuteistojo transporto priemonę, stebėjo, kaip jo automobilis nuo pat įkalnės vinguriavo, nežymiai važinėjo į vienÄ ir į kitÄ kelio puses ilgÄ laikÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iÅ¡ kurių, vertinant vizualiai, matyti pakankamai tolima kelio atkarpa nuo eismo įvykio vietos. Taip pat byloje atliktas 2020 m. birželio 16 d. eksperimentas. Nors nuteistasis ir jo gynėja ginčijo Å¡io procesinio veiksmo objektyvumÄ , teigiant, kad jis atliktas ne tapačiomis eismo įvykiui aplinkybėmis, nenaudojant modernios technikos, tačiau pagrindo sutikti, kad tai savaime paneigia eksperimento iÅ¡vadų teisingumÄ , nėra.

Nepaisant to, kad transporto priemonė, kuri pagal savo iÅ¡matavimus atitiko nuteistojo transporto priemonės parametrus, eksperimento metu stovėjo, o ne judėjo, tačiau eksperimentÄ atlikęs pareigÅ«nas, vairavęs transporto priemonę, kurios gabaritai atitinka nukentėjusiųjų automobilio matmenis, kliÅ«tį kelyje (stovinčiÄ transporto priemonę) visais atvejais pastebėjo apytiksliai 300 m atstumu, eksperimento metu jai bÅ«nant skirtingose kelio vietose. Å ie duomenys neprieÅ¡tarauja kitiems jau aptartiems byloje esantiems įrodymams, policijos pareigÅ«nų parodymams, kad įkalnė nebuvo tokia žymi, jog reikÅ¡mingai ribotų matomumÄ , juolab, kad, kaip jau minėta, ir kelio ženklinimas ar kelio ženklai toje vietoje lenkimo manevro atlikti nedraudė.

19. Nuteistasis aplinkybę, kad nukentėjusysis iki susidÅ«rimo nebuvo baigęs lenkimo manevro, grindė liudytojų A. B. ir G. B. parodymais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai jais nesivadovavo kaip nenuosekliais ir prieÅ¡taringais kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas T. K. nurodė, kad įvykio liudininkas, važiavęs Audi automobiliu, sakė, kad jį lenkė. Å io asmens apklausÄ jis suorganizavo tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau jo pasakojimas nesutapo su žymėmis ant kelio.

Liudytojo A. B. parodymų nenuoseklumÄ patvirtina ir liudytojo policijos pareigÅ«no E. D. apylinkės teisme pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „Audi Q7“ vairuotojas minėjo, jog Toyota baigė lenkimÄ . Tuo tarpu pats A. B., apklausiamas teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad automobilis Toyota su automobiliu „Audi A4“ susidÅ«rė nebaigęs lenkimo. Tuo pačiu jis teigė, kad automobilį Toyota, kuris jį lenkė, pastebėjo tik lenkimo metu, jis nurodė nepastebėjęs ir iÅ¡ priekio atvažiuojančio automobilio, nematė ir jokių stabdymo žymių po eismo įvykio.

Å is liudytojas, teisme tvirtinęs, kad automobilio Toyota vairuotojas jokių manevrų iki įvykio neatliko ir nesusimėtė, teigė, kad susidÅ«rimas įvyko, kai automobilis Toyota buvo tik viena puse grįžęs į savo eismo juostÄ , viduryje juostų. Visų pirma, tai objektyviai paneigia jau aptarti pėdsakai, likę ant važiuojamosios kelio dalies. Be to, byloje nustatytomis aplinkybėmis negali bÅ«ti pagrindžiamas ir liudytojo nurodomas įvykio mechanizmas. Kaip minėta, Å¡is liudytojas teigė priekyje savo automobilio nematęs automobilio „Audi A4“, kuris bÅ«tų trukdęs automobiliui Toyota grįžti į savo eismo juostÄ , teigė, kad susidÅ«rimas įvyko dėl to, kad automobilio Toyota vairuotojas nespėjo tinkamai užbaigti lenkimo manevro.

Vis tik tokiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti pagrindžiami transporto priemonėms nustatyti apgadinimai, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog transporto priemonės susidÅ«rė prieÅ¡prieÅ¡ais viena kitos, kampu, automobiliui „Audi A4“ konktaktuojant su automobiliu „Toyota Verso“ daugiau priekine kaire puse, o pastarajam – priekine dalimi. Apklausiama liudytoja G. B. teigė, kad ji taip pat nematė iÅ¡ priekio atvažiuojančio automobilio, nes jį užstojo įkalnė, nežinojo, kur žalia maÅ¡ina važiavo, nematė žalio automobilio nė vienoje juostoje, tačiau iÅ¡ jau aptartų aplinkybių negalima spręsti, kad įkalnė buvo tokio dydžio, jog apribotų matomumÄ kelyje.

Nukentėjusieji patvirtino matę nuteistojo automobilį, atvažiuojantį prieÅ¡ais ir manevruojantį kelyje, o jų parodymus apie tai, kad M. J. buvo užbaigęs lenkimo manevrÄ , patvirtina kelyje užfiksuoti ir jau aptarti pėdsakai.

20. Taigi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei nustatytos pirmosios instancijos teismo aplinkybėmis, nėra. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nukentėjusiojo M. J. veiksmai buvo techniniu požiÅ«riu nepriimtini, tačiau 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad bÅ«tent M. V. veiksmai, jam iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , buvo bÅ«tinÄ ja sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Nei nuteistojo ir gynėjos apeliaciniame skunde, nei jų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo eismo įvykio situacijÄ vertinti prieÅ¡ingai.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, byloje esant pakankamai M. V. kaltę pagrindžiančių duomenų, nėra ir pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizę. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog byloje esanti specialisto iÅ¡vada pateikta remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis, eismo įvykio vietoje užfiksuotomis aplinkybėmis, aprobuotomis metodikomis pateiktais skaičiavimais. Tuo tarpu atlikus eismo įvykio ekspertizę remiantis procese dalyvaujančių asmenų parodymais, ji bÅ«tų vertinama kaip sÄ lyginė.

Å iuo atveju, atsižvelgiant į jau iÅ¡dėstytus motyvus, atmetus kaip nepagrįstus dėl jų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo kitiems byloje esantiems įrodymams nuteistojo bei liudytojų A. ir G. B. parodymus, konstatavus, kad liudytojas R. D., sėdėdamas nusisukęs nuo įvykio vietos, negalėjo matyti aplinkybių, kurios vyko automobiliui „Audi A4“ nuvykstant 257 metrus iki įvykio vietos, pagrindo iÅ¡ naujo vertinti eismo įvykio kilimo sÄ lygas bei mechanizmÄ skiriant eismo įvykio ekspertizę, nėra.

21. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo M. V. veiksmuose buvus visus bÅ«tinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje požymius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti, kad apeliantas baudžiamojon atsakomybėn už Å¡ios veikos padarymÄ patrauktas nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo, objektyvių galimybių nėra ir M. V. bei jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl M. V. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo 22. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrįstumo, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino nusikalstamos veikos aplinkybių bei kilusių teisinių pasekmių, taip pat Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodumus, nuteistojo asmenybę, jo veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo nuteistajam netaikyti BK 75 straipsnio ir panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ar paskirti griežtesnę bausmę nėra.

23. BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmeniui, padariusiam Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys:  bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Å iuo atveju M. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ svarbu nustatyti, ar tokia priemonė bus pakankamai efektyvi ne tik norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau taip pat ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

24. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog M. V. BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos pagrįstai. Tokia iÅ¡vada darytina visų pirma įvertinant pavienį nuteistojo teisei prieÅ¡ingų veiksmų pobÅ«dį. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iki Å¡ios veikos padarymo nuteistasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Å iuo atveju jis pripažintas kaltu padaręs vienÄ neatsargų nusikaltimÄ vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį, kuris pasireiÅ¡kė nepakankamu jo atidumu ir rÅ«pestingumu pasirenkant tokį veikimo bÅ«dÄ , kuris užtikrintų bendrojo pobÅ«džio KET reikalavimų laikymÄ si.

Jo veiksmais neabejotinai buvo padaryta žala nukentėjusiesiems, jų sveikatai kilo padariniai, kurie yra bÅ«tinasis BK 281 straipsnyje numatyto materialia sudėtimi apibÅ«dinamo nusikaltimo požymis. Tačiau tai savaime neužkerta kelio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taikyti probacijÄ bei atidėti bausmės vykdymÄ . Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina tai, kad nors nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nusikalstama veika padaryta eismo įvykio metu, o žala sveikatai kilo ne tik nukentėjusiesiems, bet ir pačiam nuteistajam, kuri pagal savo pobūdį pasireiškė dideliais ir ilgalaikiais fizinio skausmo išgyvenimais, 30 procentų netektu darbingumu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. V. iki šios nusikalstamos veikos dirbo, darbovietės buvo charakterizuojamas teigiamai. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose dėstomi teiginiai savaime nepaneigia aplinkybės, kad nuteistojo sveikatai kilo neigiami padariniai, dalis kurių negrįžtami.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo paskirties, tinkamai įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje aptariamas aplinkybes, be kita ko, ir tai, kad eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta trims nukentėjusiesiems, pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui paskyrė griežčiausiÄ â€“ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinęs aptartas aplinkybes, jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, o Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėjo, pagrįstai manant, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

25. Atmetant nukentėjusiųjų skundų argumentus, kad nuteistajam turėtų bÅ«ti skiriama griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, kadangi įprastai tokiose bylose nustatomas didesnis jos dydis, pažymėtina, kad BK 41 straipsnyje reglamentuojama baudžiamosios atsakomybės paskirtis negali bÅ«ti apribojama siekiu nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, o tuo tarpu teisingumo principo įgyvendinimas nukentėjusiųjų atžvilgiu neturėtų bÅ«ti suprantamas vien kaip itin griežtos kaltininkui skiriamos bausmės kriterijus.

Pažymėtina, kad valstybė, diferencijuodama bausmes, skirtinas asmenims, kurie nusikalstamas veikas įvykdė pirmÄ kartÄ , o jų nusikaltimai priskiriami neatsargiems, prioritetÄ teikia Å¡velnesniam bausmių ar poveikio priemonių taikymui. Bausmės paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti nusikalstamų veiksmų pakartotinumo prevencijÄ , skatint asmenį ateityje nenusikalsti, individualizuojant kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamÄ bausmę ir suteikiant Å¡ansÄ pasitaisyti, tokiu bÅ«du įgyvendinant bendruosius baudžiamojoje teisėje taikomus principus.

Taigi Å¡ias aplinkybes bÅ«tina įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui parenkant sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, bet ir jos dydį, kuris turi bÅ«ti proporcingas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytai aplinkybių visumai, nesuabsoliutinant asmens padarytų veikų pobÅ«džio ar kilusių padarinių. Todėl vien tai, kad kitose baudžiamosiose bylose individualizuojant bausmes asmenims, kurie padarė neatsargius nusikaltimus eismo įvykių metu pažeidžiant Kelių eismo taisykles, skiriamos ne tapačios bausmės, kurios galimai yra griežtesnės nei Å¡iuo atveju M.

V. paskirta bausmė, savaime nelemia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumo Å¡ioje apimtyje. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad bausmės skyrimo klausimas yra iÅ¡samiai apsvarstytas, atsižvelgiant į visas jam spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, be kita ko, ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Å¾alos kriterijų. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama skunduose, pirmosios instancijos teismas nuteistojo asmenybės skirdamas bausmę nesuabsoliutino, Å¡iÄ aplinkybę tinkamai įvertino kitų Å¡iai baudžiamajai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, todėl pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ ar paskyrė nuteistajam akivaizdžiai neteisingÄ ar neproporcingÄ bausmę arba tinkamai savo sprendimo nepagrindė ir nemotyvavo, nėra.

Dėl šios priežasties aptariama nukentėjusiųjų skundų dalis atmetama kaip nepagrįsta. Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio 26. Nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jiems priteistas sumas padidinti, motyvuojant iš esmės tuo, kad jų patirti išgyvenimai, nepatogumai, fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymai nebuvo tinkamai įvertinti, todėl neturtinės žalos dydis nustatytas nepagrįstai.

Nuteistojo ir jo gynėjos skunde taip pat nesutinkama su priteistų civilinių ieškinių dydžiais ir teigiama, kad nustačius abipusę kaltę, nuteistajam taip pat turi būti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

27. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose bei apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Dėl šios priežasties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

28. Vis tik pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. Å . sveikata. IÅ¡ byloje esančių medicinos duomenų, specialisto iÅ¡vados, kuria buvo vertinamas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, matyti, kad jai konstatuoti kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimai, trauminis blužnies plyÅ¡imas ir nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę, o dėl blužnies paÅ¡alinimo nukentėjusioji prarado 30 % bendrojo darbingumo. Civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡ant atlyginti neturtinę žalÄ â€“ 15 000 Eur, jos dydis motyvuojamas tuo, kad nukentėjusioji apie savaitę laiko praleido reanimacijoje, galėjo pajudinti tik pėdas, dėl skausmo jai buvo leidžiamas morfinas, skausmas tęsėsi apie 4 mėnesius. Jos kvėpavimas buvo apsunkintas, ji dusdavo, buvo sunku pačiai valgyti, virÅ¡kinimas sukeldavo fizinį skausmÄ . Be to, įvykis jai sukėlė didelę baimę, iki Å¡iol ji bijo naudotis transporto priemonėmis, lankosi pas psichologÄ .

30. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas eismo įvykių metu, neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 eurų iki 35 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas patenka į dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims priteisiamos neturtinės žalos minimalaus ir maksimalaus dydžio ribas, yra mažesnis už priteisiamos žalos vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje objektyvaus pagrindo priteistos neturtinės žalos dydžiui koreguoti nėra.

31. Neabejotina, kad tiek patirtas iÅ¡gÄ stis eismo įvykio metu, tiek fizinis skausmas, sumažėjęs bendravimas su Å¡eimos nariais, aplinkiniais bei kitos jau aptartos nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurydotos aplinkybės, be kita ko, galimybių pasirÅ«pinti savimi ribotumas pooperaciniu laikotarpiu, sÄ lygoja neturtinės žalos atsiradimÄ . Nukentėjusiajai, kuri yra jauno amžiaus, buvo iÅ¡operuota blužnis, dėl ko ji prarado 30 procentų darbingumo, tai yra jos paÅ¡alinimas sukėlė negrįžtamÄ sveikatos pakenkimÄ . Pasak nukentėjusiosios, jos hormoninė sistema sutrikusi. Neabejotinai, nepatogumų sukelia ir po operacijos bei sužeidimų likę randai, deformuotas krÅ«tinkaulis, dėl ko nukentėjusiajai gali tekti patirti dar vienÄ operacijÄ .

32. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad įvykis bei jo sunkūs padariniai sveikatai sukėlė nukentėjusiajai didelius neigiamus išgyvenimus, ji nurodo, kad iki šiol bijo važiuoti automobiliu, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, kadangi sumažėjo jos galimybės užsiimti aktyvia, sportine veikla. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir itin skausmingos nukentėjusiajai, tačiau kaip prielaidos vertintinos aplinkybės, jog nukentėjusiajai kyla rizika persileisti, susilpnėjo imunitetas, dėl ko rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis didesnė.

Tai savaime nelemia, jog ateityje ji iš tikrųjų neturės galimybės gyventi pilnaverčio gyvenimo, susilaukti vaikų. Skunde nukentėjusioji akcentuoja iš esmės tapačias aplinkybes, į kurias nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai, remiantis formuojama teismų praktika bylose, kuriose asmenims sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl blužnies plyšimo ir pašalinimo, motyvuojamas šioje konkrečioje byloje nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra akivaizdžiai neteisingas ar neproporcingas E. Š. patirtiems sužalojimams, išgyvenimams bei nepatogumams.

33. Tuo tarpu nukentėjusysis E. Å ., apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡ esmės atkartodamas aplinkybes, kurias nurodė civiliniame ieÅ¡kinyje ir kurios buvo analizuojamos skundžiamame nuosprendyje, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl patirtų traumų eismo įvykio metu jis iki 2018 m. lapkričio mėn. negalėjo pilnavertiÅ¡kai judėti, turėjo dėvėti ortopedinę apykaklę, dėl kurios buvo sunku miegoti, taip pat buvo apsunkintas jo kvėpavimas, sumažėjo jo galimybės pasirÅ«pinti savimi. Be to, dėl sužeistos pėdos jam buvo sunku vaikščioti, iki 2019 m. sausio 9 d. jis buvo nedarbingas, jam nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. Neabejotinai, eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmÄ , nepatogumus, sumažėjo jo galimybės vykdyti darbo veiklÄ , aktyviai judėti bei pasirÅ«pinti savimi. Nukentėjusysis nurodo iki Å¡iol jaučiantis skausmus keičiantis orams, praleidus aktyvesnę dienÄ .

34. Tačiau, priešingai nei teigiama nukentėjusiojo E. Š. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo jam priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per mažas, neproporcingas ar neatitinkantis teismų formuojamos praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio esant nesunkiems sveikatos sutrikdymams eismo įvykių metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims įprastai priteisiamas nuo 600 Eur iki 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.).

Å iuo atveju nukentėjusiajam priteista 3 000 Eur, taigi suma, artima maksimaliam įprastai priteistinam dydžiui. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad itin didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nesukėlė. Nors jo gydymas truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ (apie penkis mėnesius), tačiau ortopedijos-traumatologijos skyriuje jis gydėsi tik apie savaitę, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., chirurginės intervencijos gydymui nebuvo taikytos, apsiribojant medikamentais bei kaklo įtvaru.

Nors nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo iki 2019 m. sausio 9 d. buvo nedarbingas, tačiau po nedarbingumo laikotarpio jis grįžo dirbti į tÄ pačiÄ bendrovę, nuo 2019 m. balandžio 30 d. jo darbo sutartis buvo pakeista nustatant didesnį darbo užmokestį nei gautas iki tol. Nors nukentėjusiojo darbo pobÅ«dis pakito, tačiau, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, jokių duomenų, kad jis dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų patyrė sunkumų įsidarbindamas, nėra. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, tai, kad nors E. Å . gijimo laikotarpis užtruko laike, tačiau Å¡iuo metu nėra jokių prognozių dėl tolesnių operacijų bÅ«tinumo, tolimesnės ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nuolatinės specialistų pagalbos reikalingumo tam, kad pagerinti nukentėjusiojo bÅ«senÄ .

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį ir mastÄ , jo patirtus nepatogumus bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , sumažėjusias galimybes pasirÅ«pinti savimi ir judėti įvertino nepakankamai, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, dėl ko nukentėjusiajam E. Å . priteistos žalos dydis turėtų bÅ«ti keičiamas.

35. Nukentėjusysis M. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda kairio kelio srityje. Atsižvelgęs į Å¡iÄ aplinkybę bei teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, jog nukentėjusysis, apžiÅ«rimas po eismo įvykio, iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus skausmu kairio kelio sÄ nario srityje.

Jam objektyviai buvo nustatyta apie 1 cm ilgio muÅ¡tinė žaizda kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas, rekomenduota riboti Å¡ios galÅ«nės apkrovimÄ 1–2 savaites. Jokie kiti medicinos dokumentai, kurie patvirtintų kitų eismo įvykio metu sukeltų traumų buvimÄ , specialistui nebuvo pateikti. Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sumuÅ¡ta nosis, kairysis kelio sÄ narys, kuris buvo susiÅ«tas, liko randas, taip pat buvo sumuÅ¡ti Å¡launis, krÅ«tinė (ties diržo padėtimi buvo hematomos), 2018 m. spalio 2 d.

Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atlikta nosies pertvaros operacija, taip pat dėl prakirsto ir susiūto kelio jis negalėjo vaikščioti, šlubavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog dokumentų, patvirtinančių papildomų traumų, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu, nukentėjusysis nepateikė. Nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus apeliaciniame skunde, papildomų duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius, nukentėjusysis taip pat nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos priteistas neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju yra adekvatus ir proporcingas nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams. Neabejotina, kad dėl muÅ¡tinės kelio žaizdos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, tačiau itin didelių neigiamų padarinių Å¡i trauma nukentėjusiajam nesukėlė, liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie reikÅ¡mingai ribotų nukentėjusiojo galimybes pilnavertiÅ¡kai judėti ateityje, nėra.

Dėl Å¡ios priežasties spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, proporcingas bei atitinkantis tiek formuojamÄ teismų praktikÄ , tiek ir nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrÄ atlyginant neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su M. V. neatsargiais veiksmais sukeltu eismo įvykiu. Dėl Å¡ios priežasties tenkinti nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalį ir padidinti jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindo nėra.

36. Å iuo atveju, analizuojant nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dėl jiems priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti ir tai, kad M. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargiems, jis praeityje nėra teistas už panaÅ¡aus ar analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems nustatyta neturtinės žalos suma Å¡iuo atveju objektyviai neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio metu nuteistajam taip pat buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, jam nustatytas 30 procentų netekto darbingumo lygis. Be to, Å¡iuo atveju dėl eismo įvykio metu galiojusio teisinio reglamentavimo, neturtinės žalos dalis, virÅ¡ijanti 5 000 Eur, bus atlyginama ne draudimo bendrovės, bet kaltininko lėšomis. Nuteistojo apeliaciniame skunde praÅ¡ant sumažinti neturtinės žalos dydį pagrįstai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paties nukentėjusiojo M. J. veiksmai – manevravimas į kairę ir iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kai jo važiavimo juostoje atsirado kliÅ«tis eismo įvykio metu techniniu požiÅ«riu nebuvo priimtini. 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog vairuotojui M.

J. stabdant deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje, pasukant kaip galima arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pavojinga situacija kelyje nebÅ«tų susidariusi, automobiliai saugiai bÅ«tų prasilenkę kairiaisiais Å¡onais, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta, nebÅ«tų įvykęs. Nors tokie nukentėjusiojo veiksmai nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, kadangi remiantis jau aptartais įrodymais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį tarp nuteistojo M.

V. veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir kilusio eismo įvykio, tačiau Å¡i aplinkybė įvertintina atsižvelgiant į iÅ¡ kaltininko priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Vis tik, net ir jÄ nustačius, pagrindo tenkinti nuteistojo reikalavimÄ priteisti jam turtinę bei neturtinę žalÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, teisinio pagrindo nėra.

37. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sutrikdant sveikatÄ , atlyginimo artimiesiems klausimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas eismo įvykyje sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrusios E. Å . sužalojimų nevertino kaip tokių, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti apie jos tėvo E. Å . ir nukentėjusiojo M. J. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti atlyginama baudžiamajame procese. AnalogiÅ¡kai teismas vertino ir nukentėjusiosios E. Å . praÅ¡ymÄ atlyginti jai neturtinę žalÄ dėl jos tėvo E. Å . patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų rÅ«pinantis dėl jos sveikatos bÅ«klės bei jai iÅ¡gyvenant dėl tėvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

38. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bendrÄ ja prasme, pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

39. Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, neabejotina, kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (Å¡iuo atveju sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) žalÄ patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

Remiantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tai yra asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neaiÅ¡kumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo artimojo sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti jį gydant, neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

Ar dėl artimųjų sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , spręstina įrodžius, jog jie asmeniÅ¡kai patyrė nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Å is klausimas sprendžiamas pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tai yra 1) ar fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, jog iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos paÅ¡alinti bus galima tik plastinėmis operacijomis), 2) susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, 3) ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant operacijas ir pan.

40. Vertinant situacijÄ nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nukentėjusiajai E. Å . po eismo įvykio buvo atlikta blužnies paÅ¡alinimo operacija, ji patyrė daugybinius Å¡onkaulių lūžius, dėl kurių neabejotinai neigiamos pasekmės kilo ir jos artimiesiems. Kaip nurodė nukentėjusysis M. J., jis iÅ¡gyveno dėl nukentėjusiosios patiriamo fizinio skausmo, dėl galimybės susilaukti vaikų ateityje. AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klės iÅ¡reiÅ¡kė ir jos tėvas E. Å ., kuris paaiÅ¡kino su dukra palaikantis glaudžius ryÅ¡ius.

Tiek M. J., tiek E. Å . nurodė rÅ«pinęsi ir teikę pagalbÄ nukentėjusiajai jos gydymosi laikotarpiu. Tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, jog dėl tėvo patiriamo fizinio skausmo, taip pat jo iÅ¡gyvenimų matant jÄ sužeistÄ , ji taip pat patyrė neturtinę žalÄ . Nėra jokio pagrindo abejoti, jog dėl Å¡ių aplinkybių tiek M. J., tiek ir E. Å . bei E. Å . patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, tačiau Å¡iuo atveju jie pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti kaip nepakankami neturtinei žalai, kilusiai trečiajam asmeniui, atlyginti.

Vertinant teisingumo principo kontekste bei pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, aptarti iÅ¡gyvenimai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡skirtiniai tam, kad bÅ«tų galima spręsti apie jų pačių patirtų iÅ¡gyvenimų kompensavimÄ taikant procese įtvirtintÄ neturtinės žalos atlyginimo mechanizmÄ . Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio skubos tvarka atlikus operacijÄ reikÅ¡minga grėsmė nukentėjusiosios E. Å . gyvybinėms funkcijoms iÅ¡liko tolesnės reabilitacijos laikotarpiu.

Neabejotina, kad nukentėjusiosios reabilitacijos laikotarpiu patiriamas skausmas, kuris malÅ¡inamas gydytojų iÅ¡raÅ¡omais vaistais, taip pat nepatogumai negalint pasirÅ«pinti savimi, baimė važiuoti automobiliu, abejonės dėl galimo persileidimo siekiant susilaukti vaikų, sukelia artimiesiems dvasinius iÅ¡gyvenimus, o rÅ«pinimasis nukentėjusiÄ ja, sumažėjusios galimybės bendrauti neigiamai įtakojo asmenų socialinę aplinkÄ , tačiau, atsižvelgiant, be kita ko, į teismų formuojamÄ praktikÄ , jog neturtinę žalÄ sÄ lygoja tik itin iÅ¡skirtinės aplinkybės, o kartu ir įvertinus individualiai susiklosčiusiÄ situacijÄ nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. Å . ir M.

J. neturtinė žala dėl jų išgyvenimų dėl nukentėjusiosios E. Š. sveikatos sutrikdymo bei pastarosios neigiami išgyvenimai dėl tėvo E. Š. sveikatos sutrikdymo ir jo rūpinimosi jos sveikata, nepriteista teisėtai ir pagrįstai.

41. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jame teisingai nustatytos tiek visos M. V. inkriminuotai nusikalstamai veikai reikÅ¡mės turinčios aplinkybės bei už Å¡ios padarymÄ jam paskirta bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tiek ir nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio priteistas neturtinės žalos dydis. Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo M. V. ir jo gynėjos advokatės A. V., nukentėjusiųjų M. J., E. Š., E. Š. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas