2017-03-29 Nr. AB-7154-3-61-3-03567-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-331-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03567-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 11 d. nutartimi jo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį bei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skundo priėmimo klausimą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas gali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 11 d. nutartyje padarytas išvadas ir susipažinęs su pareiškėjo skundu, nustatė, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 35 straipsnių reikalavimų, todėl 2017 m. sausio 18 d. nutartimi iki 2017 m. vasario 2 d. nustatė terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. pareiškėjas turėjo konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą; nurodyti tinkamą atsakovą; skundą pagrįstai aiškiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 6 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis teismo prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą, jei teismas mano, kad jis praleistas, dėl svarbių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (vyko šis bylinėjimosi procesas). Pareiškėjas pateikė kvitą, patvirtinantį 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovu nurodė Generalinę prokuratūrą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir jo patikslinimą laikė nepaduotais. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje pareiškėjui detaliai išaiškino kaip jis turi pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas pašalino du skundo nustatytus trūkumus, t. y. sumokėjo žyminį mokestį bei atsakovu nurodė Generalinę prokuratūrą. Kitų nutartyje nustatytų trūkumus pareiškėjas nepašalino. Pareiškėjas skunde reikalavimą formuluoja, prašydamas įpareigoti atsakovą išduoti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis reikalavimą turi patikslinti ir prašyti panaikinti Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. raštą Nr. 17.2-8291 bei įpareigoti atsakovą išduoti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus neatsižvelgė ir reikalavimo tinkamai nesuformulavo. Teismas pabrėžė, kad būtent reikalavimu pareiškėjas turėjo tikslai ir aiškiai apibrėžti ginčo ribas. Teismas nurodė, kad kilęs ginčas nelaikytinas ginču dėl atsisakymo atlikti funkcijas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad patikrinimo išvada reikalinga siekiant kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Konkrečių aplinkybių dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. rašto neteisėtumo skunde nenurodė.

Teismas vadovavosi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Būtent pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde lakoniškai suformulavo prašymą atnaujinti terminą, jei teismas pripažintų, kad terminas skundui paduoti praleistas. Teismas pažymėjo, kad, nepatikslinus tinkamai reikalavimo, toks prašymas apskritai nesvarstytinas. Teismo vertinimu, prašymas yra abstraktus ir nepagrįstas jokiais duomenimis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė pageidavimų dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad teismo nustatyti trūkumai, kurių pareiškėjas nepašalino (skundo pagrindas ir dalykas), buvo esminiai, dėl kurių administracinės teisenos pagal pareiškėjo pateiktą skundą teismas negali pradėti.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl jo skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad pirminiam skundui buvo nustatyti trūkumai, o 2017 m. vasario 6 d. skundu pareiškėjas visų teismo nustatytų trūkumų nepašalino.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjo manymu, tai, kad jis nenurodė, ar pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, nenurodė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti jo skundą. Pareiškėjo manymu, teismas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Pareiškėjas pažymi, kad prašomas dokumentas sukels pasekmes ne tik jam, bet ir pareigūnams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, kuria teismas nutarė laikyti pareiškėjo A. M. skundą ir jo patikslinimą nepaduotais, kadangi jis nepašalino visų teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29, 35 straipsniuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. vasario 2 d. skundo, teisme gauto 2016 m. rugsėjo 5 d., trūkumams pašalinti: konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą; nurodyti tinkamą atsakovą; skundą pagrįsti aiškiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, t. y. pašalino tik du skundo trūkumus: sumokėjo žyminį mokestį ir atsakovu nurodė Generalinę prokuratūrą, tačiau nereiškė reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. 17.2-8291 bei įpareigoti atsakovą išduoti tarnybinio patikrinimo išvadą, skunde nenurodė konkrečių aplinkybių dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. rašto neteisėtumo, lakoniškai suformulavo abstraktų ir jokiais duomenimis nepagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė pageidavimų dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Iš pirminio pareiškėjo skundo matyti, kad juo buvo prašoma įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, tarnybinis patikrinimas siejamas su vidaus administravimo procedūra, todėl tokie duomenys pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir nėra teiktini, ginčo išnagrinėjimas teisme neapgintų pareiškėjo teisių ar jo teisėtų interesų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentavo, kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali būti nuspręsta, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje taip pat vertino, jog pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. kreipimasis į prokuratūrą iš esmės yra prašymas dėl informacijos apie tarnybinį patikrinimą pateikimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad Generalinė prokuratūra yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, atsakovas turi teikti informaciją pagal Įstatyme nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją arba atsisakyti ją teikti, nurodydamas atsisakymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 19 straipsnis numato, jog pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo, jame reiškiamas tas pats prašymas kaip ir pirminiame skunde, t. y. įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją. Atsižvelgus į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį bei įvertinus pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo pobūdį matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, manydamas, jog atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 3 str. 1 d.). Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstaigai atsisakius pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Šio įstatymo 19 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisę į informaciją, reglamentuotą Įstatyme, galimai pažeidė atsakovo veiksmai, kuriais nebuvo pateikta pareiškėjo prašoma informacija. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei, be ABTĮ įtvirtintos skundų pateikimo administraciniam teismui tvarkos, remiantis Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas turi teisę administraciniam teismui skųsti atsakovo pateiktą atsakymą, manydamas, kad šiuo atsakymu yra pažeidžiama jo teisė į informaciją. Pažymėtina, kad tokia atsakovo atsisakymo pateikti informaciją apskundimo tvarka įtvirtinta ir Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. 17.2-8291 aiškiai nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo reikšti reikalavimą dėl atsakovo 2016 m. liepos 11 d. rašto Nr. 17.2-8291 panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją (tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją), kurią buvo atsisakyta pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, neginčijant atsakovo atsakymo teisėtumo, administracinis teismas neturi galimybių įvertinti, ar pareiškėjo teisės, įtvirtintos Įstatyme, buvo realiai pažeistos. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1300-438/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. sausio 11 d. nutartimi grąžindamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau skundo atitikties kitiems ABTĮ reikalavimams vertinimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas neįpareigojo pirmosios instancijos teismo priimti pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiama nutartimi laikė šį skundą nepaduotu, vadovaudamasis visiškai kitokiais pagrindais nei 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi. Atsižvelgus į šias aplinkybes, atmestinas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė pageidavimų dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi patikslintame skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, pageidaujantis procesinius dokumentus gauti per Lietuvos paštą, nes elektroninėmis priemonėmis nesinaudoja. Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas laikyti nepaduotais.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pakankamas pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė