2013-10-30 Nr. AB-7308-3-61-3-03382-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2112/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. S. su skundu (b. l. 1−4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1D-2044-(2) (toliau – ir 2010 m. Sprendimas) ir 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8162(11) (toliau – ir 2012 m. Sprendimas);

2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 26 031,94 Lt.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2/17-3264 jai buvo paskirta 1 225,77 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Tačiau už 2010 m. sausio mėnesį į jos sąskaitą buvo pervesta 443,60 Lt, už kitus mėnesius valstybinės pensijos dydis buvo taip pat sumažintas. 2010 m. kovo 2 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu, ir dėl kokios priežasties jai buvo sumažinta valstybinė pensija, reikalaudama mokėti 2005 m. spalio 29 d. sprendimu paskirto dydžio pensiją, o ne sumažintą. 2010 m.

Sprendime pareiškėjai nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris nustatė valstybinių, taip pat pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinė pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pagal minėtą formulę jai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8287. Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą, jos pensija sumažinta iki 1 015,80 Lt, o kadangi yra asmuo, turintis draudžiamųjų pajamų, jai pritaikyta Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas 0,4367, apskaičiuotas pagal įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pritaikius šį koeficientą, jai mokėtina pensijos dalis yra 443,60 Lt.

Taip pat konstatuota, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo nenumato, todėl Ministerija mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (toliau – ir 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimas) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Anot Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems pensininkams pensija mažinama labiau nei kitiems. Teismas pabrėžė, kad tai taikytina ir valstybinėms pensijoms. Atsiradus šioms naujoms aplinkybėms, t. y. 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimui, pareiškėja 2012 m. lapkričio 20 d. raštu vėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydama nedelsiant išmokėti tą nepriemoką, kuri atsirado dėl to, jog turėjo draudžiamųjų pajamų ir jos pensija buvo perskaičiuota, taikant koeficientą 0,4367 ir sumažinta iki 443,60 Lt.

Dėl šio Laikinojo įstatymo antikonstitucinio straipsnio jai, kaip dirbančiai pensininkei, pensija neteisėtai buvo sumažinta daugiau nei nedirbantiems pensininkams ir nuo 2010 m. sausio 1 d. susidarė 18 473,02 Lt nepriemoka. Atsakant į pastarąjį kreipimąsi, 2012 m. Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti nepriemoką. Pareiškėja nurodė, kad sumažinant paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dėl tos priežasties, kad ji gavo draudžiamųjų pajamų ir nenumatant kompensavimo mechanizmo, buvo pažeisti jos teisėti interesai.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė atsiliepimą (b. l. 22–23), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Pažymėjo, kad Ministerija pareiškėjai pensiją mokėjo ir moka pagal pareiškėjos teisę į pensiją reguliuojančią teisę. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, t. y. 1 225,77 Lt pensija perskaičiuota koeficientu 0,8287 į 1 015,80 Lt. 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimu pripažinta, kad nurodyta teisės norma neprieštarauja Konstitucijai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai pareiškėjai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. 1 015,80 pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal draudžiamųjų pajamų dydį. Ši norma pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo teisinė galia nukreipta į ateitį, todėl 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiškai neveikia. Pabrėžė, jog įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XI-2195) galiotų retroaktyviai, tačiau to nepadarė nei Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu, nei kitu įstatymu. Todėl ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę – Ministerijos sprendimai dėl pareiškėjos pensijos atitiko tiek iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu (b. l. 50−57) pareiškėjos G. S. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8162(11) „Dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta G. S. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priteisė G. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 18 473, 02 Lt (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt tris litus ir du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti 2012 m. Sprendimą, kuriame atsisakyta pareiškėjai išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad 2012 m. Sprendimas tiek, kiek jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl šiuo aspektu jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau šis sprendimas kitaip vertintinas ta apimtimi, kurioje jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi – šioje apimtyje skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nusprendė panaikinti 2012 m. Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta G. S. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo iš Ministerijos ir Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje nurodyta, kad šio pobūdžio bylose atsakovu priteisiant valstybinės pensijos nepriemoką privalo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nurodė, kad būtent iš šio atsakovo turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka. Dėl šio reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. vasario 6 d. KT nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia /-vusia Konstitucijos nuostatoms, pareiškėjai G. S. pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. 11D (P)-5933 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 13, 34) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti priteista 18 473, 02 Lt (32 505, 6 Lt – 14 032, 58) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą − nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos teisės į priteistą sumą neginčijama, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktais, taip pat ir teismo sprendimu, negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, padavė prašymą dėl prisidėjimo prie Ministerijos apeliacinio skundo (b. l. 65).

Pareiškėja G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 67−68), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nesutinka su prašymu pakeisti teismo sprendimą nustatant, kad jis turi būti įvykdytas iki 2014 m. vasario 1 d. Pareiškėja pažymi, kad valstybės valdžia, kaip valstybės elementas, sąmoningai priėmė Laikinąjį įstatymą su antikonstitucine 5 straipsnio 1 dalimi ir po 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimo turėjo pakankamai laiko pasirengti neteisėtų sprendimų padarinių likvidavimui. Priimant minėtą įstatymą jau buvo žinoma, kad jis prieštaraus Konstitucijai, nes 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbantiems pensininkams buvo sumažintos senatvės pensijos ir palikta tik pagrindinė šios pensijos dalis. Jau tada konstatuota, kad asmuo, kuriam paskirta ir mokama pensija, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. 2010 m. balandžio 20 d. Konstitucinis Teismas priėmė dar vieną sprendimą analogišku klausimu, pagal prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo aktų nuostatas, susijusias su konstituciniais reikalavimais, kurių turi būti laikomasi, mažinant pensijas dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, kur konstatuota, kad paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant turi būti paisoma konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatant tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Buvo pabrėžta, kad dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu ir pensijas gaunantiems asmenims jų gaunama pensija dėl to negali būti mažinama didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie tokio darbo nedirba ir nesiverčia verslu. Be to, tam, kad valstybė galėtų pasirengti savo neteisėtų sprendimų padarinių likvidavimui ir neatsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumų, kuriems pašalinti reikalingas tam tikras laikas, 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimo įsigaliojimas buvo atidėtas pusmečiui, iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Tad valstybė turėjo laiko pasirengti neteisėtai neišmokėtai pensijos daliai kompensuoti ir padarytai žalai atlyginti, bet to nepadarė, iki šios dienos nėra numatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, šiuo klausimu nedaroma nieko. Todėl pratęsti žalos atlyginimo terminus netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 1D-2044-(2), 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8162-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Vidaus reikalų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, G. S. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 11D (P)-5933 (b. l. 13, 34) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį pareiškėja G. S. negavo 18 473,02 Lt jai priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad viena vertus, teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kita vertus, teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas išmokėti pareiškėjui 18 419,52 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl vykdymo atidėjimo, pareiškėjai priteistiną sumą teisėjų kolegija nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies įvykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Teismo sprendimo dalies priteisti pareiškėjai G. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 18 473,02 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė