754c05f9-4350-4e75-9b27-0dbb3cc8124e · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) N. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atsakovams N. P., R.

K., E. K. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, 2005 m. balandžio 29 d. paveldėjimo liudijimo iÅ¡duoto O. K. panaikinimo, 2013 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡duoto N. P. panaikinimo, Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. P. praÅ¡o atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ po K. K. (K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2004 m. rugsėjo 30 d. mirties ir priimti palikimÄ pagal 2019 m. birželio 20 d. K. K. testamentÄ , panaikinti 2005 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1-1686, iÅ¡duotÄ O.

K., panaikinti 2013 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1-867, iÅ¡duotÄ N. P..

2. IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. B. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiÅ¡kėjos seneliams O. K. ir K. K.. Po K. K. mirties 2004 m. rugsėjo 30 d. butÄ pagal įstatymÄ paveldėjo senelė O. K.. Po senelės O. K. mirties 2012 m. spalio 24 d., butÄ paveldėjo vaikai L. K. ir pareiÅ¡kėjos motina N. P.. L. K. 2017 m. vasario 7 d. mirė, į jo turimÄ buto dalį paveldėti pretenduoja jo vaikai R. K. ir E. K.. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2017 balandį surado 1994 metais suraÅ¡ytÄ senelio K. K. testamentÄ , kuriuo palikėjas visÄ turtÄ paliko jai, ieÅ¡kovei. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti po K. K. mirties 2004 m. rugsėjo 30 d. ir panaikinti paveldėjimo teisės 2005 m. balandžio 29 d. liudijimÄ iÅ¡duotÄ O. K., 2013 m. vasario 6 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ N. P..

3. Atsakovė N. P. su ieškiniu sutinka.

4. Atsakovai R. K. ir E. K. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes ieÅ¡kovė testamento buvimo faktÄ galėjo nustatyti kreipdamasi į valstybės archyvÄ ar, po K. K. mirties (duomenys neskelbtini), iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ priimti palikimÄ pagal įstatymÄ , kaip įstatyminė įpėdinė. Nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus. Po K. K. mirties (duomenys neskelbtini), susirinkę giminaičiai nutarė, kad butÄ turi paveldėti sutuoktinė O. K.. Susitarimo buvo laikomasi, butÄ paveldėjo O. K.. Ginčas teisme prasidėjo po 2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-1096-881/2017, kur nustatyta, kad L. K. priėmė O. K. palikimÄ .

5. Notarė J. M. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes ieÅ¡kovė nepagrįstai, be teisėto pagrindo, praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus. Nurodo, kad ji atlieka notaro pareigas (duomenys neskelbtini), paveldėtam turtui, ieÅ¡kovė į notarų biurÄ nei dėl informacijos, nei dėl paveldėjimo nesikreipė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui priimti pagal 1994 m. birželio 20 d. K. K. suraÅ¡ytÄ testamentÄ (b. l. 17, 106, 107), kuriuo jis turtÄ paliko N. P.. IÅ¡ teismui pateikto K. K. mirties liudijimo (b. l.

6) nustatyta, kad jis mirė 2004 m. rugsėjo 30 d. ir turtÄ pagal 2005 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ir 2005 m. balandžio 29 d. nuosavybės teisės liudijimÄ paveldėjo O. K. (b. l. 9, 10). Teismui pateiktas 2012 m. spalio 24 d. O. K. mirties liudijimas (b. l.

7) ir jos 2004 m. spalio 19 d. sudarytas oficialus testamentas (b. l. 14), kuriuo ji turtÄ paliko L. K. ir N. P. lygiomis dalimis.

8. IÅ¡ 2013 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 11-13), testamentų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l. 16), Å¡alių paaiÅ¡kinimų, notaro atsiliepimo (b.l.32-35) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. P. paveldėjo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), o R. K. ir E. K. paveldėjo L. K. tenkančiÄ Â½ dalį buto (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti pagal 1994 m. birželio 20 d. K. K. suraÅ¡ytÄ testamentÄ (b. l. 17, 106, 107), kuriuo jis turtÄ paliko N. P.. PraÅ¡o panaikinti 2005 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ O. K., 2013 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ N. P..

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti po K. K. mirties 2004 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 6). Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pareiÅ¡kėja buvo antros eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymÄ . Pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ pagal įstatymÄ . Teismas vertino, kad praėjus 13 metų po palikėjo mirties, suradus testamentÄ , nėra jokio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, kai buvo atsisakyta paveldėti turtÄ pagal įstatymÄ , buvo iÅ¡reikÅ¡ta valia nepriimti palikimÄ . PareiÅ¡kėja nepasinaudojo Civilinio kodekso  5.8 straipsnyje suteikta teise ginčyti palikimo priėmimÄ per 1 metus nuo jo atsiradimo dienos. Atsakovai R. K. ir E. K. nurodo, kad buvo įpėdinių susitarimas, kad turtÄ po K. K. mirties 2004 m. rugsėjo 30 d. (b. l.

6) paveldi sutuoktinė O. K.. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė po 13 metų nuo palikimo atsiradimo dienos siekia atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, nors terminÄ palikimui priimti praleido sÄ moningai.

10. Teismas ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad paveldėjimo normose nustatytų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų neatlikimas sÄ lygoja atitinkamas pasekmes – kiti asmenys, turintys subjektinę teisę, įgyvendina paveldėjimo teisę ir įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu bÅ«tų galima atnaujinti terminÄ palikimui priimti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu N. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog notaras nesiėmė priemonių patikrinti testamentų egzistavimÄ . Teigia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusiÄ subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimÄ palikimo sudėtį. Pasak apeliantės įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, jog bÅ«tų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia. Apeliantė teigia, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti subjektinę teisę paveldėti bÅ«tent po to kai surado ir sužinojo apie testamentÄ .

13. Teigia, kad atsakovų nurodomos aplinkybės, jog neva buvo įpėdinių susitarimas, jog turtÄ paveldėtų palikėjo K. K. sutuoktinė niekuo nepagrįstos. Jei toks susitarimas bÅ«tų buvęs, dėl ko buvo sudarytas testamentas. BÅ«tent testamento sudarymas atspindėjo tikrÄ jÄ palikėjo valiÄ . Pažymi, kad apeliantė yra antros eilės įpėdinė ir neturėdama jokių duomenų negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo.

14. Atsakovai R. K. bei E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad apeliantė nesiėmė jokių veiksmų testamentui surasti per tris mėnesius nuo K. K. palikimo atsiradimo, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl to nepadarė, todėl negali kitų įpėdinių sÄ skaita gauti palikimo dalies. Be to, ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Civilinio kodekso 5.8 straipsnis). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo iÅ¡ esmės vienÄ priežastį, dėl ko ji laiku nesikreipė dėl buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, t. y. nurodo, jog apie palikėjo K. K. 1994 m. birželio 20 d. sudarytÄ testamentÄ , kuriuo palikėjas paliko savo turtÄ apeliantei, ji sužinojo tik 2017 metais.

19. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Civilinio kodekso 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ , t. y. priimti palikimÄ kiekvienas įpėdinis turi asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ .

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma termino priimti palikimÄ praleidimo priežastis nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po palikėjo mirties priimtų palikimÄ per Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese nebuvo suvaržyta. Nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį, negalima konstatuoti, kad ji buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

22. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės (ieÅ¡kovės) N. P. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Andrius Verikas