7562bfbb-cf15-4efe-9340-82b95268ea92 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3263-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00126-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 13 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-3) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sÄ lygas atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nesudarė tinkamų kalinimo sÄ lygų, numatytų teisės aktuose. Jis buvo paskirtas bausmę atlikinėti kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) Nr. 17, 14, 13. Kamerose vietos per mažai, 3 vietų kameroje buvo laikomi 4 nuteistieji, atėmus baldų plotÄ vienam asmeniui likdavo tik 2 kv. m. ploto. Blogas apÅ¡vietimas, degė tik viena lemputė. Kamerose natÅ«rali dienos Å¡viesa praktiÅ¡kai nepatenka, nes prieÅ¡ langÄ yra didelė betoninė siena.

Teismas buvo įpareigojęs Marijampolės PN nugriauti tÄ sienÄ , tačiau siena yra iki Å¡iol. Sanitarinis mazgas vieÅ¡as, aplipęs bakterijomis, nebuvo dezinfekuojamas, tualetas įrengtas grindyse, nebuvo tupimos vietos. IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Kameros nebuvo vėdinamos. Atidarydavo langÄ , bet dėl sienos kameroje nepatekdavo grynas oras. Nebuvo džiovyklos, rÅ«bus skalbdavo Å¡altame vandenyje, kamerose jautėsi drėgmė. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jautė diskomfortÄ , buvo kankinamas.

Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8-12) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o atmesti jo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas už paskirtas nuobaudas neatliko bausmės kamerų tipo patalpose (KTP) Nr. 14 ir Nr.

17. Pareiškėjas skunde nenurodė kamerų Nr. 9 ir Nr. 11, todėl atsakovas apie šias kameras nepasisakys. Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamų vietų skaičiumi. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie nuteistųjų skaičių kamerose ar būriuose. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi argumentai, kurių pats pareiškėjas niekuo nepagrindžia, nenurodė kokia apimtimi pareiškėjo manymu buvo tariamai perpildytos kameros.

PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas j kamerÄ Nr. 13, schemoje pažymėta (1-43), plotas 16,46 kv. m., joje įrengtos 4 gyvenamos vietos, buvo iki 4 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko 4,11 kv. m. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismai ne kartÄ yra nurodę, jog „teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi, darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus“ (administracinės bylos Nr.I4208-244/2016 ir Nr. 16644-463/2016).

Gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetas buvo neÅ¡varus ir tupimas, neatitinkantis higienos normų. Teisės aktai nenumato specifikos sanitarinio mazgo įrenginiams, atsakovo įsitikinimu tupimas tualetas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji privalo patys tvarkytis savo gyvenamÄ sias patalpas, sanitarinį mazgÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl esamų neÅ¡varumų yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pažymi, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas atskiroje patalpoje, t. y. visiÅ¡kai atitvertas sienomis bei durimis nuo kameros ploto.

Teismui yra pateikiamos Kamerų tipo patalpų pirmo ir antro aukštų nuotraukos, kuriose aiškiai matoma išvedžiota vėdinimo sistema. Atkreipia dėmesį į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p., numatantį, kad „<...>. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.“ Vadovaujantis šia norma, Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus.

Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro iÅ¡traukimo sistemÄ , t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. IÅ¡ UAB „Specialusis projektas“ parengto techninio projekto „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų AreÅ¡tinės įrengimas“ matyti, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir Å¡alinimo sistema. Dėl apÅ¡vietimo nurodo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, paremti tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone.

Atkreipia dėmesį, kad HN 134:2015 punktai nenumato natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stiprumo. HN 134:2015 14 p. numato, kad „Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.“. Å is reikalavimas nebuvo pažeistas. Dėl kameros Nr. 13 atitikties teisės aktų reikalavimams nurodo, kad Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiÅ¡kėjų skundus. PareiÅ¡kėjas visÄ Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimo atitiktį higienos normoms, todėl teismui yra pateikiamas periodinio ir operatyvinių patikrinimų aktai.

Minėtuose periodiniuose patikrinimo aktuose jokių pažeidimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo skundžiamais dalykais, nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose blogas apÅ¡vietimas ir prasta ventiliacija yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiÅ«rimos specialisto, paskirto prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Ūkio skyriaus specialistų.

Minėti asmenys atsiradusius gedimus ar patalpų remonto darbus skubiai atlieka, paÅ¡alina defektus, atlieka remonto darbus ir suremontuoja daiktus. Tokie Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojų darbai buvo atlikti 13 kameroje ir buvo suraÅ¡ytas Avarinių gedimų ir atliktų darbų Å¡alinimo aktas. Nuteistieji, bausmę atliekantys už paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis naudojasi 1 kartÄ savaitėje, t. y. sekmadieniais. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ .

Pažymi, kad skalbiniai nuteistiesiems grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti. Teisės aktai nenumato kamerų tipo patalpose nuteistiesiems duoti džiovyklas, nes skalbiniai grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. PareiÅ¡kėjas į psichologinę tarnybÄ ir į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, ryÅ¡ium su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, nesikreipė.

Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas Marijampolės PN prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 2 000 Eur atlyginti neturtinei žalai, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sÄ lygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl teisinio reglamentavimo Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o Å¡ie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki deÅ¡imties parų yra viena iÅ¡ nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudła prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Dėl kamerų tipo patalpų plotų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ jo laikymo kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 28 d. pažymÄ Nr. 14/07-511 pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. už paskirtas nuobaudas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas: 1) 2018-06-12 paskirta 15 parų KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 2) 2018-06-26 paskirta 24 val.

KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 3) 2018-06-27 paskirta 15 parų KTP perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 4) 2018-07-11, paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 9, plotas 4,31 kv. m., 1 miegama vieta, buvo vienas; 5) 2018-07-12, paskirta 24 val. KTP¸ perkeltas į kamerÄ Nr. 11, plotas 4,31 kv. m., 1 miegama vieta, buvo vienas; 6) 2018-07-13 paskirta 3 paros KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 7) 2018-07-15 paskirta 24 val.

KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 8) 2018-07-16 paskirta 15 parų KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 9) 2018-07-30 paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 10) 2018-07-31 paskirta 24 val., perkeltas į kamerÄ Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų (b. l. 13). Taigi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant Marijampolės PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei esančių baldų užimamo ploto. Ä® kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ kameros ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje nustatytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Dėl kitų higienos ir buities sÄ lygų PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog buvo per silpnas apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas vieÅ¡as, aplipęs bakterijomis, nebuvo dezinfekuojamas, tualetas įrengtas grindyse, nebuvo tupimos vietos, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kameros nebuvo vėdinamos, nebuvo džiovyklos.

HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.; HN 134:2015 nenumato natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stiprumo. Pagal HN 134:2015 16 punktÄ Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ ; langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro iÅ¡traukimo sistemÄ , t. y.

įrengta vėdinimo ventiliacija. IÅ¡ UAB „Specialusis projektas“ parengto techninio projekto „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų AreÅ¡tinės įrengimas“ matyti, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir Å¡alinimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, kad skalbiniai nuteistiesiems grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti, o pareiÅ¡kėjas nurodytos aplinkybės neneigia, todėl teisės aktams nenustatant pareigos kamerose įrengti džiovyklas, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginį apie sanitarinių mazgų ir juose esančių tualetų netinkamÄ bÅ«klę bei įrengimÄ . PareiÅ¡kėjas visÄ Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimo atitiktį higienos normoms. IÅ¡ teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018-10-22 patikrinimo akto (b. l. 32-34) ir 2018-11-15 patikrinimo akto (b. l. 39-41), 2019-10-17 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos dirbtinio apÅ¡vietimo protokolų (b. l. 35-.36 ir 37-38) matyti, jog minėtuose patikrinimo aktuose jokių pažeidimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo skundžiamais dalykais, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose blogas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija ir nevėdinamos patalpos, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. 14/07-523 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra įraÅ¡ytas psichiatro įskaitoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 15).

Marijampolės PN Psichologinė tarnyba taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 16). Teismas nagrinėjamos bylos atveju nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikytini nepagrįstais. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01)).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad Marijampolės PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taip pat neįrodyta ir kita vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, t. y.

žalos padarymo faktas – pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė