Legislator Case Law & Legislation
2022-12-28 Nr. AB-31834-3-61-3-01828-2021-7 AI generated

2022-12-28 Nr. AB-31834-3-61-3-01828-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-12-28 Nr. AB-31834-3-61-3-01828-2021-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-12-28 Nr. AB-31834-3-61-3-01828-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 7 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad sergant (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo suteikta teisė nusiprausti duše ir teisė paskambinti telefonu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-1081-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01828-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 7 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad sergant (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo suteikta teisė nusiprausti duše ir teisė paskambinti telefonu.

2. Nurodytu laikotarpiu Vilniaus PN pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini) liga ir kameroje buvo patalpintas su kitais 2 nuteistaisiais, kurie taip pat sirgo (duomenys neskelbtini). Kiti nuteistieji su kuriais buvo laikomas kameroje, bausmę atliko paprastoje grupėje, o pareiškėjui atliekant bausmę drausminėje grupėje, buvo žeminamas jo orumas, kadangi kiti nuteistieji galėjo pirkti bei vartoti Vilniaus PN parduotuvėje įsigytus maisto produktus ir tabako gaminius, o pareiškėjas to daryti negalėjo.

3. Iš kameros ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo vedamas nei į pasivaikščiojimo kiemelį, nei paskambinti telefonu, nei pasinaudoti dušu. Nors Vilniaus PN administracija paaiškino, kad bus suteiktas telefonas, kuriuo bus galima pranešti artimiesiems dėl sveikatos būklės, tačiau jokių veiksmų, kad būtų užtikrinta teisė pasinaudoti telefonu, nebuvo imtasi.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti telefonu ir nusiprausti duše, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, pablogėjo bendravimo galimybės, kankino nemiga, skaudėjo galvą, sumažėjo savigarba.

5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Vilniaus PN paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas, dėl šios priežasties pareiškėjas buvo perkeltas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas.

7. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN didėjant suimtųjų ir nuteistųjų užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) atvejų skaičiui, buvo imtasi visų apsaugos bei ribojimo priemonių siekiant apsaugoti suimtuosius, nuteistuosius ir įstaigos darbuotojus nuo užsikrėtimo, taip pat siekiant suvaldyti bei užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) viruso tolimesniam plitimui.

8. Prasidėjus pareiškėjo izoliacijai dėl objektyvių aplinkybių, t. y. siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitų Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą trumpą laiko tarpą nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, pasivaikščioti gryname ore, pasinaudoti dušu ir buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse. Organizuojant tolimesnes prevencines priemones dėl (duomenys neskelbtini) viruso sustabdymo, didinant apsauginių priemonių bei veiksmų spektrą, taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Kalėjimų departamento priimtus sprendimus bei rekomendacijas, palaipsniui buvo atnaujintas ir vykdomas sergančių bei izoliuotų suimtųjų ir nuteistųjų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytų teisių, kurios buvo laikinai apribotos, įgyvendinimas. Vykdant ankščiau nurodytų institucijų sprendimus bei rekomendacijas, po trumpo visiško izoliavimo laikotarpio pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti priklausančia teise paskambinti telefonu, pasinaudoti dušu, pasivaikščioti gryname ore bei kitomis BVK numatytomis teisėmis, kurios nebuvo apribotos valstybės lygiu paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino metu.

9. Iš suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalo matyti, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2020 m. gruodžio 12 d. naudojosi dušu vadovaujantis 2-ame gyvenamajame korpuse laikomų suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiku, patvirtintu Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 14-2809. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu ne kartą buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, o pareiškėjas savo ruožtu ne kartą naudojosi šia teise.

10. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 7 000 Eur dydžio neturtinė žala, jis nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Mano, jog nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

11. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju yra pažįstami ketverius metus, juos sieja draugiški santykiai. Nustačius (duomenys neskelbtini) virusą, jų nevedė į dušą, nebuvo tinkamai rūpinamasi, negalėjo susisiekti su artimaisiais telefonu. Pirmą kartą į dušą buvo išvesti po 21 paros.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y nebuvo suteikta teisė naudotis dušu ir telefonu, atlyginimo.

14. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.271 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktą.

15. Iš byloje esančio suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 28 d., 2020 m. gruodžio 5 d., 2020 m. gruodžio 12 d. pasinaudojo dušu. Liudytojo M. P. parodymai yra prieštaringi kitiems įrodymams, taip pat vien tik liudytojo parodymai nėra savaime pakankamas įrodymas, todėl teismas rėmėsi į bylą pateiktu suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalu. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu (nors ir vėlesniu paros laiku), tačiau kitu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d., pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu. Per šį laikotarpį pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu turėjo būti suteikta bent 2 kartus.

16. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės (duomenys neskelbtini) ligos situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas.

17. Teismas išanalizavo BVK 119 straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) II skyriaus „Rekomendacijos dėl nuteistųjų ir suimtųjų kai kurių teisių bei veiklų ribojimo“ 15–18 punktus, 7 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano patvirtinimo“ Nr. V-344 patvirtino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano (toliau – ir Veiksmų planas) 1.1–1.18 papunkčius, 3.2 - 3.3.2. papunkčius.

18. Byloje pateiktas laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 24 d. atliktas laboratorinis tyrimas, kurio metu pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu, tačiau kitu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasinaudoti dušu. Teismas atmetė Vilniaus PN argumentus, kad pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu nebuvo suteikta dėl izoliacijos ir (duomenys neskelbtini) grėsmės, kadangi pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. nustačius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo izoliacija turėjo trukti 10 dienų, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 24 d., nepaisant to, pareiškėjui izoliacijos laikotarpiu buvo suteikta teisė pasinaudoti dušu, tačiau praėjus 18 d. nuo pareiškėjui nustatyto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nuspręsta nustoti užtikrinti teisę pasinaudoti dušu. Be to, teisės aktai nesuteikė atsakovo atstovui teisės sergantiems ar persirgusiems (duomenys neskelbtini) neužtikrinti galimybės pasinaudoti dušu. Teismas atkreipė dėmesį į Kalėjimų departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio 2020 m. gruodžio 4 d. protokolo 1.8. punktą. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė bent kartą į savaitę pasinaudoti dušu. Per šį laikotarpį pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu turėjo būti suteikta bent 2 kartus.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo dalį dėl apribotos teisės paskambinti, išanalizavo BVK 102 straipsnio 1 dalį, 75 straipsnio 4 dalį. Iš Vilniaus PN pateikto pareiškėjo telefoninių skambučių išrašo kopijos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. telefonu pasinaudojo 43 kartus. Taigi, 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu. Nors nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio mėn. būtų užtikrinta teisė pasinaudoti telefonu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymais paskambinti telefonu. Teismas darė išvadą, kad 2020 m. lapkričio mėn. pareiškėjui teisė paskambinti nebuvo suteikta, kadangi Vilniaus PN administracijai jis nebuvo pateikęs raštiško prašymo, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

20. Vertindamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai nustatytais neteisėtais veiksmais siekęs pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, diskriminuoti.

21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto Vilniaus PN pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl teisės naudotis dušu nesuteikimo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas turėjo patirti didesnius nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 40 Eur.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl vedimo į dušą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo pateikti duomenys neatitinka tiesos, kadangi pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą visą izoliacijos laikotarpį. Be to, Vilniaus PN pateiktame žurnale nėra pareiškėjo parašų, kurie patvirtintų, jog jis buvo vedamas į dušą.

24. Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl paskambinimo telefonu. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie skambučius yra neteisingi. Pareiškėjui pagal teisės aktus turi būti suteikta teisė paskambinti du kartus per mėnesį. Vilniaus PN pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas skambino 43 kartus per 16 dienų. Teismas turėjo išsireikalauti telefoninių skambučių išklotinę.

25. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, taip pat dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su asmenimis iš paprastosios grupės.

26. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

27. Vilniaus PN nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso normų nepažeidė. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. G. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. (nebuvo vedamas į dušą, negalėjo pasivaikščioti, skambinti, buvo laikomas kartu su asmenimis iš paprastosios grupės), atlyginimo priteisimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d., konstatavo, kad buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė nusiprausti po dušu. Teismas taip pat konstatavo, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė paskambinti ginčo laikotarpiu. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, laikotarpį, mastą, priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu nebuvo vedamas į dušą, negalėjo paskambinti. Atsakovo atstovo pateikti įrodymai yra nepatikimi. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo dalies, jog pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti ir jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis iš paprastosios grupės.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021).

35. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui dėl teisės nusiprausti duše ir dėl teisės paskambinti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo išnagrinėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų (teisės nusiprausti duše ir teisės paskambinti), įvertinti bylos šalių pateikti įrodymai, išanalizuotas aktualus teisinis reglamentavimas, laikantis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovo atstovo pateikti įrodymai yra nepatikimi. Aplinkybė, kad Vilniaus PN pateikti įrodymai nėra palankūs pareiškėjui, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pateikti dokumentai nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia abejonių atsakovo pateikti dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės nusiprausti duše ir teisės paskambinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė nusiprausti duše.

36. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, buvo nurodęs, jog ginčo laikotarpiu buvo apribota jo teisė į pasivaikščiojimą. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog jis buvo priskirtas į drausmės grupę, tačiau ginčo laikotarpiu buvo laikomas kartu su asmenimis iš paprastosios grupės, tačiau dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir jų nenagrinėjo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs vertinimo dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų.

37. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

38. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

40. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kaip minėta, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

41. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi.

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė