2020-04-01 Nr. AB-6587-3-61-3-02592-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-669-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02592-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 3R- 281(AG-225/10-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas iš atsakovo gavo 2018 m. kovo 6 d. stebėsenos išvados Nr. D4-441 „Dėl bankroto administratoriaus E. Š. nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (neteko galios 2020 m. vasario 14 d.) (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1 punkte, Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.V4-66 patvirtinto Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2016 m. dalyvavo mokymuose Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos (toliau – ir Programa) temomis mažiau nei 24 valandas. Į seminarų laiką nebuvo įskaityti pareiškėjo lankyti seminarai „Statybos įstatymo pakeitimai“, „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ bei „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“. Tarnybos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas.

2.2. LAGK visiškai pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis teisės principu lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu Aprašo nuostatų. Tačiau nepagrįsta LAGK padaryta išvada, jog yra pagrindas konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto bei Elgesio kodekso 6.1 punkto nuostatų pažeidimus. Elgesio kodeksas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu buvo patvirtintas tik 2016 m. liepos 13 d., o įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d., dėl to ir šio kodekso normų pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik įvertinus administratoriaus kvalifikacijos tobulinimą po šio kodekso patvirtinimo, o ne už visus 2016 m. Iki tol galiojusiame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtintame Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse (neteko galios 2016 m. liepos 28 d.) (toliau – ir galiojęs Elgesio kodeksas) jokių nuostatų, reglamentuojančių, kas laikoma nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu, nebuvo įtvirtinta. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. (po Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Nr. 4-281 Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavinio ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių panaikinimo (toliau – ir Taisyklės) iki 2016 m. liepos 20 d. (naujo Elgesio kodekso įsigaliojimo) joks teisės aktas nenustatė, kas yra laikoma nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto nuostatas.

2.3. Dėl seminarų temomis „Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktika“ ir „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ atitikimo Programai pažymėtina, kad vykdant bankroto administratoriaus pareigas yra neišvengiamai susiduriama su kitų teisės šakų normomis, kurių privaloma laikytis, dėl to bankroto administratoriaus darbinėje veikloje neginčytinai reikšmingi mokymai pastarosiomis temomis. Galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta daug nusižengimų (susijusių su įvairiomis ūkinės veiklos sritimis, darbo saugos, buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimu ir kt.), už kurių padarymą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas juridinio asmens vadovas. Bankroto administratoriaus susipažinimas su tokių pažeidimų sudėtimi, administracinės atsakomybės taikymo praktika, procedūra neabejotinai yra reikšmingas tiek siekiant pačiam administratoriui tinkamai įgyvendinti savo teises bei pareigas administracinės atsakomybės taikymo procese, tiek ir siekiant, jog bankrutuojančio juridinio asmens bankroto procesas vyktų sklandžiai bei operatyviai. Tokių seminarų metu įgytos žinios bankroto administratoriui leidžia lengviau ir kvalifikuočiau įvertinti bankrutuojančių įmonių buvusių vadovų ar kitų atsakingų asmenų veiksmus ir tai, ar minėtų asmenų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo(-ų) požymių, atriboti, kurie iš nustatytų pažeidimų atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, o kurių sudėtis galbūt atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat inicijuoti atitinkamus procesus. Administratorius, teikdamas bankroto administravimo paslaugas, taip pat be išimties kiekviename bankroto procese susiduria su asmens duomenimis, jų gavimu, tvarkymu, saugojimu, atskleidimu (teikimu) tretiesiems asmenims, dėl to bankroto administratoriai turi būti susipažinę su tokių reikalavimų praktiniu įgyvendinimu. Iš išdėstyto akivaizdu, kad LAGK, priimdama Sprendimą, tinkamai neįvertino bankroto administratoriaus teisinio statuso ir visiškai nepagrįstai sprendė, kad mokymai temomis „Administracinių nusižengimų kodekso taikymo praktika“ ir „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ neatitinka Programos temos „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“.

2.4. Dėl seminaro temos „Statybos įstatymo pakeitimai“ atitikimo Programai pabrėžtina, kad LAGK Sprendime nurodyti prieštaringi argumentai, viena vertus LAGK sutiko, kad Programos temoje „Atskiros sutarčių rūšys. Pirkimas-pardavimas, mainai, nuoma, žemės nuoma, lizingas (finansinė nuoma), atlygintinų paslaugų teikimas, pasauga, paskola, turto patikėjimas, taikos sutartis, draudimas ir kt.“ nurodytas sutarčių sąrašas nėra galutinis ir į jį patenka visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytos sutarčių rūšys, todėl ir rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kita vertus, Sprendime nurodyta, kad Programoje pateiktame rekomendaciniame sąraše nėra nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, todėl LAGK darė išvadą, kad mokymai aptariama tema neatitinka Programos temų. Konstatavus, kad Programos tema „Atskiros sutarčių rūšys. Pirkimas-pardavimas, mainai, nuoma, žemės nuoma, lizingas (finansinė nuoma), atlygintinų paslaugų teikimas, pasauga, paskola, turto patikėjimas, taikos sutartis, draudimas ir kt.“ apima visas Civiliniame kodekse nurodytas sutarčių rūšis, atitinkamai konstatuotina, kad ir mokymai, susiję su tokių civilinių sutarčių bei iš jų atsirandančių teisinių santykių įstatyminio reguliavimo specifika, taip pat turėtų būti vertinami kaip atitinkantys Programos turinį. Tai, kad Programoje nurodytame rekomendaciniame teisės aktų sąraše nėra nurodytas Statybos įstatymas, akivaizdu, jog negali būti laikoma pagrindu atsisakyti pripažinti aptariamą pareiškėjo lankytą seminarą atitinkančiu Programą.

2.5. Teismui vis tik vertinant, kad pareiškėjas pažeidė Įsakyme nurodytus teisės aktus, negalima sutikti su LAGK išvada, kad pažeidimą lėmė subjektyvios, o ne objektyvios priežastys. Pareiškėjas pateikė aiškią ir argumentuotą poziciją, kaip ir kodėl vertino Programos turinį, o šis vertinimas pagrįstas teismų praktikoje suformuotu bankroto administratoriaus teisinio statuso (administratoriaus kaip įmonės vadovo) aiškinimu, t. y. objektyviais kriterijais. Netgi pareiškėjui sąžiningai suklydus dėl Programos turinio (skirtingai jį aiškinus), nuobaudos skyrimas šiuo atveju yra aiškiai per griežta bei padarytam pažeidimui (jeigu jis būtų konstatuotas) visiškai neproporcinga priemonė.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Nors Taisyklės galiojo iki 2016 m. vasario 12 d., Taisyklių 38 punkte buvo nustatyta, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas fizinio asmens dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Programos temomis ne mažiau kaip 24 valandas per metus. Nepaisant to, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d. teisės aktuose ir nebuvo apibrėžta, kas yra laikoma nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu, tačiau 2016 m. liepos 20 d. įsigaliojus Elgesio kodeksui, tai buvo apibrėžta ir 2016 m. buvo pakankamai laiko įvykdyti nustatytus reikalavimus pagal patvirtintą Programą. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d., kuomet teisės aktuose nebuvo apibrėžta, kas laikomas kvalifikacijos tobulinimu, pareiškėjas kvalifikacijos netobulino, o kvalifikacijos tobulinimą tęsė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. po Elgesio kodekso įsigaliojimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Elgesio kodekso 6.1 punkto.

3.2. Programos temų sąrašas yra išsamus ir baigtinis, todėl ta aplinkybė, jog nei Programoje, nei kituose teisės aktuose nėra atskleistas kiekvienos iš Programoje nurodytų temų turinys, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios Programos temos turėtų būti traktuojamos itin plečiamai. Tarnybos nuomone, pareiškėjo išklausytų seminarų temos „Asmens duomenys ir teisinė jų apsauga“, „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“ yra bendrojo pobūdžio temos, todėl LAGK Sprendime pagrįstai konstatuota, jog šios temos nepatenka į bankroto teisės reglamentavimo sritį, o tuo pačiu jos nepriskirtinos ir prie Programos temos „Bankroto teisės subjektai“. Programa yra pakankamai aiški ir suprantama.

3.3. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, kadangi pareiškėjas 2016 m. dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Programos temomis 14 akademinių valandų, nors turėjo sudalyvauti tokiuose mokymuose ne mažiau kaip 24 akademines valandas, todėl neįvykdė nustatyto reikalavimo. Pareiškėjui buvo skirta švelniausia iš galimų nuobaudų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. kovo 6 d. parengė stebėsenos išvadą Nr. D4-441, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso 6.1 punkto, Aprašo 3 punkto reikalavimus, kadangi neįvykdė reikalavimo tobulinti kvalifikaciją 24 akademines valandas, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsniu, pareiškėjui pasiūlyta skirti nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas, susipažinęs su minėta išvada, pateikė paaiškinimus, kuriuose su nustatytomis aplinkybėmis nesutiko. Tarnyba priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į LAGK, kuri priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nusprendė panaikinti Tarnybos Įsakymo dalį, kuria nustatytas Aprašo 3 punkto pažeidimas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas pabrėžė, kad ginčas kilo dėl to, kad į laiką, kuriuo buvo tobulinama pareiškėjo kvalifikacija, nebuvo įskaityti seminarai, kurių temos „Statybos įstatymo pakeitimai“, „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ bei „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“. Pareiškėjo teigimu, temos „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ ir „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“ turėtų būti priskirtos Programos temai „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“.

Įvertinus programos struktūrą matyti, kad programa yra suskirstyta atskiromis dalimis – I. Bankroto teisė; II. Civilinė teisė; III. Civilinis procesas; IV. Baudžiamoji teisė; V. Darbo teisė; VI. Mokesčių teisė; VII. Apskaita, finansai. Pirmoji programos dalis yra išskirstyta potemėmis – Europos Sąjungos bankroto teisė, Lietuvos Respublikos bankroto teisė ir Bankroto teisės subjektai, taigi nurodytos tik su bankroto teise, tačiau ne kitomis teisės šakomis susijusios temos. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo lankytų seminarų temos, susijusios su asmens duomenų apsauga bei administracinių nusižengimų taikymo praktika nepatenka į Programos dalies „Bankroto teisė“ potemę „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“, kuri priklauso temai „Bankroto teisės subjektai“, dėl to dalyvavimas šiuose seminaruose negali būti laikomas tinkamu Programos įgyvendinimu.

Nors ir neginčytini pareiškėjo teiginiai, kad bankroto administratoriaus veikloje gali būti aktualios tiek asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, tiek Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintos nuostatos, tačiau vis tik šiuo atveju teismas darė išvadą, kad seminarai „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ ir „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“ buvo rengti pakankamai bendro pobūdžio temomis, kurios gali būti pritaikomos daugumoje teisės šakų reglamentavimo sričių bei nėra specifiškai taikomos bankroto administratoriaus veikloje, dėl šių priežasčių negali būti priskirtinos Programos temai „Bankroto teisės subjektai“.

Teismas pritarė LAGK padarytai išvadai, kad nei Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas nėra numatyti Programoje pateiktame literatūros sąraše, o vien ta aplinkybė, kad šis literatūros sąrašas nėra baigtinis ir yra rekomendacinio pobūdžio, nepaneigia padarytos išvados, kad minėti seminarai negali būti priskiriami programos potemei „Bankroto teisės subjektai“. Teismas, įvertinęs pareiškėjo lankyto seminaro temą „Statybos įstatymo pakeitimai“ bei tai, kad Statybos įstatymas nėra numatytas Programoje prie pateikiamo literatūros sąrašo, taip pat darė išvadą, kad dalyvavimas seminare šia tema negali būti priskiriamas Programos potemei „Atskiros sutarčių rūšys“.

7. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodo, kad Elgesio kodeksas įsigaliojo tik 2016 m. liepos 20 d., dėl to pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik įvertinus administratoriaus kvalifikacijos tobulinimą po minėto kodekso įsigaliojimo (patvirtinimo), tačiau šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtinta bendroji pareiga bankroto administratoriams kelti kvalifikaciją. Taip pat iki 2016 m. vasario 12 d. galiojo Taisyklės, kurios irgi numatė, jog kvalifikacijos tobulinimu laikomas fizinio asmens dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) ne mažiau kaip 24 valandas per metus. Taigi minėta pareiga tam tikrame teisės akte (be kita ko – įstatyme) buvo įtvirtinta. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d. joks teisės aktas neįpareigojo tobulinti kvalifikaciją 24 akademines valandas, nepaneigia pareiškėjo pareigos šią Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą pareigą vykdyti, o taip pat ją vykdyti ir po Elgesio kodekso įsigaliojimo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas ginčo seminaruose dalyvavo tik po 2016 m. liepos 20 d. (rugpjūčio–lapkričio mėnesiais), taigi faktiškai ir buvo įvertinti visi seminarai vydę jau įsigaliojus nuostatai dėl turimų skirti 24 akademinių valandų kvalifikacijos tobulinimui.

8. Teismas konstatavo, kad seminarai „Statybos įstatymo pakeitimai“, „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ bei „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“ neatitinka Programoje nurodytų temų ir potemių su kartu pridedamu literatūros sąrašu, dėl to tiek Tarnyba priimdama Įsakymą, tiek LAGK Sprendime pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, t. y., kad pareiškėjas neįgyvendino teisės aktuose įtvirtintos pareigos 24 akademines valandas nuolat tobulinti kvalifikaciją.

9. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo skirta švelniausia Įmonių bankroto įstatyme numatytą nuobaudą. Pareiškėjas kvalifikaciją tobulino tik 14 valandų iš Elgesio kodekse įtvirtintų privalomų 24 valandų kvalifikacijai tobulinti, t. y. šios pareigos neįvykdymo mastas buvo pakankamai didelis. Pareiškėjui, kaip savo srities profesionalui, privalo būti žinomi ir suprantami Programos reikalavimai bei joje įtvirtintos temos ir potemės, taip pat kokios seminarų temos atitinka Programą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad Tarnybos paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies nurodo tuo pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai nurodo, kad:

11.1. Teismas nepagrįstai siaurai aiškino Programos turinį bei netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir Elgesio kodekso 6.1 punktą. Iš Programos turinio matyti, kad Programa nėra detali ir išsami: Programos temos suformuluotos abstrakčiai ir nėra smulkiai konkretizuotos, Programoje pažymima, jog joje nurodytas teisės aktų bei literatūros sąrašas nėra baigtinis ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte įtvirtintą pareigą bankroto administratoriui nuolat tobulinti kvalifikaciją detalizuoja Elgesio kodekso 6.1 punktas. Jame nurodyta, kad, laikydamasis profesinės kompetencijos principo, administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Bankroto administratoriaus pareigą kelti kvalifikaciją reglamentuojančių teisės aktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad ši pareiga turėtų būti aiškinama kaip pareiga siekti asmeninio tobulėjimo, turimų žinių plėtimo tais klausimais, kurie aktualūs administravimo paslaugų teikimo srityje. Todėl, priklausomai nuo individualaus poreikio pagilinti žinias konkrečioje srityje, kvalifikacijos kėlimas gali būti susijęs tiek su specifiniais klausimais, tiek su bendresnio pobūdžio klausimais, jei jų išmanymas reikalingas administravimo paslaugoms teikti. Taigi teismo vertinimas, kad kvalifikacijos tobulinimas turėtų apimti vien bankroto administravimo klausimų sritį siaurąja prasme, yra neatitinka nei teisinio reglamentavimo esmės, nei pačios Programos abstraktaus turinio. Ginčo seminarų temos apima ir siaurus bankroto administravimo srities klausimus, ir bendresnio pobūdžio klausimus, kurių visų išmanymas yra reikalingas teikiant bankroto administravimo paslaugas, todėl pareiškėjas, dalyvaudamas šiuose seminaruose, tinkamai įgyvendino pareigą kelti kvalifikaciją.

11.2. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d. joks teisės aktas neįpareigojo tobulinti kvalifikaciją 24 akademines valandas, nepaneigia pareiškėjo pareigos šią Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą pareigą vykdyti, o taip pat ją vykdyti ir po Elgesio kodekso įsigaliojimo. Tokia teismo išvada pažeidžia konstitucinį principą, kad įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Teismas neįvertino, kad nuo 2016 m. liepos 20 d. įsigaliojusio Elgesio kodekso 6.1 punkte nustatyta pareiga kelti kvalifikaciją, dalyvaujant mokymuose (kursuose, seminaruose) Programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas, turi būti įgyvendinta per kalendorinius metus.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d. joks teisės aktas neįpareigojo tobulinti kvalifikaciją konkretų akademinių valandų skaičių, o galiojo tik abstrakti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta pareiga kelti kvalifikaciją. Todėl iš esmės bet koks ir bet kokios trukmės administratoriaus žinių gilinimas su jo funkcijomis susijusiomis temomis sudarė pagrindą vertinti, kad administratorius tinkamai vykdo jam Įmonių bankroto įstatymo nustatytas prievoles. Pirmoje 2016 m. pusėje pareiškėjas dalyvavo 8 akademinių valandų trukmės mokymuose, kurie Tarnybos buvo įvertinti kaip tinkamas kvalifikacijos kėlimas.

Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad nuo 2016 m. liepos 20 d. teisinis reguliavimas, aktualus visiems kalendoriniams metams, pasikeis bei kokie reikalavimai bus nustatyti, kad galėtų savo elgesį orientuoti pagal atitinkamus reikalavimus. Šiuo atveju iš pareiškėjo reikalaujama, kad jis per pusės metų laikotarpį (t. y. nuo 2016 m. liepos 20 d. iki kalendorinių metų pabaigos) atitiktų reikalavimą, kuriam įvykdyti nustatytas visų kalendorinių metų laikotarpis. Taigi iš pareiškėjo retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygas, apie kurias įstatyminiu reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas, o tai pažeidžia lex retro non agit principą bei teisinio aiškumo ir saugumo imperatyvus.

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką lex retro non agit principo įgyvendinimo klausimu, teisingumo ir teisinio aiškumo principą atitiktų Elgesio kodekso 6.1 punkto reikalavimų (kelti kvalifikaciją ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus Programos temomis) taikymas pareiškėjui nuo naujų kalendorinių, t. y. 2017 m. pradžios, kad šiam reikalavimui įgyvendinti būtų užtikrintas visas tam nustatytas laikotarpis, t. y. visi kalendoriniai metai. Teismas, vertindamas, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.1 punkto ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi neįvykdė reikalavimo kelti kvalifikaciją ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius 2016 m., retrospektyviai taikė įstatymą ir pažeidė konstitucinį lex retro non agit principą, taip pat teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

11.3. Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtą nuobaudą proporcingumo aspektu, neatsižvelgė į tai, kad reikalavimui, kurio įvykdymui Elgesio kodekse nustatytas visų kalendorinių metų laikotarpis, įvykdyti pareiškėjas turėjo faktiškai tik pusę metų. Be ginčo seminarų, kurių Tarnyba neįskaitė į kvalifikacijos tobulinimo laiką, pareiškėjas tinkamai kėlė kvalifikaciją 14 akademinių valandų, o tai sudaro daugiau nei pusę visiems kalendoriniams metams nustatyto reikalavimo apimties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad priežiūros tikslus buvo galima pasiekti kitais būdais, t. y. teikiant metodinę pagalbą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 str. 1 d. 1 ir 5 p.), teismas turėjo pagrindą vertinti pareiškėjui skirtą nuobaudą ne tik kaip neteisėtą, bet ir neproporcingą (VAĮ 3 str. 3 p.).

11.4. Išdėstyti argumentai yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas nepažeidė teisės aktuose įtvirtintos pareigos tobulinti kvalifikaciją, todėl tiek teismo sprendimas, tiek Įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas per siaurai aiškino Programos turinį bei netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir Elgesio kodekso 6.1 punktą. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas retrospektyviai taikė įstatymą ir pažeidė lex retro non agit principą, teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kadangi kvalifikacijos kėlimo pareiga yra numatyta ne tik Elgesio kodekse, bet numatyta ir Įmonių bankroto įstatyme, buvo numatyta ir iki 2016 m. vasario 12 d. galiojusiose Taisyklėse. Nustatytos pareigos kelti kvalifikaciją netinkamas vykdymas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio galėtų būti netaikoma poveikio priemonė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokios pareigos neįvykdymo mastas yra pakankamai didelis, todėl Tarnybos paskirta nuobauda yra proporcinga padalytam pareiškėjo pažeidimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų kurį nors iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 ar 147 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Kadangi byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas iš esmės atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymo Nr. V4-175 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nuobauda – įspėjimas pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (neteko galios 2020 m. vasario 14 d.) (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1 punkte, Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 patvirtinto Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pripažinta, kad pareiškėjas 2016 m. dalyvavo mokymuose Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis mažiau nei 24 valandas. Į seminarų laiką nebuvo įskaityti pareiškėjo lankyti seminarai „Statybos įstatymo pakeitimai“, „Asmens duomenys ir jų teisinė apsauga“ bei „Administracinių nusižengimo kodekso taikymo praktika“.

16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 2 punkte įtvirtinta administratoriaus (fizinio asmens) pareiga laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o 3 punkte – (bendro pobūdžio) pareiga nuolat tobulinti kvalifikaciją.

17. Elgesio kodekso 6.1 punkte nustatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

18. Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas nustato bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, informacijos apie bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą pateikimo ir šios informacijos vertinimo tvarką (1 p.). Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą bankroto administratoriai turi dalyvauti mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis, restruktūrizavimo administratoriai – Restruktūrizavimo administratorių atestavimo programos temomis, ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

19. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pareiškėjo argumentams, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. liepos 20 d., kuomet įsigaliojo naujas Elgesio kodeksas, nebuvo teisės akto, aiškiai nustatančio kas yra laikoma nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą. Iš tiesų, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte nėra konkretizuota kas yra nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nenurodytos ir mokymų, kuriuose administratorius turi dalyvauti per atitinkamą laiką, temos.

20. Byloje yra pateikta Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtinta (2017 m. sausio 24 d. Nr. B-1 15 klausimas ir 2017 m. birželio 30 d. Nr. B-8 6 klausimas) Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programa, kurią sudaro įvairios temos, priskiriamos bankroto teisei, civilinei teisei, civilinio proceso teisei, baudžiamajai teisei, darbo teisei, mokesčių teisei, apskaitos ir finansų teisei bei pateiktas literatūros sąrašas. Kitos Programos, kuri būtų patvirtinta iki 2016 metų ar 2016 metais, už kuriuos ir buvo tikrinamas bei vertinamas pareiškėjo dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose), byloje nėra. Tokiu būdu teisėjų kolegija neturi galimybės konstatuoti, kad pareiškėjo 2016 metais lankyti seminarai temomis, kurių atsakovas nepripažino tinkamų pagal Programos temas, nepatenka į bendro pobūdžio Programą, buvusią minėtu laiku.

21. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas 2016 metais lankė atitinkamus seminarus, t. y. nuolat tobulino savo, kaip administratoriaus kvalifikaciją pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto reikalavimus. Netgi pripažinus, jog jau 2016 metais buvo patvirtinta Programa, kurioje buvo nurodytos paminėtos temos, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, laikytina neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad po Elgesio kodekso įsigaliojimo jis tobulino kvalifikaciją (ne mažiau kaip 24 val.), nors dalis seminarų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo ir nepatenka į (kaip minėta, byloje esančios 2017 m.) Programos bendro pobūdžio temas bei potemes. Toks pažeidimas, įvertinus aplinkybę, jog Elgesio kodekso 6.1 punkte nustatytas išaiškinimas, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą, nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus, kurie akivaizdu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo suėję, laikytinas mažareikšmiu.

22. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 3R-281 (AG-225/10-2018), vadovaudamasis lex retro non aqit principu visiškai pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nepažeidė Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatų, kurios buvo patvirtintos tik 2017 m. balandžio 18 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-66.

23. Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad iš teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas.

24. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai svarbių faktinių aplinkybių ir padarė joms prieštaringas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ panaikinti.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nors tokie prašymai pagal ABTĮ neapmokestinami žyminiu mokesčiu, konstatuoja, kad yra pagrindas grąžinti 22,50 Eur sumą už sumokėtą žyminį mokestį pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ panaikinti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) už sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė