75603502-e3d7-4c9f-9c7d-bdf48d3bfe57 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-368-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00020-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.12.12.3.2; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. ir suinteresuoto asmens K. S. (K. S.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ , suinteresuoti asmenys R. P., K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja antstolė V. D. (toliau – ir antstolė, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 tęstinio nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam suinteresuotam asmeniui R.

P. didesnę baudÄ . Nurodė, kad R. P., bÅ«dama bausta už teismo sprendimo nevykdymÄ , ir toliau piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimu nustatytos K. S. bendravimo su vaiku tvarkos ir neleidžia vaiko tėvui bendrauti su vaiku.

2. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolės pareiÅ¡kimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad antstolės pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, kadangi nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų netinkamÄ sprendimo vykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi antstolės pareiÅ¡kimÄ atmetė.

4. Teismas sutiko su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta nuomone, kad pareiÅ¡kimas yra formalaus pobÅ«džio, kadangi vaiko tėvas nuo 2020 m. rudens į institucijÄ nebesikreipė dėl teismo sprendimo nevykdymo, o antstolės 2020 m. aktais fiksuoti pakankamai seni įvykiai. Atstovo nuomone, vaiko mamos kaltės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo nėra, ji deda pastangas, kad sprendimas bÅ«tų vykdomas, vaikas tÄ tvarkÄ vykdo ne savo noru, o tik todėl, kad siekia iÅ¡vengti tėvų konfliktų.

5. Teismas pažymėjo, kad antstolė nesiaiÅ¡kino vaiko tėvo skunduose nurodytų aplinkybių, nėra duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡klausiusi vaiko mamÄ dėl teismo sprendimo vykdymo aplinkybių, kurios yra prieÅ¡ingos, nei nurodo vaiko tėvas. Aktuose nurodyta aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, kad motina pažeidė bendravimo tvarkÄ , nėra tolygi antstolio nustatytai aplinkybei, kad motina atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarkÄ . Tačiau antstolė tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡imtinai tik iÅ¡ vaiko tėvo pareiÅ¡kimų, kurie, įvertinus vaiko tėvų konfliktinius santykius, ne visada galėjo bÅ«ti objektyvÅ«s.

6. Teismas nusprendė, kad vaiko motina R. P. tinkamai ir pagal galimybes užtikrina vaiko teisę bendrauti su tėvu, siekia, kad bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyktų tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitinka vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog bÅ«tent dėl R. P. kaltės K. S. antstolės nurodytomis dienomis negalėjo bendrauti su vaiku pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 7.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti antstolės pareiÅ¡kimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Suinteresuotas asmuo K. S. nebuvo tinkamai informuotas apie Å¡ios bylos eigÄ , nes negavo jokių raÅ¡tiÅ¡kų praneÅ¡imų. Apie bylos eigÄ nebuvo informuota ir suinteresuoto asmens atstovė, kuri tik atsitiktinai iÅ¡ antstolės kontoros 2022 m. vasario 3 d. vakare gavo skundžiamÄ nutartį. 7.2.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens R. P. pasisakymais, kurie nebuvo paremti jokiais objektyviais įrodymais. 7.3. Suinteresuotas asmuo R. P. piktybiÅ¡kai stengiasi trukdyti tėvo ir sÅ«naus susitikimams ir deda visas pastangas, kad jie neįvyktų.

8. Atskiruoju skundu antstolė V. D. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti antstolės pareiÅ¡kimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės rėmėsi suinteresuoto asmens R. P. kontrargumentais ir pasisakymais, kurie taip pat nebuvo paremti jokiais objektyviais įrodymais, perkeldamas proceso Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ antstolei. Teismas ignoravo faktÄ , kad suinteresuotas asmuo nuolankiai moka jau anksčiau jai paskirtÄ baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ . 8.2. Antstolei nepavyksta su suinteresuotu asmeniu užvesti ar palaikyti normalaus dialogo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens ir jos sutuoktinio elgesį, teismas iÅ¡ antstolio reikalauja perteklinių ir antstolio kompetencijai nepriklausančių veiksmų renkant įrodymus.

9. Atsiliepimu į antstolės V. D. ir suinteresuoto asmens K. S. atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo R. P. prašo atskirųjų skundų netenkinti, taip pat priteisti iš antstolės V. D. ir suinteresuoto asmens K. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai: 9.1. Antstolė visus R. P. teismo sprendimo nevykdymo aktus surašė vadovaudamasi K. S. deklaratyviais elektroniniais laiškais, net nesigilindama, ar jis apskritai turėjo galimybę susitikti su sūnumi, ar bandė su juo susisiekti ir t.t.

Atsižvelgiant į tai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir iÅ¡nagrinėjęs antstolės į bylÄ pateiktus sprendimo nevykdymo aktus, kurie nepatvirtina antstolės pareiÅ¡kime dėstomų aplinkybių, padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog antstolė nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimo. R. P. neturi pareigos objektyviais duomenimis paneigti kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos deklaratyvų teiginį. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi procesiniuose dokumentuose, tenka pareiÅ¡kimÄ paduodančiai Å¡aliai. 9.2.

Suinteresuotas asmuo K. S. nuo pat pareiÅ¡kimo pateikimo buvo prisijungęs prie portalo EPP ir tik 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl prieigos prie elektroninės kortelės panaikinimo, visus procesinius dokumentus siunčiant jį atstovaujančiai advokatų kontorai. Todėl nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimÄ . Teismas konstatuoja: Nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Dėl tinkamo suinteresuoto asmens informavimo apie bylos procesÄ 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl didesnės baudos suinteresuotam asmeniui R. P. skyrimo. Suinteresuotas asmuo K. S. nesutinka su skundžiama nutartimi, be kita ko, argumentuodamas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie Å¡ios bylos eigÄ , nes negavo jokių raÅ¡tiÅ¡kų praneÅ¡imų. Apie bylos eigÄ nebuvo informuota ir suinteresuoto asmens atstovė, kuri tik atsitiktinai iÅ¡ antstolės kontoros 2022 m. vasario 3 d. vakare gavo skundžiamÄ nutartį.

13. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK 117-132 straipsniuose, taip pat Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraše.

14. CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Ä®teikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

15. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktÄ , paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrÄ , kai pirmÄ kartÄ prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi Å¡ių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su Å¡iomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sÄ lygų (Å¡is sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).

Paslaugomis gali naudotis tik su Å¡iomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ kaip ir asmens paraÅ¡u patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

16. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrÄ . Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu praneÅ¡imu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paÅ¡tu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimÄ , LITEKO automatiÅ¡kai fiksuojamas jų iÅ¡siuntimo momentas.

17. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Å i nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atÅ¡aukia savo sutikimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrÄ (Taisyklių 34 punktas).

Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, gali atÅ¡aukti savo sutikimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymÄ pakeisti procesinių dokumentų teikimo formÄ . BylÄ nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį praÅ¡ymÄ ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, Å¡ios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrÄ tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas praneÅ¡imÄ apie bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka ir apie suinteresuoto asmens teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ antstolės pareiÅ¡kimÄ kartu su teismo nutartimi ir antstolės pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui K. S. iÅ¡siuntė per EPP sistemÄ 2022 m. sausio 5 d. Dėl to jie laikytini įteiktais kitÄ darbo dienÄ , einančiÄ po procesinių dokumentų iÅ¡siuntimo dienos (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

19. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens K. S. LITEKO VEP paskyra teismo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo metu bÅ«tų buvusi neaktyvi. Vadinasi, K. S., aktyvuodamas savo paskyrÄ , sutiko gauti į jÄ procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo, kaip paslaugų vartotojas, turėjo pareigÄ susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam bÅ«tų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateiki bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymÄ pakeisti procesinių dokumentų teikimo formÄ arba deaktyvuoti savo paskyrÄ . K. S. tokį pareiÅ¡kimÄ pateikė tik 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo 2022 m. sausio 27 d.

20. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad procesiniai dokumentai K. S. buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13-516/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022 ir kt.). Dėl bylos esmės 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės pareiÅ¡kimÄ , konstatavęs, kad antstolės pareiÅ¡kimas yra formalaus pobÅ«džio, antstolė nesiaiÅ¡kino vaiko tėvo skunduose nurodytų aplinkybių, nėra duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡klausiusi vaiko mamÄ dėl teismo sprendimo vykdymo aplinkybių, kurios yra prieÅ¡ingos, nei nurodo vaiko tėvas.

Tiek antstolė V. D., tiek suinteresuotas asmuo K. S. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigdami, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens R. P. pasisakymais, kurie nebuvo paremti jokiais objektyviais įrodymais, R. P. piktybiÅ¡kai stengiasi trukdyti tėvo ir sÅ«naus susitikimams.

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad suinteresuotas asmuo K. S. iš tikrųjų daugybę kartų per 2021 metus kreipėsi į antstolę su pareiškimais dėl kylančių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi problemų (2021 m. sausio 8 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d. 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. lapkričio 2 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimai antstolei).

Atitinkamai antstolė V. D. aktais fiksavo nustatytos K. S. bendravimo tvarkos su Å¡alių nepilnamečiu vaiku pažeidimus, priėmė patvarkymus dėl baudos už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ R. P. paskyrimo, kurias R. P. geranoriÅ¡kai mokėjo. Taip pat vykdomojoje byloje yra antstolės siųsti elektroniniai laiÅ¡kai suinteresuotam asmeniui R. P. su priminimu, kad ji turi pareigÄ vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau R. P. į Å¡iuos antstolės el. laiÅ¡kus atsakymo nepateikė. Antstolės 2021 m. rugpjūčio 25 d. akte fiksuota, kad R.

P. atsisakė bendrauti su antstole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms antstolė iÅ¡ esmės pagrįstai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu spręsti dėl galimybės paskirti didesnę baudÄ suinteresuotam asmeniui.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalimi, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginÄÄ tarp tėvų sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Tėvų nesutarimai ir užsitęsęs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimų sprendimas gali pakenkti vaiko interesams, todėl siekiant iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , teismas turėtų imtis priemonių nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, iÅ¡nagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atleisti skolininkÄ nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė bÅ«tų ginama nuo galimų pažeidimų iÅ¡ kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas).

25. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

26. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

Todėl vertinant vaiko pareikÅ¡tÄ pozicijÄ kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, ar Å¡i pozicija yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, kategoriÅ¡ka, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.).

28. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens R. P. ankstesnis elgesys (antstolės paskirtų baudų susimokėjimas, bendradarbiavimo su antstole stoka) sudarė pagrindÄ manyti, kad R. P. neginčija to, kad ir dėl jos veiksmų nevyksta sklandus vaiko bendravimas su vaiko tėvu K. S.. Vis dėlto, gavusi antstolės pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotas asmuo R. P. Å¡ioje byloje pradėjo teigti, kad ji elgėsi tinkamai ir pagal savo galimybes stengėsi užtikrinti vaiko bendravimÄ su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms Å¡ioje byloje tapo labai svarbu iÅ¡klausyti ir vaiko tėvÄ , kuris, kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos duomenų, labai intensyviai ir reguliariai skundėsi antstolei dėl teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymo.

Nors, kaip jau minėta, suinteresuotam asmeniui K. S. procesinių dokumentų iÅ¡siuntimas per EPP nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie Å¡ios bylos procesÄ , tačiau atsižvelgiant į Å¡ios situacijos specifikÄ , ilgai besitęsiančius Å¡alių nesutarimus ir teismo pareigÄ tokioje byloje bÅ«ti tiek aktyviam, kiek to reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai, pirmosios instancijos teismas galėjo imtis papildomų priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tėvas realiai gavo praneÅ¡imÄ dėl teismo posėdžio Å¡ioje byloje ir nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, nenori iÅ¡dėstyti savo pozicijos.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti ir dėl tėvo dalyvavimo pripažinimo būtinu.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog yra svarbu atsižvelgti ir į vaiko nuomonę dėl jo bendravimo su tėvu galimybės. Tuo labiau, kad vaikui ne už ilgo sukaks 13 metų ir jis geba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įtrauktas į bylÄ ir jos atstovas teikė paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, vis dėlto Vaiko teisių apsaugos skyrius iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios vaiko naujai nebuvo iÅ¡klausęs, jokios aktualios informacijos apie tėvo bendravimo su vaiku situacijÄ nerinko ir pateikė pakankamai senus 2020 m. duomenis, akcentavo, kad antstolė pateikė duomenis apie 2020 metų įvykius, nors byloje yra gausu informacijos apie galimus tėvo ir vaiko bendravimo nesklandumus 2021 metais.

Nepaisant to, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neiÅ¡klausė vaiko nuomonės, dėstė aplinkybes ne visiÅ¡kai atitinkančias bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus (raÅ¡ytinės) iÅ¡vados, kurioje galėtų atsispindėti ir vaiko nuomonė, teismas taip pat nebandė apklausti vaiko pats per teismo psichologÄ . Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡io pobÅ«džio byloje vaikÄ iÅ¡klausyti gali bÅ«ti ir netikslinga, tačiau atsižvelgiant į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes (be kita ko, antstolė 2021 m. gruodžio 30 d. akte nurodė daugiau kaip 140 galimų teismo sprendimo nevykdymo atvejų, byloje dalyvavo ne vaiko gyvenamosios vietos (Klaipėdos miesto, o ne Klaipėdos rajono) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas) vaiko iÅ¡klausymas nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti naudingas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, vaiko nuomonė Å¡iuo atveju gali bÅ«ti aktuali ne tik siekiant nustatyti, ar vaiko motina netrukdė vaikui bendrauti su tėvu, bet ir ar vaiko tėvas nesiekia įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku neatsižvelgdamas į vaiko interesus (jo poreikius, užimtumÄ ar kt.), kuriems turi bÅ«ti teikiama pirmenybė.

30. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė pakankamų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti visas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡ esmės rėmėsi tik vienos Å¡alies (mamos) argumentais, neiÅ¡klausęs jau ilgÄ laikÄ dėl savo teisių pažeidimo besiskundžiančio tėvo. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo bÅ«ti priimtas klaidingas teismo procesinis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl didesnės baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų priėmimo 31. Suinteresuotas asmuo K. S. 2022 m. kovo 22 d. teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl suinteresuoto asmens R. P. atsiliepimo į atskiruosius skundus, kuriais nesutinka su R. P. atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, taip pat teikia naujus įrodymus, kurie, suinteresuoto asmens vertinimu, pagrindžia jo teiginius.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumatyta galimybė apeliaciniame procese teikti dublikus ir triplikus. Be to, suinteresuoto asmens raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai teismui pateikti likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, kas yra nesuderinama su sÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis (nes tokiu bÅ«du užkertamas kelias kitai Å¡aliai atsiliepti į pateiktÄ dokumentÄ ) ir gali bÅ«ti vertinama, kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

33. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens K. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡dėstyti savo nuomone ir pateikti Å¡iuos naujus įrodymus suinteresuotas asmuo galės pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl didesnės baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsisakyti priimti ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui suinteresuoto asmens K. S. 2022 m. kovo 22 d. pateiktÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir kartu su juo pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Teisėjas Aurimas Brazdeikis