7549a513-1dd2-4fae-acf9-e3fe825d4733 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3258-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01204-2017-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V. (A. V.), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. (A. V.) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. kameros buvo perpildytos, tualete ir gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl visada buvo drėgna, iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«davo, netgi pradėdavo pÅ«ti, nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.

Kamerų sienos supelijusios, byrėjo tinkas, naktinis apÅ¡vietimas nesiekė 5 lx, o dieninis – 100 lx. Kadangi žiemÄ bÅ«davo labai Å¡alta ir langus sandariai uždarydavo, negaudavo gryno oro. Nei atvykęs, nei iÅ¡vykdamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«davo pamaitintas, dažnai valgydavo stovėdamas, nes kameroje buvo tik dvi kėdės, o stalas – 50 x 50 cm dydžio. Trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos buvo supelijusios, degė tik viena 10 vatų lemputė, trÅ«ko oro, ten jis bÅ«davo apie 5–6 val. per dienÄ .

Tokios kalinimo sÄ lygos sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, depresijÄ , pažeminimÄ , pablogino reputacijÄ , suprastėjo sveikata. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovės atstovės pažyma dėl asmenų skaičiaus kamerose yra netiksli, nes buvo dienų, kai kamerose po kelias dienas buvo laikomi dar vienas ar du asmenys. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas atsiliepime iÅ¡ bendro kameros ploto neiÅ¡skaičiuoja ploto, kurį užima baldai.

PaaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas atitvertas sienele, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Laikino sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas. Teigė, kad atsakovas dėl jo nurodytų aplinkybių įrodymų nepateikė, o tik iÅ¡vardino teisės aktus. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–16). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 10 d. 2016 m. sausio 29 d. jis buvo atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K ir uždarytas į kamerÄ Nr. 124 (plotas – 7,31 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2 (8 asmenys kameroje)), toje pačioje kameroje jis buvo 2016 m. sausio 31–vasario 5 d. (9 asmenys kameroje), 2016 m. vasario 6–7 d. (11 asmenų kameroje), 2016 m. vasario 8–9 d. (10 asmenų kameroje), 2016 m. vasario 10 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, 2016 m. gegužės 11 d. atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 271 (plotas – 7,76 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gegužės 13 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, 2016 m. gegužės 25 d. atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123 (plotas – 7,42 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 368 (plotas – 6,50 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 123 (plotas – 7,42 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 123 (1 asmuo kameroje), 2016 m. gegužės 28 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 360 (plotas – 6,59 m2 (1 asmuo kameroje)), toje pačioje kameroje jis buvo ir 2016 m. gegužės 29–31 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. birželio 1 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, 2016 m. lapkričio 2 d. atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106 (plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 318 (plotas – 7,81 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. lapkričio 4 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, 2016 m. lapkričio 30 d. atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gruodžio 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 317 (plotas – 7,61 m2 (1 asmuo kameroje)), 2016 m. gruodžio 2 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, 2017 m. sausio 6 d. atvežtas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112 (plotas – 7,28 m2 (1 asmuo kameroje)), 2017 m. sausio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 384 (plotas – 7,35 m2 (1 asmuo kameroje)), toje pačioje kameroje jis buvo ir 2017 m. sausio 8–10 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 11 d. iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų.

Lovos matmenys – apie 1,9 x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 x 0,5 m (0,3 m2), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitiko dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

PaaiÅ¡kina, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimui registruoti bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Laikas, kiek jie ten laikomi, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Asmenys, laikomi tokiose kamerose, maitinami dienotvarkės nustatytu laiku, sausas davinys iÅ¡duodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę tik pateikus praÅ¡ymÄ ir apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi. Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie gyvenamÄ sias kameras reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 2,52 Eur patirtų teismo iÅ¡laidų. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Dėl minimalaus ploto kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, todėl buvo pažeistas jo privatumas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1. papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ J. K. (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus, tačiau atkreipia dėmesį, kad pateikta pažyma apie kamerose laikomų asmenų skaičių yra netiksli.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nepagrindė Å¡io teiginio įrodymais, nenurodė, kuriose kamerose, kiek ir kada laikomų konkrečių asmenų buvo daugiau nei pateikta pažymoje, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas vertintinas kritiÅ¡kai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, plotus ir kartu su juo laikomų asmenų skaičių. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–16) pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. gegužės 29–31 d., iÅ¡ viso 3 dienas, buvo laikomas kameroje Nr. 360, kurioje tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m2).

Likusiomis dienomis 2016 m. sausio 29 d.–2017 m. sausio 11 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad didžiÄ jÄ laiko dalį (2016 m. sausio 29 d., 2016 m. gegužės 11 d.–2017 m. gegužės 12 d., 2016 m. gegužės 25–28 d., 2016 m. lapkričio 2–3 d., 2016 m. lapkričio 30–gruodžio 1 d., 2017 m. sausio 6–10 d.) LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas.

Be to, 2016 m. vasario 10–gegužės 10 d., 2016 m. gegužės 13–24 d., 2016 m. birželio 1–lapkričio 1 d., 2016 m. lapkričio 4–29 d., 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. sausio 5 d. laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . 2017 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kėjas taip pat iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ . Byloje nėra duomenų, kad iki 2017 m. vasario 28 d. jis grįžo į LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dalį kameros ploto užima baldai, todėl jose lieka mažiau vietos. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡Â RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡Â RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡Â LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, ir kad tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, tačiau pripažįsta, kad jis tik 2016 m. gegužės 29–31 d. (3 dienas) 360 kameroje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais (nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. vasario 9 d. ir nuo 2016 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., iÅ¡ viso 12 dienų) laikytinas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ nevykdymu. Dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio, Å¡viesos trÅ«kumo, virÅ¡utinių drabužių skalbimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose ir trumpalaikio sulaikymo patalpose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, kamerose žiemÄ buvo Å¡alta, drėgna, sienos supelijusios, byrėjo tinkas, iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«davo, nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1. papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. praneÅ¡ime Nr. 24-2591 „Dėl A. V. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, jis atitiko dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Asmenys, kurie gyvenamÄ sias kameras reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Teismui nėra pagrindo netikėti Å¡iuo atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu.

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 20–57), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K nuolat atliekami patikrinimai kamerose, daugelyje kamerų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kamerose, kuriose pažeidimai nustatyti, Lukiškių TI-K juos pašalino. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas pažymoje nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atliekami.

Kai kuriose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo atlikti patikrinimai kitais laikotarpiais, tačiau pažeidimų jose arba nebuvo nustatyta arba juos nustačius, pažeidimai buvo pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kameroje ar trumpalaikio sulaikymo patalpoje nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, buvo šalta ar jam trūko oro. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo teiginius, o tik išvardino teisės aktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu į skundÄ pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes pateikė įrodymus.

Pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais nėra. Minėtas LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. praneÅ¡imas Nr. 24-2591 bei Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos patikrinimo aktai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti, patalynė ir apatiniai skalbiami nemokamai, o virÅ¡utinius drabužius gali iÅ¡siskalbti, jei asmeninėje sÄ skaitoje turi pakankamai pinigų sumokėti už skalbimo paslaugÄ . Å iuo atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu nėra pagrindo abejoti. Kadangi teisės aktuose nenustatytas nemokamas virÅ¡utinių drabužių skalbimas, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Dėl maitinimo ir laikymo trumpalaikio sulaikymo kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad nei atvežtas, nei iÅ¡vežamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«davo pamaitintas, dažnai valgydavo stovėdamas, kadangi kameroje buvo tik dvi kėdės, o stalas tik 50 x 50 cm dydžio.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. pranešimas Nr. 24-2591 (b. l.

19) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose buvo stalas (kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 x 0,5 m, kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklauso nuo lovų skaičiaus), kėdutės (kamerose iki 4 lovų apie 0,3 x 0,3 m, kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį 2016 m. sausio 29 d.–2017 m. sausio 10 d. laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, dažnai buvo iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nemažai laiko buvo laikomas kameroje vienas, todėl, teismo nuomone, turėjo galimybę pasidėti maistÄ ant stalo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės) 34 punkte nurodoma, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę.

Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu yra nustatyta, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimui registruoti bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Laikas, kiek jie ten laikomi, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Asmenys, laikomi tokiose kamerose, maitinami dienotvarkės nustatytu laiku, sausas davinys iÅ¡duodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su skundu, kad nei atvykęs, nei iÅ¡vykdamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K negaudavo maisto, jis nepaneigė atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimo, kad asmenys, esantys trumpalaikio laikymo kamerose, maitinami dienotvarkės nustatytu laiku, sausas davinys iÅ¡duodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas, tačiau šio teiginio nesukonkretino, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai negali būti pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl maisto neišdavimo, neturėjimo galimybės pavalgyti prie stalo ir laikymo trumpalaikio sulaikymo kamerose ilgiau nei 2 valandas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui 3 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeidžiamas 12 dienų (nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. vasario 9 d. ir nuo 2016 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. perpildytose kamerose jis buvo laikomas tik 3 dienas, kad Å¡iuo laikotarpiu jis kelis kartus buvo iÅ¡vežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , taip pat perkeliamas į kameras, kuriose minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai, kuriuos teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 45 Eur sumos priteisimas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos ir nepagrindė jos įrodymais, Å¡is praÅ¡ymas teismo sprendimu nesprendžiamas. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. V. (A. V.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti A. V. (A. V.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 45 (keturiasdeÅ¡imt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Irena Paulauskienė