2023-03-15 Nr. AB-5939-3-62-3-02374-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-143-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02374-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 14 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 rugsėjo 17 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio 519 patalpoje. Gyvenamosios patalpos sienos buvo apaugusios pelėsiu, kuris yra kenksmingas sveikatai ir gyvybei. Liūties metu per gyvenamosios patalpos lubas lašėdavo vanduo, todėl pareiškėjas gyveno lauko sąlygomis. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo patalpoje 2021 m. liepos 12 d. buvo pradėti remonto darbai, todėl nuteistieji buvo perkelti gyventi į kitas patalpas. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuteistieji iš Kybartų sektoriaus buvo perkeliami į kitas pataisos įstaigas, kadangi pastatas buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjo nusiskundimai dėl pelėsio yra nepagrįsti, kadangi patalpa vėdinama per atvirus langus, o žiemos metu veikė šildymas, todėl pelėsis negalėjo susidaryti. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų administraciją ar Psichologinę tarnybą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nors Marijampolės PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko, teigė, kad gyvenamosios patalpos yra nuolat prižiūrimos, vėdinamos bei šildomos ir jose negali atsirasti pelėsis, byloje nepateikti šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar gyvenamosios patalpos sienos buvo švarios, neapipelijusios, taip pat nėra aiški šių fotonuotraukų padarymo data. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21.80)PA-4612 patvirtina, kad Kybartų sektoriaus 519 gyvenamojoje patalpoje 2021 m. liepos 12 d. buvo pradėti vykdyti remonto darbai, todėl nuteistieji buvo perkelti į kitas patalpas. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neneigė. Atsakovo atstovo argumentus apie atliktą remontą pagrindžia ir byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 30 d. Lokalinė sąmata, kurioje užfiksuoti pataisos namų įsigytų statybinių medžiagų kainos ir kiekiai.

7. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d. Pagal teismų praktiką Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 519 gyvenamojoje patalpoje vizualiai matėsi pelėsis, drėko lubos, tačiau atsakovo atstovas to nepadarė.

8. Teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d., kuomet, kaip nustatyta šioje byloje, buvo pradėti vykdyti remonto darbai 519 patalpoje, pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto pažeidimo. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad išgyveno dideles dvasines ir fizines kančias, nėra duomenų, jog jis buvo kreipęsis į gydytoją ar, jog pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai būtų kilusios sunkios, negrįžtamos pasekmės. Pareiškėjas iš esmės teigė bijojęs susirgti ir iki šiol nerimaująs dėl savo sveikatos, tačiau šie teiginiai vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio prielaidos. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų psichologus ar Sveikatos priežiūros tarnybą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas patyrė sunkaus mąsto neturtinę žalą, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus.

9. Teismas sutiko, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, nei laikini nepatogumai, taip pat į tai, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 11. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės už neturtinę žalą taikymą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pelėsio) turėjo ilgą laiką kankintis, gyveno baimėje, baiminosi susirgti tuberkulioze. Pareiškėjas teigia, kad iki šiol gyvena baimėje, jam atsirado (duomenys neskelbtini).

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl 14 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 519 gyvenamojoje patalpoje: pelėsio ir per lubas lašančio vandens per lietų, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d., tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimų ir nepatogumų, t. y. neturtinę žalą, ir prašo priteisti jos atlyginimą pinigais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

19. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. liepos 12 d., iš esmės pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, kai jis gyveno Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 519 gyvenamojoje patalpoje, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatytų pažeidimų padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir, ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

22. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

23. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl pelėsio ir drėkstančių lubų pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, jo įsitikinimu, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus, byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų galėjo kilti žala pareiškėjo sveikatai, o jo išsakomi argumentai šiuo aspektu nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl minėtų neatitikimų būtų kreipęsis į Marijampolės PN pareigūnus. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikia ir apeliaciniame skunde.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog netinkamos higienos sąlygos sukėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius