2022-07-05 Nr. BB-4740-1-04-7-00009-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00009-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10; 1.2.14.6.2.1; 1.2.19.4.2; 2.3.4.9; 2.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu R. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinus nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą:

R. K. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

R. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas apimant (griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes), ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – VšĮ K. priklausančius 22 691,63 Eur, t. y. ji VšĮ K. vardu ir lėšomis už 22 691,63 Eur įgytas statybines ir apdailos medžiagas, baldus, buitinę, garso ir vaizdo techniką, namų apyvokos daiktus, taip pat remonto rangos darbus, kurie po daiktų įsigijimo ir rangos darbų atlikimo pateko jos, kaip viešosios įstaigos vadovės, žinion ir tapo jai patikėti, panaudojo ne VšĮ K. veiklai, bet savo asmeniniais tiksliais – suremontuojant ir įrengiant jai nuosavybės teise priklausančius butus, numatytus panaudoti nuomos paslaugoms teikti ir asmeninėms pajamoms gauti, taip pat pagerinant jos asmeninį gyvenamąjį būstą.

2. R. K. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą – VšĮ K. priklausančius 6026,15 Eur, t. y. ji VšĮ K. vardu ir lėšomis įsigijo baldų, buitinės technikos ir namų apyvokos reikmenų (už 4470,31 Eur), kurie buvo įgyti ne VšĮ K. naudai ir interesais, nebuvo panaudoti šio juridinio asmens veikloje, o buvo perduoti ir įrengti K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat maisto produktų ir kačių kraiko, namų apyvokos daiktų, kosmetikos priemonių (už 1555,84 Eur), kurie buvo įgyti ne VšĮ K. naudai ir interesais, panaudoti ne šio juridinio asmens veikloje, o asmeniniams R. K. poreikiams tenkinti.

2.1. Taip pat R. K. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini)“ narė ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. privalėdama kas mėnesį sumokėti 21 Eur (70 Lt) klubo nario mokestį, nepateikdama šios prievolės perkėlimo VšĮ K. pagrįstumą patvirtinančio dokumento, nurodė VšĮ K. buhalterei M. Š. šį mokestį mokėti iš VšĮ K. lėšų, pastarajai vykdant šį nurodymą, iš VšĮ K. sąskaitos į klubo sąskaitą pervedė 854,81 Eur R. K. asmeniškai privalomo mokėti narystės mokesčio.

3. R. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą VšĮ K. buhalterinę apskaitą, t. y., būdama VšĮ K. dalininkė ir eidama direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdama laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 17 dalies, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, privalėdama užtikrinti, kad jos vadovaujamo juridinio asmens atliekamas ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai atitiktų to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. tyčia šiuos reikalavimus pažeidė ir panaudojo 70 PVM sąskaitų faktūrų ūkinėms operacijoms (baldams, namų apyvokos daiktams, maisto prekėms, kačių ėdalui, kraikui, kosmetikos prekėms pirkti iš viso už 27 904,78 Eur) pagrįsti, jose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės ir pagal jas negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), nes daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai; panaudojo 38 kvitus atsiskaitymams (iš viso 7147,27 Eur grynaisiais pinigais ir banko kortele už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus, maisto prekes, kačių ėdalą ir kraiką, kosmetikos prekes) pagrįsti; kvituose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), nes daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai; 31 mokėjimo nurodymu pagrindė iš viso 17 227,01 Eur lėšų apmokėjimą ūkio subjektams už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus ir narystės mokestį; šiuose mokėjimo nurodymuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), kadangi narystė bei daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai. Dėl nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ K. laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. R. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. ji pirmiau nurodytus nusikalstamus veiksmus atliko pasinaudodama einamomis pareigomis, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, taip veikė priešingai VšĮ K. įstatuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems viešųjų įstaigų vadovų veiklos tikslams, būdama asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, veikė priešingais valstybės tarnybai interesais – piktnaudžiaudama tarnyba, nes dėl tokių jos veiksmų VšĮ K. buvo padaryta didelė – 29 572,59 Eur turtinė žala.

4.1. VšĮ K., kaip privačiam juridiniam asmeniui, teikiančiam švietimo paslaugas visuomenei, buvo padaryta ir didelė neturtinė žala, nes dėl R. K., ėjusios juridinio asmens vadovo pareigas, veiksmų, atliktų dėl savanaudiškų paskatų, buvo sumenkintas VšĮ K. prestižas, visuomenės dalies, kuri naudojasi VšĮ K. teikiamomis paslaugomis, pasitikėjimas šios įstaigos bei jai atstovaujančių ir veiklą organizuojančių asmenų veiklos skaidrumu bei teisėtumu.

5. R. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo ir laikė, t. y. ji, siekdama asmeninės naudos – pridengti ir pateisinti neteisėtą VšĮ K. lėšų panaudojimą ne VšĮ K. veiklai – kaip padarytą VšĮ K. įgyvendinant Tarptautinio bakalaureato diplomo programą ir organizuojant licėjaus darbuotojų poilsį kaip skatinimo priemonę, t. y. padarytą VšĮ K. naudai ir interesais, taip pat siekdama paslėpti savo padarytų nusikalstamų veikų pėdsakus ir išvengti atsakomybės, taip pat siekdama turtinės naudos – išsaugoti pasisavintą VšĮ K. turtą kaip įgytą teisėtai, tarnybiniu kompiuteriu turimo juridinio asmens – VšĮ K. dalininkų susirinkimo protokolo formos pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d. pagamino dalininkų 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. kovo 12 d., 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokolus, juose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

5.1. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. šiuos dalininkų susirinkimo protokolus išsaugojo kompiuteryje bei USB ZIM laikmenoje ir ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. juos išspausdino bei pasirašė.

5.2. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, R. K. 2017 m. spalio 15 d. 17.35 val., 2017 m. spalio 15 d. 21.04 val., 2017 m. spalio 16 d. 1.35 val. iš „Google“ persisiuntė dokumentų šablonus. Toliau, veikdama nusikalstamai, R. K. vieno iš atsisiųstų dokumentų pagrindu 2017 m. sausio 31 d. data parengė gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, 2017 m. vasario 19 d. data parengė gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, 2017 m. rugpjūčio 24 d. data parengtos panaudos sutarties, sudarytos 2017 m. sausio 31 d., nutraukimo protokolą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. data parengtos panaudos sutarties, sudarytos 2017 m. vasario 19 d., nutraukimo protokolą.

5.3. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. 2016 m. spalio 16 d. iki 8.07 val. iš VšĮ K. administratorės G. E., nesuprantančios R. K. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, gavo E. K. asmens kodo duomenis, juos įspausdino į reikiamas gyvenamųjų patalpų panaudos 2017 m. sausio 31 d. sutartį ir gyvenamųjų patalpų panaudos 2017 m. vasario 19 d. sutartį, sutartis ir sutarties nutraukimo protokolus atspausdino.

5.4. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. pagamintus netikrus dokumentus ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. pateikė dalininkei E. K. pasirašyti. E. K., nesupratusi R. K. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jai pateiktus netikrus dokumentus (dalininkų protokolus ir gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis bei panaudos nutraukimo protokolus) pasirašė. Tai padarius, teisinėje apyvartoje buvo įtvirtintos tikrovės neatitinkančios, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad VšĮ K. dalininkės R. K. ir E. K. 2016 m. gruodžio 13 d., 2017 m. vasario 17 d. nusprendė VšĮ K. vardu ir naudai panaudos pagrindais perimti R. K. nuosavybės teise priklausančius butus ir skirti 25 000 Eur VšĮ K. lėšų šiam turtui remontuoti ir jam įrengti; gyvenamųjų patalpų panaudos sutartyse nurodytomis datomis – 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 19 d. – R. K. VšĮ K. reikmėms panaudai perdavė jai nuosavybės teise priklausančius butus su sutarties 4.4. punkte nustatyta sąlyga („Savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų vidaus einamąjį remontą ir savo lėšomis apstatyti butą trūkstamais baldais, buitine technika ir būtinais namų apyvokos daiktais“).

5.5. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. K. VšĮ K. dalininkų protokolus ir nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis 2017 m. spalio 14 d. ir 2017 m. spalio 16 d. pateikė susipažinti VšĮ K. buhalterei M. Š. ir ūkio dalies vedėjai I. M.. Be to, ji 2017 m. spalio 15 d. davė nurodymą VšĮ K. buhalterei M. Š. pakeisti A. Š. 2017 m. liepos 31 d. pasirašytą paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo šis perdavė bei apskaičiavo 2955 Eur sumos atlygį už atliktas paslaugas („Statybos apdailos darbai“) ir šį aktą pasirašė. Taip pat R. K. 2017 m. spalio 16 d. davė nurodymą M. Š. perrašyti 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterinių pažymų parengimo pagrindą tekstu: „Remiantis steigėjų sprendimo protokolu 2017 m. rugpjūčio 21 d. K. patirtos išlaidos pagal „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GPN 17-01 2017 m. sausio 31 d.“ ir „Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis GVP-147-02 2017-0 m. vasario 19 d.“, o pastaroji, nesupratusi R. K. nurodymo nusikalstamo pobūdžio, jį įvykdė. Atlikus šiuos veiksmus, teisinėje apyvartoje, t. y. VšĮ K. buhalterinėje apskaitoje, buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys, teisiškai reikšmingi faktai, pateisinantys R. K. patirtas, perkant daiktus asmeniškai naudoti, išlaidas kaip padarytas VšĮ K. interesais ir naudai.

5.6. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, R. K. nurodytus dokumentus, žinodama, kad jie netikri, laikė iki 2017 m. spalio 17 d., kai dalis jų buvo paimta kratos metu, taip pat iki 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. vasario 9 d., kai dalis jų buvo pateikta pagal reikalavimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi R. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad lieka neįrodyta, ar R. K. iš E. K. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę. Atitinkamai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nuspręsta pašalinti aplinkybę, kad R. K. nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė pasinaudodama apgaule įgyta turtine teise.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo R. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji pagamino ir suklastojo netikrus dokumentus, tačiau dokumentų klastojimas nesukėlė didelės žalos. Atitinkamai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskyrė baudą.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, aprašomojoje dalyje dėl R. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad VšĮ K. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o ne laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) klubui iš VšĮ K. sąskaitos buvo atlikti keturi pavedimai, kurie kardinaliai neiškraipė VšĮ K. buhalterinės apskaitos, nes iš jos šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., galima nustatyti VšĮ K. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą ir tam nereikia atlikti priešpriešinių patikrinimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistosios R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 7 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 255 straipsnio 1 dalies, BPK 286 straipsnio pažeidimai, taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neatribojant mokestinių pažeidimų nuo nusikaltimų nuosavybei, inkriminuojant tam tikras nusikalstamas veikas, nesant jų sudėčių būtinųjų požymių, ir taikant BK 54 straipsnio nuostatas.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, skundžiamo nuosprendžio 74 punkte nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. K. iššvaistė 854,81 Eur VšĮ K. lėšų, kurios buvo panaudotos apmokant jos narystę Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“, nes nėra duomenų, kad ši narystė buvo naudinga VšĮ K.. R. K. nebuvo kaltinama tuo, kad kaip VšĮ K. vadovė priėmė sprendimus, kurių nauda įstaigai yra neįrodyta, ar priėmė įstaigai nepasiteisinusius sprendimus. Bet kokios investicijos į rinkodarą grąža dažniausiai yra sunkiai pamatuojama arba jos apskritai neįmanoma pamatuoti, todėl net jei ir būtų galima nustatyti, kad tam tikra rinkodaros ar kitokia investicija nepasiteisino, negalima teigti, kad įstaigos vadovas gali būti teisiamas dėl svetimo turto iššvaistymo.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesiėmė visų būtinų priemonių iškilusioms abejonėms dėl turtinės žalos požymio pašalinti, nenurodė išsamių motyvų, kodėl vienos specialistės išvada remiasi, o kitos išvadomis nesivadovavo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nenurodė pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.

7.4. Teismai, spręsdami dėl turtinės žalos VšĮ K. padarymo, iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) specialistės tyrimo išvada Nr. 04/12-2-3-5827. Pirmosios instancijos teisme buvo pateikta tirti ir vertinti auditorės N. J. konsultacinė išvada, kurioje pateiktos priešingos išvados dėl žalos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas specialisčių išvadų prieštaringumą bandė pašalinti jas apklausdamas teismo posėdyje, tačiau FNTT specialistė negalėjo paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas devynių mėnesių tiriamasis laikotarpis (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.), atsisakė vertinti, kokią įtaką padarė sandoriai, įvykę po 2017 m. rugsėjo 30 d., bet iki sužinojimo apie ikiteisminį tyrimą (2017 m. spalio mėn.), nepaneigė, kad vertino visų metų VšĮ K. rezultatus.

7.5. Kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai (ar ekspertizės aktui), prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami specialisto išvadą (ekspertizės aktą) ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys; jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

7.6. Nagrinėjamoje byloje liko nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp specialisto išvados ir konsultacinės išvados. Gynyba apeliacinės instancijos teisme prašė skirti visų 2017 metų VšĮ K. ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę, kad būtų patikimai nustatytas arba paneigtas turtinės žalos faktas, netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas. Apeliacinės instancijos teismas, neskyręs ūkinės-finansinės veiklos ekspertizės, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

7.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BK 222 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje nurodyti nusikaltimai paprastai turi tęstinį pobūdį, nes buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatomi dėl tam tikro laikotarpio, paprastai kalendorinių metų, rečiau pusmečio, ketvirčio ar mėnesio. Įstatymas taip pat reikalauja padarinių – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada galima tik ištyrus tam tikro laikotarpio buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-696/2017). Kaip matyti, devynių mėnesių tiriamasis laikotarpis nėra nurodomas teismų praktikoje, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai rodo, kad paprastai daromas kalendorinių metų laikotarpio apskaitos tyrimas.

7.8. FNTT specialistė padarė nepagrįstas išvadas dėl turtinės žalos padarymo, nes buvo pasirinkta netinkama 2017 metų tiriamojo laikotarpio imtis, tačiau jei FNTT specialistė būtų tyrusi laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ji greičiausiai būtų pastebėjusi, kad, nutraukus butų panaudos sutartis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. VšĮ K. buvo grąžinta 17 283,08 Eur, o dalis kaltinime nurodytų prekių buvo perparduota, t. y. 4470,31 Eur vertės atsargos buvo parduotos tretiesiems asmenims už tą pačią kainą. Taigi VšĮ K. jokia žala nebuvo padaryta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų patikrintas žalos tikrumas, įvertinta VšĮ K. veikla per įstaigai būdingą ūkinės-finansinės veiklos laikotarpį. Būtinumą įsitikinti padarytos žalos tikrumu akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-196-788/2017, 2K-179-697/2018.

7.9. R. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas R. K. išteisino pagal BK 182 straipsnį, konstatavęs, kad apgaulė prieš kitą tuometinę VšĮ K. dalininkę E. K. nebuvo panaudota, tačiau konstatavo, kad R. K. priklausantiems butams įrengti skirtos lėšos – 22 691,63 Eur nebuvo skirtos pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą (IB) atvažiuojančių dėstytojų, konsultantų, studentų apgyvendinimo klausimui spręsti ir VšĮ K. darbuotojų poilsiui organizuoti, taip pat kad kitos – 6880,96 Eur dydžio išlaidos prekėms ir paslaugoms (pavyzdžiui, 854,81 Eur dydžio išlaidos VšĮ K. direktorės narystei (duomenys neskelbtini) klube apmokėti) buvo panaudotos ne VšĮ K. poreikiams, buvo paliktas R. K. nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (22 691,63 Eur) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (6880,96 Eur). Nors kasaciniame skunde negalima ginčyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų konstatuotų fakto klausimų, kad minėtos lėšos nebuvo panaudotos VšĮ K. interesais, lieka neatsakytas teisės klausimas, ar R. K. tyčia buvo nukreipta siekiant daryti nusikaltimus nuosavybei, ar siekiant optimizuoti mokestinę naštą.

7.10. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieš tuo metu buvusią VšĮ K. bendraturtę E. K. buvo veikiama apgaule, taip pat nenustatyta, kad dėl R. K. inkriminuotos veikos be atsiskaitymo būtų palikti VšĮ K. kreditoriai, priešingai, E. K. pardavė savo dalį R. K. ir gavo jų sutartą sumą pinigų, o VšĮ K. yra iki šiol klestinti švietimo įstaiga. Taigi teismams turėjo kilti klausimas, ar R. K. tyčia buvo nukreipta siekiant neteisėtai savo nuosavybe paversti svetimą turtą ir taip padaryti žalą turto savininkui – VšĮ K., ar inkriminuoti veiksmai buvo nukreipti siekiant optimizuoti mokestinę naštą, disponuojant sau priklausančios įstaigos turtu.

7.11. R. K., būdama VšĮ K. dalininkė ir direktorė, galėjo išsimokėti lėšas, reikalingas tiek butams įrengti, tiek bet kuriems kaltinime nurodytiems daiktams ar paslaugoms įsigyti, didindama sau darbo užmokestį ar išsimokėdama priedus prie atlyginimo, ir tokiu atveju nebūtų jokio pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimus. Su darbo teisiniais santykiais susijusi mokestinė našta yra itin didelė (dažniausiai viršijanti 40 proc.), todėl vadovui gali kilti mintis optimizuoti mokestinę naštą, ir vietoj darbo užmokesčio ar priedų prie atlyginimo, ar dividendų išsimokėjimo gali būti priimtas sprendimas bendrovės lėšomis įgyti tam tikrus daiktus ar paslaugas.

7.12. Šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusią teisinę problemą galima iliustruoti pavyzdžiais iš teismų praktikos, kurioje buvo atskirtas tikras ar tariamas bandymas neteisėtais būdais optimizuoti mokestinę naštą nuo svetimo turto įgijimo apgaule, pasisavinimo ar iššvaistymo, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-606/2019, iš šioje byloje 2019 m. liepos 5 d. priimtos nutarties matyti, kad asmuo administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnį buvo nubaustas už tai, kad vengė mokesčių, siekdamas optimizuoti mokestinę naštą. Analogiškos išvados, vadovaujantis bylą nagrinėjusių teismų prezumpcija, kad 29 572,57 Eur buvo panaudoti ne VšĮ K. interesams, tačiau nenustačius, jog buvo nusikalstamas sumanymas daryti nusikaltimus nuosavybei, t. y. padaryti finansinę žalą kitiems asmenims, turėjo būti padarytos ir šioje byloje.

7.13. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-976/2016, kurioje individualios įmonės vadovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pajamų, tačiau jam nebuvo inkriminuotas pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, kad jis siekė daryti žalą įmonei ir savintis jos turtą. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-976/2020 buvo nustatyta, kad buvo padarytas išties labai pavojingas ir BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį sudarantis nusikaltimas. Taigi R. K. inkriminuoti veiksmai savo esme yra artimi su mokestiniais pažeidimais susijusiose bylose analizuotoms situacijoms, kuriose buvo pateiktos specialistų išvados su skaičiavimais dėl neteisėtu būdu sumažintos mokestinės naštos ir pagal tai kvalifikuotos atsakomybėn traukiamų asmenų veikos.

7.14. R. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, pateikė motyvus (tik iš dalies sutiktina su skundo argumentu, jog dalininkų susirinkimo protokolai atspindėjo VšĮ K. dalininkų valią, nes nors abi dalininkės sutiko dėl R. K. butų panaudojimo VšĮ K. veikloje ir jų įrengimo mokyklos lėšomis, tačiau nebuvo sutarta dėl esminių sąlygų, kurios užfiksuotos dalininkų susirinkimo protokoluose ir, svarbiausia, panaudos sutartyse bei jų nutraukimų protokoluose), kuriems trūksta teisinės logikos. Susiklostė situacija, kai R. K. buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento klastojimo, nes kita dalininkė, t. y. E. K., prieš pasirašydama protokolus, jų neperskaitė arba perskaitė nepakankamai atidžiai ir neįsigilino į detales, nors, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, dokumentai atspindėjo VšĮ K. dalininkų valią.

7.15. Apeliacinės (skunde nurodyta „pirmosios“, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) instancijos teismas R. K. išteisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atlikęs E. K. duotų parodymų nenuoseklumo analizę ir konstatavęs, kad neįrodyta, jog R. K. prieš E. K. naudojo apgaulę, tačiau, R. K. nuteisdamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, selektyviai rėmėsi E. K. parodymų dalimi, kuri yra mažiau palanki R. K.. Taip buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti ne tik dalį ketvirtosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos E. K. apklausos metu gautų parodymų, duotų VšĮ K. dalininkų konflikto metu, bet visus byloje surinktus įrodymus susieti į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę ir pateikti motyvuotas bei tikslias išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

7.16. R. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas R. K. nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš esmės pateikė tik du argumentus: kaltinime nurodytos prekės ir paslaugos buvo įgytos ne VšĮ K. interesais; specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-5827 nurodyta, kad iš dalies negalima nustatyti VšĮ K. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, tačiau apeliacinės instancijos teismas labai formaliai nurodė, jog situacija netapati nagrinėjamai bylai. Vis dėlto minėtoje nutartyje pateiktas ir šiai bylai tinkantis teisės aiškinimas, susijęs su BK 222 straipsnio taikymu. Iš VšĮ K. buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kokios sumos buvo išleistos (buvo fiksuoti visi mokėjimai) ir kokios konkrečiai prekės bei paslaugos buvo įgytos.

7.17. Baudžiamojoje byloje teismai specialisto išvados nepatikrino ir neteisingai vertino, kad vien to, jog prekės ar paslaugos buvo įgytos ne įstaigos naudai, pakanka konstatuoti, kad kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, t. y. kad iš dalies negalima nustatyti įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors visiškai neaišku, kodėl dėl to iš įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų nesimatytų jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje, kritiškai nevertinant, buvo besąlygiškai remtasi specialisto išvada, be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino realiai įvykusių ūkinių operacijų tinkamo apskaitymo VšĮ K. apskaitoje. Vis dėlto teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

7.18. Teismai, netinkamai taikydami įstatymą, prilygino R. K. valstybės tarnautojai, o kvalifikuodami jos veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020).

7.19. R. K. buvo pripažinta valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu iš esmės dėl to, kad VšĮ K. teikia viešąsias švietimo paslaugas, turi teisę išduoti vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pagrindinio ir pradinio išsilavinimo pažymėjimus, ši įstaiga, be mokinių tėvų sumokamų pinigų ir rėmėjų lėšų, taip pat gauna valstybės skiriamas mokinio krepšelio lėšas, kurių naudojimą kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektas – Klaipėdos savivaldybės atsakingos institucijos, jos niekada nenustatė jokių pažeidimų, o R. K. yra VšĮ K. direktorė ir turi įgaliojimą veikti šios įstaigos vardu. Vis dėlto R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra niekaip susijusios su valstybės perduota, pripažįstama ugdymo veikla, kurioje galima įžvelgti viešojo intereso įgyvendinimo požymių.

7.20. Baudžiamojoje byloje aktualiu laikotarpiu VšĮ K. dalininkais buvo du privatūs asmenys – R. K. ir E. K., VšĮ K. yra ir buvo privatus ūkio subjektas, kuris nesiekia pelno. Pažymėtina, kad būtent inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas apibrėžia, ar asmuo veikia kaip valstybės tarnautojas. R. K. negali būti laikoma valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nes ji nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš valstybės tarnybą ar viešuosius interesus, padarymu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 228 straipsnio subjekto neatsakė ir iš esmės pakartojo ydingą pirmosios instancijos teismo aiškinimą.

7.21. Apeliacinės instancijos teismas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymį – didelę žalą konstatavo atsižvelgdamas į R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vis dėlto, jei apeliacinės instancijos teismo išvada, kad butai buvo įrengiami ne VšĮ K. interesams tenkinti, todėl R. K. padarė kitas inkriminuotas nusikalstamas veikas, būtų pagrįsta, vis tiek nebūtų galima pagrįstai nustatyti didelės žalos požymio, kaip tai nustatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje. Be to, jokios žalos negalėjo patirti nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei valstybė, nei jokie kiti viešieji subjektai, nes VšĮ K., kaip minėta pirmiau, steigėjai buvo privatūs asmenys – R. K. ir E. K..

7.22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė nemotyvuotai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VšĮ K. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Baudžiamojoje byloje nė vienas VšĮ K. darbuotojas ar visuomenės narys, kuris naudojasi VšĮ K. paslaugomis, ar jų atstovai nei raštu, nei žodžiu nenurodė, kad jų akyse būtų sumenkintas įstaigos ar jos vadovės prestižas. Be to, ir iš nuosprendžių turinio matyti, kad teiginys, jog įstaigai buvo padaryta neturtinė žala, nepagrįstas jokiais baudžiamosios bylos duomenimis. Tai reiškia, kad teismų išvados dėl didelės neturtinės žalos padarymo yra grindžiamos prielaidomis, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl konstatuotinas esminis BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas.

7.23. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad itin geri mokinių pasiekimai ir aukščiausias mokyklos reitingas Lietuvoje bei didesni nei rinkoje mokytojų atlyginimai nepriklauso nuo privačios mokyklos direktorės, nepagrįsti. Jei mokyklos direktorės veikla neturi įtakos nei mokinių rezultatams, nei aukščiausiam mokyklos reitingui, nei mokyklos finansinei padėčiai, kuri leidžia mokytojams mokėti didesnį nei rinkos atlyginimą, direktorės pripažinimas viešajam asmeniui prilygintu asmeniu tampa visišku teisiniu nesusipratimu.

7.24. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų dėl tariamos neturtinės žalos galima suprasti, kad VšĮ K. bendruomenės narių – tarybos pirmininkės, pradinių klasių mokytojos metodininkės E. B.; sekretoriaus, istorijos mokytojo eksperto V. P.; tėvų tarybos pirmininkės S. S. – pateikti paaiškinimai apie tai, kad R. K. veikla kuriant VšĮ K. ir jam vadovaujant niekada nemenkino šios mokymo įstaigos prestižo, o, priešingai, jos nuopelnai šiai įstaigai ir mokinių ugdymui yra akivaizdūs ir neabejotini, buvo įvertinti kaip nereikšmingi dėl to, kad jie buvo pateikti praėjus trejiems metams po tariamo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

7.25. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas padarė tas pačias teisės taikymo klaidas, kurias kritikavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, t. y. didelę žalą konstatavo formaliais teiginiais, o ne konkrečiais duomenimis, žalos tikrumo nepagrindė absoliučiai jokiais duomenimis, nevertino, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės pažeisti, žalą preziumavo iš kitų tariamai padarytų nusikalstamų veikų ir neaptarė nuteistosios tyčios.

7.26. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas to, kad R. K. išteisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikavo jos padarytą nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskyrė lygiai tokią pačią, kokią buvo paskyręs ir pirmosios instancijos teismas – laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams, lygiai taip pat atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams. Asmens išteisinimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir apysunkio nusikaltimo perkvalifikuojamas į nesunkų, nė kiek nepalengvinant baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens padėties, yra nihilistinis ir atimantis norą naudotis teise skųsti teismo sprendimą. Taip buvo pažeista BPK 7 straipsnio 1 dalis ir netinkamai pritaikytas BK 54 straipsnis.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė, kodėl vienos specialistės išvada remiasi, o kitos auditorės išvadomis nesivadovauja, todėl, neskyręs ūkinės-finansinės veiklos ekspertizės, nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau šiuo aspektu jokių suprantamų argumentų nepateikia.

8.2. Iš VšĮ K. ir R. K. bankų sąskaitų išrašų matyti, kad R. K. VšĮ K. 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. pervedė po 5000 Eur. Liudytoja M. Š. parodė, kad šiuo metu R. K. yra grąžinusi visą pinigų sumą, panaudotą butams įrengti, bei atsiskaičiusi pagal avansinę apyskaitą maždaug 7307 Eur. Vis dėlto R. K. grąžintos lėšos nešalina jos baudžiamosios atsakomybės dėl VšĮ K. turto pasisavinimo. Kaltininkui pasisavinus ar iššvaisčius svetimą turtą ir vėliau šį turtą grąžinus, baudžiamosios atsakomybės pagrindas neišnyksta. Šiuo atveju net po pirmiau nurodytų atliktų grąžinimų R. K. ir toliau savinosi VšĮ K. lėšas, už jas įsigydama įvairių prekių (pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d.). Be to, nustatyta, kad panaudos sutartys ir jų nutraukimo protokolai buvo suklastoti, o iš sąskaitų išrašų neaišku, kokiu pagrindu minėtos sumos VšĮ K. buvo grąžintos. Be to, likusios sumos grąžintos po to, kai R. K. buvo pareikštas įtarimas. Atitinkamai R. K. veiksmai laikyti padarytos turtinės žalos atlyginimu ir pagrįstai pripažinti tik nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad už mokyklos lėšas įgyti daiktai ir statybos darbai buvo skirti R. K. asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi ji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

8.3. Be to, R. K. pagrįstai nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama VšĮ K. vadovė, inkriminuotu laikotarpiu iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą VšĮ K. turtą (lėšas). Tai įrodo iš dalies pačios nuteistosios parodymai, dalininkės E. K., liudytojų – VšĮ K. darbuotojų duoti parodymai, specialisčių R. K. ir N. J. paaiškinimai, FNTT specialisto išvada, banko sąskaitų išrašai, kvitai, PVM sąskaitos faktūros ir kt.

8.4. R. K. pagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. spalio mėn. panaudojo netikrus dokumentus. Netikrų dokumentų pagaminimu ir panaudojimu buvo siekiama paslėpti jau anksčiau R. K. atliktus neteisėtus veiksmus, pasisavinant VšĮ K. lėšas.

8.5. R. K. pagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes ji turėjo buhalterijai teikti tik tikrovę atitinkančius dokumentus, tačiau nustatyta, kad daiktus ir paslaugas pirko R. K., o mokėjimo dokumentus, kuriuose užfiksuotų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, perdavė VšĮ K. buhalterei, pastarajai nurodydama, kad pirkimai atliekami mokyklos reikmėms. Taigi R. K. žinojo, kad dokumentuose VšĮ K. vardu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos ne VšĮ K. reikmėms, o jos asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau sąmoningai jų įsigijimo dokumentus pateikė apie tai nieko nežinančiai buhalterei, o ši nuteistosios nurodymu dalį tokių dokumentų apmokėjo ir juos visus įtraukė į VšĮ K. buhalterinę apskaitą.

8.6. R. K. pagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes VšĮ K. yra viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra R. K. ir E. K., o direktorė yra R. K., kuri, vadovaujantis VšĮ K. įstatais ir direktoriaus pareigybės aprašymu, turėjo teisę veikti VšĮ K. vardu, turėjo įvairius administracinius įgaliojimus, įskaitant teisę VšĮ K. vardu įsigyti, valdyti, naudoti mokyklos lėšas bei turtą ir jais disponuoti. Pagal VšĮ K. įstatus mokyklos veiklos sritis – švietimas, viešai, pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus teikti švietimo paslaugas visuomenės nariams, pagrindinė jo veiklos sritis – vidurinis ugdymas. Taigi nors VšĮ K. yra privatus juridinis asmuo, tačiau teikia viešąsias švietimo paslaugas. Mokyklos pagrindiniai lėšų šaltiniai yra dalininkų įnašai, mokestis už mokslą, valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai (pirmosios instancijos teisme R. K. patvirtino, kad mokykla gauna iš valstybės mokinio krepšelio lėšas). Taigi R. K. atitinka valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, o VšĮ K. pagal savo veiklos pobūdį teikia viešąsias švietimo paslaugas.

8.7. R. K., būdama VšĮ K., teikiančio visuomenei viešąsias švietimo paslaugas, direktorė, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pažeisdama inkriminuotų teisės aktų reikalavimus, savo pareigomis pasinaudojo priešingai mokyklos interesams, siekdama turtinės naudos sau, t. y. mokyklos direktoriaus pareigas panaudojo darydama BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, taip, pasisavindama ir iššvaistydama VšĮ K. lėšas, padarė 29 572,59 Eur turtinę žalą, kuri viršijo tuomet galiojusią 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą, todėl laikytina didele.

8.8. Be to, nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais įtraukė kitus asmenis – VšĮ K. darbuotojus į nusikaltimų darymą, jiems to nežinant. Tokiais R. K. veiksmais iškraipyta VšĮ K. normali, veiksminga, autoritetinga, teisės aktais pagrįsta ir teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, diskredituotas ir pažemintas šios mokyklos direktorės vardas, sumenkintas pačios įstaigos autoritetas, taip padarant didelę neturtinę žalą.

8.9. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir motyvavo nuteistajai R. K. skirtiną bausmę, nurodydamas, kad nuosprendžiu nuteistajai paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį keisti pagrindo nėra.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistosios R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Dėl šios priežasties paduoto kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir apeliacinio teismo patikrintomis bylos aplinkybėmis, prašoma daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

11. Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Antai, skundo VI dalyje ginčydamas apeliacinės instancijos teismo motyvą dėl dalies kaltinimo iššvaistymu pagrįstumo, kasatorius pabrėžia BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų esminį pažeidimą, tačiau šis pažeidimas kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepagrindžiamas, dėstoma nuomonė, kad 854,81 Eur dydžio iššvaistytos VšĮ K. lėšos, panaudotos R.

K. asmeninei narystei Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klube apmokėti, yra investicijos į rinkodarą ir tokių investicijų grąža nepamatuojama. Keldamas kitą – netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, kvestionuodamas R. K. nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad ji siekė ne tyčia pasisavinti VšĮ K. turtą, o optimizuoti (kitu atveju – neteisėtu būdu sumažinti) savo vadovaujamo juridinio asmens mokestinę naštą. Šie teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, be kita ko, yra grindžiami ne teismo precedentu (apie jo sampratą – šios nutarties 23 punkte), o vienu Klaipėdos apygardos teismo praktikos pavyzdžiu administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.

Kasatorius kelia klausimą dėl pirmiau nurodytų nusikaltimų nuosavybei atribojimo nuo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 205 straipsnyje, taip pat vadovaujasi kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-976/2016, kurioje asmuo buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau byla buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tokie kasatoriaus teiginiai, kad kasacinės instancijos teisme svarstytini nauji, kitokie nei byloje nustatyti svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo veiksmų siekiniai, susiję su juridinio asmens mokestinės naštos pokyčio nustatymu, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, tokie argumentai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, nebuvo kelti bylos apeliacinio proceso metu, dėl jų jokių apeliacinės instancijos teismo išvadų nėra priimta.

Baigiamųjų kalbų metu šiame teisme kasatorius akcentavo BK 222 straipsnio 1 dalies ir ANK 205 straipsnio 5, 6 dalių santykį (31 t., b. l. 28), nurodydamas skirtingus padarinius, tačiau šiuo aspektu kasaciniame skunde dėl teisės taikymo klaidos nepasisakoma. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalies ir 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasatoriaus pirmiau nurodyti argumentai, nors keliami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 286 straipsnio ir BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimais

12. Kasatorius skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad šis teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nes netenkino gynybos prašymo paskirti ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę, kaip tai nurodyta BPK 286 straipsnyje, kad teismai, spręsdami dėl turtinės žalos VšĮ K. padarymo, vadovavosi vieninteliu įrodymu – FNTT specialistės išvada, kad ši specialistė padarė nepagrįstas išvadas dėl turtinės žalos padarymo, nes, tikrinant finansinę būklę, buvo pasirinkta netinkama 2017 metų tiriamojo laikotarpio apimtis – devyni mėnesiai.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus nuosprendžius teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl iš esmės pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 286 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti.

14. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo pavesta atlikti objektų tyrimą – laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, siekiant nustatyti, be kita ko, ar įstaigos buhalterinė apskaita šiuo laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, ar dėl pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros (20 t., b. l. 39–40). Ir atitinkamai buvo pateikta FNTT 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvada.

15. Pagal teismų praktiką, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Atitinkamai teismų praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).

16. Abiejų grandžių teismai pirmiau minėtų teismų praktikos reikalavimų laikėsi. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas BK 183 straipsnio 2 dalies padarinius – didelę turtinę žalą ir BK 184 straipsnio 1 dalies padarinius – turtinę žalą, vadovavosi ne tik FNTT 2018 m. gegužės 30 d. specialistės pateikta išvada. Šis teismas nuosprendžio 85–88 lapuose nenurodė, kad išvada dėl svetimo turto pasisavinimu ir iššvaistymu padarytos žalos yra nustatyta vien tik pirmiau nurodyto ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatais.

Išvadą, kad VšĮ K. vardu įgytos prekės ir paslaugos buvo skirtos ne šios įstaigos veiklai, o R. K. asmeniniams poreikiams tenkinti, teismas grindė ir liudytojų (įstaigos darbuotojų, paslaugas suteikusių ir prekes pardavusių asmenų) parodymais, pačios R. K. parodymais, juridinių asmenų, iš kurių įgytos prekės ir paslaugos, atstovų pateiktais rašytiniais dokumentais, banko sąskaitų išrašais, PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais – rašytiniais įrodymais. Be to, teismas įvertino R. K. pirktų, ne juridinio asmens naudojimui skirtų, maisto produktų rūšį ir kiekius (pavyzdžiui, duona, sviestas, 100 g tarkuoto sūrio, morkų ryšulėlis), prekių savybes, pobūdį (pavyzdžiui, plaukų lakas, diržas, pakaba švarkui, indai), atsižvelgė į savaitės dienas, kada šios prekės buvo perkamos (penktadieniais–sekmadieniais).

Matyti, kad, darydamas išvadą dėl (duomenys neskelbtini) klubui pervestų lėšų, taip iššvaistant VšĮ K. turtą, pirmosios instancijos teismas ją grindė ir FNTT 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvada (nuosprendžio 88 lapas), ir konsultacinę išvadą pateikusios N. J. parodymais, ir įstaigos buhalterės M. Š. parodymais, ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. raštu, kuriame nurodyta, kad klubas neturi informacijos apie galimus (duomenys neskelbtini) klubo ir VšĮ K. ūkinius-finansinius santykius.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nuosprendžio 34–76 punktuose taip pat detaliai nurodė, kokiomis nustatytomis aplinkybėmis grindžia nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, įskaitant padarinius – VšĮ K. padarytą turtinę žalą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šio požymio nustatymą lėmė išskirtinis teismų dėmesys FNTT 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadai.

17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016, 2K-122-303/2020, 2K-136-697/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios gynėjo prašymą skirti ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę, teismo posėdyje išsamiai apklausė tiek specialisto išvadą pateikusią FNTT specialistę R. K., tiek gynybos prašymu konsultacinę išvadą pateikusią auditorę N. J. ir nutarė neskirti prašomos ekspertizės motyvuodamas tuo, kad ekspertizės paskyrimas nepadėtų nustatyti naujų aplinkybių. Šis teismas nuosprendžio 90–92 punktuose, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai nurodė FNTT 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvados ir konsultacinės išvados skirtumus, be kita ko, nurodydamas, kad konsultacine išvada nebuvo paneigtas pirmiau minėtas įrodymas, kad auditorė neatliko audito, o tik orientavosi į advokato užduotus klausimus ir tikrino, kaip ištaisyti ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu nustatytus nukrypimus, be to, manė, kad buhalterijai pateikti finansiniai dokumentai atitiko visus privalomus rekvizitus.

19. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymu paskirti ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę yra siekiama patvirtinti aplinkybę, jog R. K. ikiteisminio tyrimo metu – iki 2017 m. pabaigos buvo grąžinusi kaltinime nustatytas pasisavintas ir iššvaistytas lėšas. Vis dėlto, kaip jau minėta, nagrinėjamai bylai pagal pateiktus kaltinimus iššvaisčius ir pasisavinus svetimą turtą yra aktualus aptariamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o ne vėlesnis laikotarpis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokios pareigos, skirdamas ekspertizę, papildomai nustatyti tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 48 punkte, atsakydamas į gynybos argumentus dėl to, kad R. K. visus pinigus yra grąžinusi įstaigai, detaliai nurodė, kas tai grindžia ir kad tai nešalina jos baudžiamosios atsakomybės.

20. Ginčydamas R. K. nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kasatorius nurodo, kad nėra šio nusikaltimo sudėties, tačiau nepateikia konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymą. Kasatorius tik nurodo, kad buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes E. K. parodymais, viena vertus, buvo nesivadovauta ir R. K. buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kita vertus, vadovaujantis šiais parodymais, ji buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be to, akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas ne visus įrodymus sugretino tarpusavyje ir jų neįvertino kaip visumos.

21. Visgi, kaip matyti iš kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, šio nuosprendžio 13–32 punktuose detaliai aptarė įrodymus, kuriais grindžia R. K. padarytą minėtą nusikalstamą veiką, t. y. netikrų dokumentų pagaminimą, panaudojimą ir laikymą: liudytų G. E., M. Ž., E. B., I. M., I. L., R. P., M. Š., E. K. parodymus ir rašytinius įrodymus – dalininkų susirinkimų protokolus, panaudos sutartis, apžiūros protokolus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 24 d. specialistų A. M. ir J. J. išvadą ir kt., susiejo juos į vientisą logišką grandinę ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai išskyrė, kad E. K. parodymais grindžia tik aplinkybę, jog E. K. ir R. K. buvo sutarusios dėl butų panaudojimo, tačiau jos nebuvo susitarusios dėl esminių sąlygų, kurios užfiksuotos dalininkų susirinkimo protokoluose, panaudos sutartyse ir šių sutarčių nutraukimo protokoluose.

22. Atitinkamai nesutiktina ir su kasacinio skundo teiginiais dėl esminio BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka minėtos įstatymo nuostatos turinyje keliamus reikalavimus.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu BK 222 straipsnio 1 dalies taikymu

23. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį, tokį teiginį grįsdamas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020 pateiktais išaiškinimais. Taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai vertino, kad vien to, jog prekės ar paslaugos buvo įgytos ne įstaigos naudai, pakanka konstatuoti, kad kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 95 punkte pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020, nes joje nagrinėta situacija nėra tapati nagrinėjamai baudžiamajai bylai.

25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019).

26. Antai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020 mokyklos direktorė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad, suklastojusi dokumentus dėl A. Ž. įdarbinimo valytoja, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. grynaisiais pinigais atsiimdavo A. Ž. skirtą atlyginimą už jos darbą naktine sarge (kuria A. Ž. dirbo) bei valytoja (nors šio darbo ji nedirbo), A. Ž. perduodavo atlyginimo dalį už darbą naktine sarge, o likusią atlyginimo dalį – už darbą valytoja – pasisavindavo. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad yra nustatyta tiksli A. Ž. už fiktyvų valytojos darbą išmokėta pinigų suma, kurią kasatorė pasisavino, nėra duomenų, kad dėl to būtų nesumokėta dalis mokesčių, mokėjimo faktai būtų neužfiksuoti, būtų vedama dviguba (juodoji) buhalterija ar pan., specialistų išvadose pinigų judėjimas (išmokėjimai, atsiėmimai ir t. t.) buhalterine prasme nustatytas konkrečiai, ir padarė išvadą, kad buhalterinės apskaitos vedimo tvarka formaliai buvo pažeista, tačiau toks pažeidimas nesukėlė pavojingų, BK 222 straipsnyje nurodytų, padarinių, todėl bylą nutraukė.

27. Nagrinėjamoje byloje R. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. panaudojo net 70 PVM sąskaitų faktūrų ūkinėms operacijoms (baldams, namų apyvokos daiktams, maisto prekėms, kačių ėdalui, kraikui, kosmetikos prekėms pirkti iš viso už 27 904,78 Eur) pagrįsti, jose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės ir pagal jas negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), nes daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai. Be to, R. K. panaudojo 38 kvitus atsiskaitymams (iš viso 7147,27 Eur grynaisiais pinigais ir banko kortele už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus, maisto prekes, kačių ėdalą ir kraiką, kosmetikos prekes) pagrįsti; kvituose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), nes daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai. Taip pat R. K. 31 mokėjimo nurodymu pagrindė iš viso 17 227,01 Eur lėšų apmokėjimą ūkio subjektams už įsigytus baldus, namų apyvokos daiktus ir narystės mokestį; šiuose mokėjimo nurodymuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ūkinės operacijos turinio), kadangi narystė ir daiktai buvo įsigyti ir panaudoti ne VšĮ K. veiklai.

28. Pagal nustatytus byloje faktus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 80–96 punktuose detaliai pagrindė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą R. K. veiksmuose, be kita ko, nurodydamas, kad būtent ji davė nurodymus perrašyti 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterines pažymas, kad buvo padaryti ne keli nereikšmingi, smulkūs pažeidimai, o daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą įtraukta keliasdešimt buhalterinių operacijų ir jų mokėjimo dokumentų, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes juose užfiksuoti nupirkti daiktai ir paslaugos panaudoti ne įstaigos veiklai.

29. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei kasatoriaus nurodomoje, buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, įgyjant daiktus ir paslaugas įstaigos vardu, tačiau juos naudojant ne juridinio asmens veikloje. Nepaisant to, apskaitos dokumentai buvo teikiami buhalterijai, taip iškraipant realią įstaigos finansinę padėtį. O pirmiau aptartoje byloje mokyklos direktorė pasisavino kito asmens darbo užmokesčio lėšas, tačiau buhalterijoje visi mokėjimai buvo užfiksuoti, buvo sumokami mokesčiai valstybei.

30. Darytina bendra išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas (prekės ir paslaugos buvo įgytos ne įstaigos naudai, netinkamai tvarkoma buhalterine apskaita buvo bandoma paslėpti kitus neteisėtus veiksmus, į apskaitą įtraukta keliasdešimt buhalterinių operacijų ir jų mokėjimo dokumentų) patvirtina, jog R. K. veiksmuose tinkamai nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu BK 228 straipsnio 2 dalies taikymu

31. Kasatorius skunde nurodo, kad R. K. nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, todėl, kvalifikuojant jos veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Kasatoriaus argumentai yra susiję su tuo, kad R. K. nustatytos nusikalstamos veikos nėra niekaip susijusios su valstybės perduota, pripažįstama ugdymo veikla, kurioje galima įžvelgti viešojo intereso įgyvendinimo požymių, kad VšĮ K. yra privatus ūkio subjektas. Kasatorius taip pat ginčija abiejų instancijų teismų nustatytą nuteistosios tyčiniais piktnaudžiavimo tarnyba veiksmais VšĮ K. padarytą didelę turtinę ir neturtinę žalą, nurodydamas, kad didelės neturtinės žalos požymis yra grindžiamas prielaidomis, taip pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

32. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad, piktnaudžiaujant tarnyba, pasinaudojant dėl einamų pareigų suteiktais administraciniais įgaliojimais, R. K. padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui yra pagrįsta prielaidomis, taip padarant esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimą, ir kad BK specialiosios dalies norma – BK 228 straipsnio 2 dalis – šiuo atveju buvo pritaikyta netinkamai.

33. Nagrinėjamoje byloje R. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. VšĮ K. direktorė, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios naudos sau, pasisavino ir iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą – viešosios įstaigos (mokyklos) – turtą, apgaulingai tvarkė VšĮ K. buhalterinę apskaitą, taip pat pagamino, laikė ir panaudojo netikrus dokumentus, o dėl tokių jos veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir VšĮ K..

34. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-82-489/2022).

35. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurių sąvoka pateikta BK 230 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje R. K. – viešosios įstaigos (mokyklos) direktorė – prilyginta valstybės tarnautojui. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla ir 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu.

36. VšĮ K. yra viešoji įstaiga, todėl yra viešasis juridinis asmuo, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad viešosios įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti ne tik valstybės ar savivaldybės, jų institucijų, tačiau ir kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau. R. K. yra viena iš šios įstaigos įsteigėjų, dalininkių, veikų padarymo metu ir šiuo metu einanti direktoriaus pareigas, turinti tiek atitinkamus administracinius įgaliojimus, tiek teisę veikti šio viešojo juridinio asmens vardu, taip pat teikianti viešąsias paslaugas. Taigi formaliai žiūrint R. K. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus požymius.

37. Pagal teismų praktiką dėl BK 228 straipsnio taikymo vis dėlto vien formalaus nustatymo nepakanka, nes turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-144-788/2017). Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

38. Nagrinėjamoje byloje R. K., eidama švietimo įstaigos (bendrojo lavinimo mokyklos) direktoriaus pareigas, iš savo vadovaujamos viešosios įstaigos savinosi lėšas, kurios yra gaunamos tiek iš mokinio krepšelio lėšų, tiek iš rėmėjų, tiek iš už mokinių mokslą mokančių tėvų, ir šias lėšas švaistė. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucija laiduoja nemokamą mokymąsi valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose (41 straipsnis), o dauguma VšĮ K. mokytis nusprendusių moksleivių už tą patį vidurinį išsilavinimą moka patys (jų tėvai, globėjai ir pan.). Taigi neabejotina, kad šie moksleiviai ir jų šeimos nariai bei artimieji yra suinteresuoti tiek kokybiškai teikiamomis švietimo paslaugomis, tiek nepriekaištinga švietimo įstaigos, įskaitant joje dirbančius mokytojus ir vadovus, reputacija. Eidama bendrojo lavinimo mokyklos, kurios tikslas teikti viešąją švietimo paslaugą ir kurioje mokosi bendrojo vidurinio išsilavinimo siekiantys moksleiviai, direktoriaus pareigas, turėdama absoliučiai visus įgaliojimus veikti šios įstaigos vardu, R. K. šiuos įgaliojimus naudojo ne mokyklos ir jos darbuotojų ar juo labiau mokinių naudai, o savo asmeniniams interesams tenkinti, taip aukščiau viešųjų interesų iškeldama savąjį – asmeninį siekį pasipelnyti iš juridinio asmens, kurio turtas bet kuriam asmeniui yra svetimas. Taigi tokie R. K. veiksmai laikytini priešingais viešajam interesui. Svarbu pažymėti ir tai, kad savo asmeninį (privatų) interesą R. K. tenkino ne darydama smulkius poįstatyminiuose ir mokyklos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, o darydama baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas – nusikaltimus, į jų darymą įtraukdama mokyklos darbuotojus, duodama nurodymus suklastoti dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 109 punkte motyvuotai pasisakė, kodėl padarė išvadą, jog R. K. veikė tiesiogine tyčia.

39. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai tinkamai nustatė, kad R. K., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pasisakant dėl turtinės žalos, pažymėtina, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, padarė keturis nusikaltimus (be nurodyto BK 228 straipsnio 2 dalyje): sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis), apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir du nesunkius nusikaltimus (BK 184 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis), be to, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. per devynis mėnesius, ji pasisavino 22 691,63 Eur, o iššvaistė 6880,96 (6026,15 + 854,81) Eur, t. y. padarė didelę turtinę žalą, nes ji viršija 250 MGL (veikų padarymo metu 1 MGL sudarė 37,66 Eur). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas pagrobia svetimą turtą arba jį pasisavina ar iššvaisto (BK 178, 183, 184 straipsniai), veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

40. Pasisakant dėl didelės neturtinės žalos, pažymėtina, kad teismai nustatė, jog šiuo atveju buvo sumenkintas VšĮ K. prestižas, taip pat visuomenės dalies, kuri naudojasi VšĮ K. teikiamomis paslaugomis, pasitikėjimas šios įstaigos ir jai atstovaujančių bei jos veiklą organizuojančių asmenų veiklos skaidrumu ir teisėtumu. Kaip jau minėta, R. K. aukščiau viešųjų interesų iškėlė savąjį – asmeninį – interesą, kuris pasireiškė turtinės naudos siekiu. Tenkindama šį interesą, ji ne tik pati, būdama viešosios įstaigos, nesiekiančios naudos sau, direktorė, darė pirmiau nurodytus nusikaltimus, bet ir į jų darymą įtraukė kitus asmenis, darydama kitus nusikaltimus (klastodama dokumentus ir juos panaudodama), siekė paslėpti pirmiau padarytus. Nuo R. K. veiksmų nukentėjo VšĮ K., kurios direktorė ji yra, autoritetas, o jos veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiu BPK 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir netinkamu BK 54 straipsnio nuostatų taikymu

41. Kasatorius skunde nurodo, kad buvo padarytas esminis BPK 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas, o BK 54 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, nes apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jos padarytą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavęs į 1 dalį ir iš naujo subendrinęs jai paskirtas bausmes, bausmių nesušvelnino, paliko galutinę tokio paties dydžio bausmę, kokią buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas.

42. BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šio straipsnio 2 dalyje rungimosi principas yra detalizuotas, nurodant, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti.

43. O BK 54 straipsnyje yra nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

44. Nėra pagrindo pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos ir kad buvo nesilaikyta BK 54 straipsnyje nustatytų pagrindų, iš naujo subendrinant R. K. paskirtas bausmes, juo labiau kad apeliacinės instancijos teisme buvo nesilaikyta bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Matyti, kad pagal BK 63 straipsnio nuostatas teismas R. K. paskirtas bausmes bendrino šiai nuteistajai palankesniu bausmių bendrinimo – jų apėmimo – būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnes, kai galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams – R. K. paskirta už nusikaltimą, nurodytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl būtent už šį sunkiausią nusikaltimą paskirta bausmė apėmė visas švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir jos švelninti įstatymu įtvirtinto pagrindo nėra. Šiuo atveju jokios įtakos R. K. paskirtai galutinei subendrintai bausmei įtakos neturi tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl vieno sunkaus nusikaltimo padarymo ji buvo išteisinta, o kitas apysunkis nusikaltimas perkvalifikuotas į nesunkų.

46. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtų bausmių ir nuosprendžio 113 punkte aiškiai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka nuteistosios asmenybę, jos padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą.

47. Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų kasacine tvarka skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas