7548336a-d6b9-47d0-9175-e9d6556546fd · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti, kad atsakovas UAB âFinansų rizikos valdymasâ piktnaudžiavo savo teisÄmis pagal 2007 m. lapkriÄio 23 d. Repo sutartį Nr. 3778 ir 2008 m. birželio 2 d. Repo sutartį Nr. 4442 bei tuo pažeidÄ Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nustatytus imperatyvus;
Legislator headnote
AI generated7548336a-d6b9-47d0-9175-e9d6556546fd · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovo teigimu, Repo sandoriai patenka į FPRÄ® reglamentuojamų investicinių paslaugų sÄ vokÄ . Repo sutarÄių sudarymo metu ieÅ¡kovas manÄ, kad sutartys sudaromos su tuo paÄiu juridiniu asmeniu â AB FMÄ® âFINASTAâ, kuri yra profesionalus investicinių paslaugų teikÄjas ir patarÄjas. VÄliau investicines paslaugas, susijusias su Repo sutartimis, teikÄ Bankas. DÄl Å¡ios priežasties investuotojo interesų apsaugÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimai, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti taikomi tiek Bankui, tiek su Banku glaudžiai bendradarbiavusiai FRV.
Full text
CivilinÄ byla Nr             CivilinÄ byla Nr. 2A-717/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-02890-2012-9             Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Virginijos ÄekanauskaitÄs ir DanguolÄs MartinaviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo L.
D. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1786-661/2013 pagal ieÅ¡kovo L. D. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei bankui âFINASTAâ, uždarajai akcinei bendrovei âFinansų rizikos valdymasâ ir F. D. dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais ir nuostolių atlyginimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas praÅ¡Ä:
1) pripažinti, kad atsakovas UAB âFinansų rizikos valdymasâ piktnaudžiavo savo teisÄmis pagal 2007 m. lapkriÄio 23 d. Repo sutartį Nr. 3778 ir 2008 m. birželio 2 d. Repo sutartį Nr. 4442 bei tuo pažeidÄ Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nustatytus imperatyvus;
2) pripažinti 2009 m. liepos 24 d. Kredito sutartį Nr. KRE-108467 negaliojanÄia ab initio ir taikyti restitucijÄ ;
3) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų UAB âFinansų rizikos valdymasâ ir AB banko âFINASTAâ 512 718,94 Lt nuostolių;
4) pripažinti negaliojanÄiu hipotekos lakÅ¡tÄ , kurio pagrindu 2009 m. liepos 31 d. Hipotekos registre įregistruota ieÅ¡kovo tÄvo F. D. sutartinÄ hipoteka (identifikavimo kodas 01120090013235);
5) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas su AB finansų maklerio įmone âFINASTAâ (toliau - AB FMÄ® âFINASTAâ) 2007 m. lapkriÄio 23 d. sudarÄ Investicinių paslaugų sutartį, kurios preambulÄje pažymÄta, kad ieÅ¡kovas yra pripažintas neprofesionaliuoju investuotoju ir jam taikomos visos teisÄs aktuose nustatytos apsaugos priemonÄs. VÄliau, 2009 m. liepos 21d., ieÅ¡kovas sudarÄ Investicinių paslaugų teikimo sutartį su AB banku âFINASTAâ (toliau â Bankas).             IeÅ¡kovas tÄ paÄiÄ dienÄ , 2007 m. lapkriÄio 23 d., kartu su Investicinių paslaugų sutartimi sudarÄ Vertybinių popierių atpirkimo sutartį (toliau â 2007 m. lapkriÄio 23 d.
Repo sutartis) su tai paÄiai įmonių grupei kaip ir AB FMÄ® âFINASTAâ tuo metu priklausanÄia UAB âFinastaâ rizikos valdymas (dabar â UAB âFinansų rizikos valdymasâ) (toliau â FRV). Å ia sutartimi ieÅ¡kovas pardavÄ FRV 155 881 vnt. AB Å iaulių banko akcijų po 2,29 Lt už vnt. (iÅ¡ viso už 356 280,49 Lt) ir įsipareigojo atpirkti akcijas iÅ¡ FRV iki 2008 m. gegužÄs 23 d. SutartÄ akcijų atpirkimo dienÄ ieÅ¡kovas neatpirko iÅ¡ FRV Å iaulių banko akcijų, jos liko FRV nuosavybÄje ir FRV įgijo teisÄ jas parduoti bei tokiu bÅ«du sumažinti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ .
IeÅ¡kovo teigimu, FRV ilgÄ laikÄ neatpirktų Å iaulių banko akcijų nerealizavo ir ieÅ¡kovo įsiskolinimo nesumažino, dÄl to įsiskolinimas didÄjo â krito akcijų vertÄ ir kaupÄsi palÅ«kanos. IeÅ¡kovui neatpirkus iÅ¡ FRV Å iaulių banko akcijų, ieÅ¡kovas su FRV 2008 m. birželio 2 d. sudarÄ kitÄ Vertybinių popierių atpirkimo sutartį (toliau â 2008 m. birželio 2 d. Repo sutartis). Å ia sutartimi ieÅ¡kovas pardavÄ FRV 3 550 vnt. AB âLifosaâ akcijų po 43 Lt už vnt. (iÅ¡ viso už 152 650 Lt) ir įsipareigojo atpirkti akcijas iÅ¡ FRV iki 2008 m. rugsÄjo 2 d.
SutartÄ akcijų atpirkimo dienÄ ieÅ¡kovas neatpirko iÅ¡ FRV Lifosos akcijų ir jos liko FRV nuosavybÄje. Kaip ir su Å iaulių banko akcijomis, FRV ilgÄ laikÄ Lifosos akcijų nerealizavo, todÄl ieÅ¡kovo įsiskolinimas didÄjo.             IeÅ¡kovui neatpirkus nurodytų akcijų, ieÅ¡kovo bendra skola pagal Repo sutartis iki 2009 m. liepos 24 d. pasiekÄ 592 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, siekiant užbaigti Repo sutartis, Bankas perÄmÄ FRV reikalavimo teises ieÅ¡kovui ir 2009 m. liepos 24 d. su ieÅ¡kovu sudarÄ Kredito sutartį, pagal kuriÄ Bankas įformino ieÅ¡kovo iÅ¡ Repo sutarÄių kylanÄiÄ 592 000 Lt skolÄ kaip kreditÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ Bankui iki 2024 m. liepos 24 d.
Siekiant užtikrinti prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymÄ , ieÅ¡kovas įkeitÄ Bankui 174 251 vnt. Å iaulių banko akcijų ir 3 550 vnt. Lifosos akcijų, kurių bendra vertÄ Å¡alių susitarimu buvo 213 033,20 Lt. Be to, ieÅ¡kovo tÄvas F. D. įkeitÄ Bankui jam nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, Bankas 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. įspÄjo ieÅ¡kovÄ , kad nevykdant Banko praÅ¡ymų sukaupti sÄ skaitoje tam tikrÄ sumÄ palÅ«kanų mokÄjimui ir pateikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, Kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta be papildomo praneÅ¡imo.
Po kelių mÄnesių ieÅ¡kovui ir jo tÄvui notaras pateikÄ 2012 m. rugsÄjo 25 d. praneÅ¡imÄ apie Banko praÅ¡ymÄ dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Bankui įkeisto buto.             Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau â FPRÄ®) 22 straipsnio 1 dalis nustato finansų maklerio įmonÄs pareigÄ teikiant klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais.
IeÅ¡kovo teigimu, Repo sandoriai patenka į FPRÄ® reglamentuojamų investicinių paslaugų sÄ vokÄ . Repo sutarÄių sudarymo metu ieÅ¡kovas manÄ, kad sutartys sudaromos su tuo paÄiu juridiniu asmeniu â AB FMÄ® âFINASTAâ, kuri yra profesionalus investicinių paslaugų teikÄjas ir patarÄjas. VÄliau investicines paslaugas, susijusias su Repo sutartimis, teikÄ Bankas. DÄl Å¡ios priežasties investuotojo interesų apsaugÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimai, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti taikomi tiek Bankui, tiek su Banku glaudžiai bendradarbiavusiai FRV.
Vertybinių popierių komisija 2009 m. gruodžio 10 d. skyrÄ baudÄ FRV už tai, kad Å¡i bendrovÄ nuo 2007 m. lapkriÄio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. vykdÄ investicinÄ veiklÄ , neturÄdama Å¡iai veiklai reikalingos licencijos. Komisija nustatÄ, kad FRV organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudarinÄjo sandorius savo sÄ skaita už reguliuojamos rinkos ar daugiaÅ¡alÄs prekybos sistemos ribų, kartu suteikdama technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su ja sandorius; tokiu bÅ«du FRV sudarinÄjo finansinių priemonių atpirkimo (repo) sandorius su neprofesionaliais investuotojais; minÄtÄ veiklÄ FRV vykdÄ pasinaudodama AB FMÄ® âFINASTAâ techninÄmis galimybÄmis ir žmogiÅ¡kaisiais iÅ¡tekliais.
CK 1.137 straipsnio 3 dalis draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonÄmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinÄs teisÄs paskirÄiai. IeÅ¡kovo nuomone, FRV piktnaudžiavo savo teisÄmis ir pažeidÄ FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. IeÅ¡kovui laiku neatpirkus Å iaulių banko ir Lifosos akcijų, FRV įgijo teisÄ laisvai disponuoti (parduoti) jomis ir iÅ¡ gautų lÄšų padengti ieÅ¡kovo prievoles, taÄiau nepasinaudojo Å¡ia teise ir leido akcijų vertei nuolatos ir tendencingai kristi, dÄl to ieÅ¡kovo įsiskolinimas nuolat didÄjo.
Rinkoms krentant, FRV neatpirktas akcijas laikÄ tol, kol buvo sudaryta Kredito sutartis. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo įsitikinimu, FRV perkÄlÄ visÄ rinkos žemumas pasiekusių vertybinių popierių rizikÄ ieÅ¡kovui ir papildomai užsitikrino savo paÄios interesų apsaugÄ . IeÅ¡kovo paskaiÄiavimais, jeigu FRV nebÅ«tų piktnaudžiavusi savo teise disponuoti neatpirktomis akcijomis savo nuožiÅ«ra ir bÅ«tų veikusi sÄ Å¾iningai, teisingai, profesionaliai bei geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, 2008 m. rugsÄjo 15 d. ieÅ¡kovas bÅ«tų skolingas FRV 79 281,06 Lt.
IeÅ¡kovas pabrÄžÄ, kad ne rinkoms augant, o bÅ«tent tada, kai rinkos krenta, labiausiai reikalingas racionalus profesionalaus investicinių paslaugų teikÄjo elgesys, nes neprofesionalieji investuotojai yra labiau linkÄ vadovautis emocijomis ir tai dažnai sÄ lygoja nuostolingų investicinių sprendimų priÄmimÄ esant kritinei situacijai rinkose. Matydama, kad Å iaulių banko ir Lifosos akcijos nukrito daugiau kaip 60 proc., FRV dar labiau pablogino ieÅ¡kovo padÄtį, pasiÅ«lydama ieÅ¡kovui sudaryti Kredito sutartį, įkeisti ieÅ¡kovo tÄvui priklausantį butÄ ir tokiu bÅ«du perkÄlÄ dar didesnÄ prisiimamos rizikos dalį ieÅ¡kovui bei jo artimiesiems.
IeÅ¡kovo paskaiÄiavimais, jeigu FRV bÅ«tų veikusi aktyviai ir realizavusi akcijas, ieÅ¡kovas bÅ«tų skolingas jai ne 592 000 Lt, o 79 281,06 Lt, t. y. ieÅ¡kovas patyrÄ 512 718,94 Lt nuostolių. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ abiejų atsakovų â FRV ir Banko, nes ieÅ¡kovas, sudarydamas Repo sutartis, turÄjo pagrįstÄ pagrindÄ sutapatinti FRV su Banku ir tikÄtis, kad tiek FRV, tiek Bankas prisiima tÄ paÄiÄ atsakomybÄ ir dalijasi tuo paÄiu intelektiniu kapitalu teikiant investicines paslaugas pagal Å¡ias sutartis.             IeÅ¡kovo teigimu, matydama, kad ieÅ¡kovo padÄtis yra beviltiÅ¡ka, ieÅ¡kovas neturi pajamų dengti įsiskolinimo pagal Repo sutartis, ieÅ¡kovo neatpirkti vertybiniai popieriai prarado daugiau nei 60 proc. savo rinkos vertÄs, FRV įkalbÄjo ieÅ¡kovÄ susidariusį įsiskolinimÄ Ä¯forminti kaip ieÅ¡kovo skolÄ Bankui, neva tokį ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ bus lengviau administruoti, o ieÅ¡kovo neatpirktomis Å iaulių banko ir Lifosos akcijomis bus galima disponuoti siekiant pagerinti ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtį.
IeÅ¡kovas, bÅ«damas neprofesionalus investuotojas ir paveiktas emocijų, sutiko su dar viena FRV siÅ«loma galimybe, kuri suteikÄ vilties padengti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ tuo atveju, jeigu neatpirktų vertybinių popierių vertÄ pakiltų. Gavus ieÅ¡kovo sutikimÄ sudaryti Kredito sutartį, FRV savo reikalavimo teises, kylanÄias iÅ¡ Repo sutarÄių, perleido Bankui, o ieÅ¡kovui Banko suteiktas 592 000 Lt kreditas buvo panaudotas Repo sutarÄių užbaigimui. IeÅ¡kovo nuomone, FRV pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų žmonių finansinį padÄtį bloginantį sprendimÄ â sudaryti Kredito sutartį, įkeisti ieÅ¡kovo tÄvo vienintelį butÄ ir gauti ieÅ¡kovo sesers I.
V. laidavimÄ už palÅ«kanų mokÄjimÄ . Tokiu bÅ«du Bankas sudarÄ Kredito sutartį ieÅ¡kovui labai nenaudingomis sÄ lygomis, pasinaudodamas ieÅ¡kovui susidÄjusiomis sunkiomis aplinkybÄmis. IeÅ¡kovo teigimu, susidÄjusios sunkios aplinkybÄs yra Å¡ios: didelis įsiskolinimas (592 000 Lt), ieÅ¡kovas buvo bedarbis, rinkų kritimas ieÅ¡kovui sukÄlÄ didelių emocinių iÅ¡gyvenimų. IeÅ¡kovas mano, kad FRV ir Bankas pasinaudojo ieÅ¡kovo neprofesionalumu ir jo tikÄjimu, jog vertybinių popierių rinka greitu metu atsities, tuo tarpu Bankui Kredito sutartis buvo itin naudinga, nes jis padidino savo interesų apsaugÄ gaudamas turto įkeitimÄ ir laidavimÄ už palÅ«kanų mokÄjimÄ .
Kredito sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kiai nenaudingos ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo vertinimu, Kredito sutartis buvo sudaryta nesilaikant FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalies nustatyto imperatyvo (CK 1.80 str. 1 d) ir Kredito sutartį dÄl susidÄjusių aplinkybių ieÅ¡kovas buvo privestas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str. 1 d.).             IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti Kredito sutartį, negaliojanÄia, atitinkamai praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiu įkeitimo lakÅ¡tÄ , nes įkeitimas buvo sudarytas analogiÅ¡kų aplinkybių kontekste.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas, sprÄsdamas dÄl Repo sutarÄių vykdymo, nurodÄ, kad jos priskirtinos prie rizikingų sandorių, nes be įprastų paskolos negrÄ Å¾inimo rizikų, egzistuoja ir užstato (finansinių priemonių) nuvertÄjimo rizika. NustatÄ, kad ieÅ¡kovas tokius sandorius sudarinÄja nuo 2005 m., juos vykdydavo, po to sudarydavo naujus ir tai rodo, jog ieÅ¡kovas ne tik suprato Å¡ių sandorių esmÄ ir rizikÄ , bet ir turÄjo pakankamai patirties juos vykdyti bei siekÄ ginÄijamų Repo sutarÄių sukeliamų teisinių pasekmių.
IeÅ¡kovas AB FMÄ® âFINASTAâ pateiktoje anketoje nurodÄ, kad jo rizikos tolerancijos lygis yra didžiausias. Å ios aplinkybÄs leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas suvokÄ repo sandorių prigimtį ir toleravo jų keliamÄ rizikÄ , be to, pats patvirtino, jog dalis vertybinių popierių kainos kritimo rizikos tenka ir ieÅ¡kovui. Teismas, vertindamas Repo sutarÄių sudarymÄ FPRÄ® 22 straipsnio kontekste, sprendÄ, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta visa bÅ«tina informacija, kurios pagrindu ieÅ¡kovas galÄtų suprasti investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmÄ bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galÄtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
PasiraÅ¡ydamas 2007 m. lapkriÄio 23 d. Investicinių paslaugų sutartį ieÅ¡kovas patvirtino, kad susipažino su nurodytais dokumentais, užpildÄ anketÄ , kurioje pateikÄ informacijÄ apie vykdomÄ veiklÄ , iÅ¡silavinimÄ (aukÅ¡tasis â filologija ir teisÄ), Å¡eimyninÄ ir finansinÄ padÄtį, investavimo planus ir priimtinÄ rizikos lygį (nurodÄ, kad pasirengÄs prisiimti didelÄ rizikÄ ), investavimo patirtį ir žinių lygį apie konkreÄias finansines priemones (nurodÄ, kad investuoja nuo 2001 m. vidutinis sandorių skaiÄius per metus â 100, gerai iÅ¡mano prekybÄ akcijomis ir obligacijomis).
Ä®vertinÄs visas aplinkybes, teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas, kaip neprofesionalus klientas, buvo tinkamai informuotas apie repo sandorio esmÄ, jam bÅ«dingas rizikas, galÄjo priimti pagrįstÄ sprendimÄ dÄl tokio sandorio sudarymo. Atitinkamai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad FRV nesiekÄ perimti ieÅ¡kovui priklausanÄių akcijų â sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutarÄių â ir neprisiÄmÄ rizikos, susijusios su Repo sutarÄių pagrindu perleistų akcijų kainų svyravimu, nes tai ieÅ¡kovui tenkanti rizika, kuriÄ jis turi įvertinti pats.
Teismas pažymÄjo, kad Repo sutarÄių 7.4 punkte nustatyta teisÄ, o ne pareiga parduoti laiku neatpirktus vertybinius popierius, yra naudinga abiem sandorio Å¡alims, nes nesukuria griežtos taisyklÄs, kaip turi elgtis FRV, kai ieÅ¡kovas neįvykdo savo prievolių, o kaip tik suteikia Å¡alims teisÄ derybomis sprÄsti dÄl kiekvienu konkreÄiu atveju geriausio elgesio, siekiant abiem Å¡alims geriausio rezultato. Teismo teigimu, sudarant sandorį, tarpininkavo AB FMÄ® âFINASTAâ, t. y. Å¡alims investicines paslaugas, prieÅ¡ tai įsitikinusi tokios paslaugos tinkamumu kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, suteikÄ licencijuotas investicinių paslaugų teikÄjas.
Kadangi ieÅ¡kovas buvo sudarÄs sutartį ir su AB FMÄ® âFINASTAâ, ir su FRV, remiantis bonus pater familias koncepcija, pagal kuriÄ vidutinių sugebÄjimų asmuo turi ir gali identifikuoti asmenį, kuris nurodytas sutartyje, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas suprato, jog sutartį sudaro ne su finansų maklerio įmone.             Teismas, sprÄsdamas dÄl Kredito sutarties pripažinimo negaliojanÄia, nustatÄ, kad ieÅ¡kovas nuo 2005 m. iki 2009 m. sudarÄ 13 repo sandorių ir visi sandoriai buvo įvykdyti.
IeÅ¡kovas ginÄija tik dvi Repo sutartis, kurių laiku neįvykdÄ ir jų įvykdymo terminas Å¡alių (FRV ir ieÅ¡kovo) buvo pratÄstas. IeÅ¡kovo ginÄijamos Repo sutartys buvo įvykdytos po to, kai ieÅ¡kovas sudarÄ su Banku Kredito sutartį, pagal kuriÄ Bankas suteikÄ ieÅ¡kovui 592 000 Lt kreditÄ , skirtÄ užbaigti Repo sutartis. Kredito lÄÅ¡os buvo iÅ¡mokÄtos į ieÅ¡kovo Banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios ieÅ¡kovo buvo pervestos į jo sÄ skaitÄ AB FMÄ® âFINASTAâ. IeÅ¡kovo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieÅ¡kovo tÄvo butas, ieÅ¡kovo turimi vertybiniai popieriai ir pateiktas ieÅ¡kovo sesers laidavimas, įkeista ieÅ¡kovo pagal Repo sutartis sukaupta garantinÄ Ä¯moka.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs neneigia, kad neįvykdÄ Kredito sutarties, o ginÄija jÄ kitais pagrindais, t. y. mano, jog Bankas pasinaudojo ieÅ¡kovui susidÄjusiomis sunkiomis aplinkybÄmis ir sudarÄ Kredito sutartį, kuri yra aiÅ¡kiai nenaudinga ieÅ¡kovui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodytų teiginių. IeÅ¡kovas, sudarÄs Kredito sutartį, savo veiksmais nuolat jį patvirtindavo, t. y. vykdydavo prisiimtus įsipareigojimus, dvejus metus mokÄjo palÅ«kanas, keitÄ sutarties sÄ lygas, pateikÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, teikÄ siÅ«lymus dÄl sÄ lygų pakeitimo.
Teismas laikÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs patvirtino ginÄijamÄ sandorį (CPK 1.79 str.). AtkreipÄ dÄmesį, kad prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo turÄtÄ Ä¯siskolinimÄ , teismo vertinimu, Kredito sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo palankios ir naudingos, t. y. kredito grÄ Å¾inimas atidÄtas 60 mÄnesių, grÄ Å¾inimas iÅ¡dÄstytas 15 metų, pirmuosius dvejus metus ieÅ¡kovas turÄjo mokÄti tik vieno procento dydžio palÅ«kanas, Bankas sutiko su ieÅ¡kovo pageidavimu įkeisti ieÅ¡kovo turimÄ finansinių priemonių portfelį, tikintis, kad ateityje jo vertÄ paaugs ir ieÅ¡kovas grÄ Å¾ins didesnÄ kredito dalį.             NepatenkinÄs pagrindinių ieÅ¡kovo reikalavimų, teismas netenkino ir iÅ¡vestinių reikalavimų dÄl restitucijos ir hipotekos.             Teismas pažymÄjo, kad prieÅ¡ skelbiant sprendimÄ buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinÄjimÄ , nes 2013 m. gegužÄs 21 d. visuomenÄs informavimo priemonÄse buvo paskelbta informacija apie tai, kad baudžiamojon atsakomybÄn dÄl vertimosi finansine veikla neturint licencijos buvo patraukti tam tikri asmenys.
Teismas netenkino Å¡io praÅ¡ymo, konstatavÄs, kad Å¡i informacija nÄra susijusi su Å¡ios bylos nagrinÄjimu ir atkreipÄ dÄmesį, kad 2013 m. gegužÄs 30 d. vieÅ¡ai paskelbta, jog ieÅ¡kovo nurodyti asmenys yra iÅ¡teisinti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.
Teismas netaikÄ materialinių teisÄs normų, reglamentuojanÄių niekinio sandorio pripažinimÄ ir jo pasekmių taikymÄ (CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str., 2.77 str., FPRÄ® 4 str. 1 d.), nors FRV vykdÄ investicinÄ veiklÄ ir su apeliantu sudarÄ sandorius neturÄdamas Å¡iai veiklai privalomos licencijos (CPK 330 str.). Teismas nepagrįstai atsisakÄ iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ , tokiu bÅ«du atsisakydamas tirti įrodymus, patvirtinanÄius, kad FRV sudarÄ sandorius neturÄdama licencijos, dÄl to nebuvo atskleista bylos esmÄ ir buvo neteisingai iÅ¡sprÄsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).             2.
Apeliantas dar ieÅ¡kinyje nurodÄ Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir juo nustatytas aplinkybes dÄl nelicencijuotos FRV veiklos sudarant repo sandorius, kuriais teikiamos investicinÄs paslaugos. IeÅ¡kovo su FRV sudarytos Repo sutartys yra niekiniai sandoriai (CK 1.80 str. 1 d.). Visi vÄlesni apelianto ir atsakovų pasiraÅ¡yti susitarimai yra nurodytų niekinių Repo sutarÄių pasekmÄ. Apeliantas Å¡iomis aplinkybÄmis rÄmÄsi savo paaiÅ¡kinimuose nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2013 m. gegužÄs 15 d. teismo posÄdyje.
PraÅ¡Ä iÅ¡reikalauti minÄtÄ sprendimÄ , o teismas nepagrįstai praÅ¡ymÄ atmetÄ. IÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs ir atidÄjus sprendimo paskelbimÄ , apeliantas 2013 m. gegužÄs 24 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinÄjimÄ iÅ¡ esmÄs dÄl naujai paaiÅ¡kÄjusios aplinkybÄs, susijusios su FRV investicine veikla, neturint licencijos. Å iuo praÅ¡ymu apeliantas siekÄ, kad pirmosios instancijos teisme bÅ«tų tiriama Å¡i esminÄ reikÅ¡mÄ turinti aplinkybÄ, nes paaiÅ¡kÄjo, jog buvusiems FRV vadovams yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla.             3.
Apeliantas su FRV sudarÄ Repo sutartis, kurios patenka į FPRÄ® reglamentuojamų investicinių paslaugų sÄ vokÄ , Å¡ioms paslaugoms teikti yra privaloma licencija (FPRÄ® 4 str. 1 d.). Repo sandorių sudarymas yra pagrindinÄ FRV veikla, kuri buvo vykdoma neturint licencijos. Å ie aktai yra konstatuoti minÄtame Vertybinių popierių komisijos sprendime. Sandoris, kurio dalykas yra licencijuojama veikla, yra negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.). Apelianto su FRV sudarytos Repo sutartys yra niekiniai sandoriai, iÅ¡ kurių negali atsirasti teisÄtos pasekmÄs. Niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 1, 5 d.).
Apeliantas rÄmÄsi nurodytomis aplinkybÄmis ir argumentais kaip savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, įskaitant paaiÅ¡kinimus 2013 m. gegužÄs 15 d. teismo posÄdyje, taÄiau skundžiamame sprendime Å¡ie apelianto argumentai nebuvo vertinami ir dÄl jų nepasisakyta. Esant akivaizdžiam pagrindui konstatuoti faktÄ , kad Repo sutartys yra niekiniai sandoriai, nepagrįstai buvo atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai, nes:
1) Kredito sutartis buvo sudaryta kaip tiesioginÄ Repo sutarÄių pasekmÄ; pripažinus Repo sutartis niekinÄmis, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kad apeliantas Kredito sutartį vykdÄ;
2) FRV yra nesÄ Å¾ininga Å¡alis, nes negalÄjo nežinoti, kad sudaro Repo sutartis neturint bÅ«tinos licencijos, todÄl visos neigiamos tokių sandorių pasekmÄs turÄtų tekti FRV;
3) kadangi niekinis sandoris negali sukurti teisÄtų pasekmių ir jo Å¡alys negali patvirtinti, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos aplinkybÄs, kad apeliantas su FRV pasiraÅ¡Ä vÄlesnius Repo sutarÄių papildomus ir pakeitimus.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB âFinansų rizikos valdymasâ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.
Civilinio proceso dispozityvumo principas suteikia proceso Å¡alims galimybÄ laisvai naudotis savo teisÄmis ir taip veikti proceso eigÄ . TaÄiau vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principais, Å¡alys savo reikalavimus privalo suformuluoti pasirengimo teisminiam nagrinÄjimui pirmosios instancijos teisme metu.             2. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus lemia ir draudimÄ apeliacijoje pateikti naujus įrodymus.
IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ , taÄiau nei ieÅ¡kinyje, nei iki pradedant nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs neteikÄ praÅ¡ymo dÄl Å¡io sprendimo iÅ¡reikalavimo.             3. Jokios įtakos ieÅ¡kovui priimant vienokį ar kitokį sprendimÄ , susijusį su investavimu, FRV negalÄjo padaryti. Abiejų Å¡alių valia buvo sudaryti paskolos sutartį, jos vykdymÄ užtikrinant finansinÄmis priemonÄmis. DÄl to apelianto teiginys, kad pagrindinis tarp Å¡alių susiklostÄs teisinis santykis yra investicinių paslaugų teikimas, yra klaidingas.
Apeliantas nepagrįstai siekia pripažinti Repo sutartis niekinÄmis CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu. Šį reikalavimÄ apeliantas kelia tik apeliaciniame skunde, nes ieÅ¡kinyje buvo nurodyti kiti reikalavimai.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB bankas âFINASTAâ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1. DÄl Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo (toliau â VPK sprendimas).
Jokio tiesioginio ryÅ¡io tarp VPK sprendimo ir Banko sudarytos Kredito sutarties nÄra, todÄl ir priežastinio ryÅ¡io tarp VPK sprendimo bei Kredito sutarties (ne)galiojimo nÄra ir negali bÅ«ti. Pagal CPK 182 straipsnį administracinÄje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik jeigu sprendimas priimtas teismo, o ne kitos institucijos. TodÄl VPK sprendimas neturÄjo prejudicinÄs galios Banko ir ieÅ¡kovo tarpusavio santykiams, jų teisÄms ir pareigoms, kylanÄioms iÅ¡ Kredito sutarties.
Be to, Banko nuomone, VPK sprendimas yra ydingas ir nepagrįstas.             2. DÄl investicinÄs veiklos licencijavimo. NÄra pagrindo vadovautis VPK, Banko nuomone, klaidingai nustatyta aplinkybe, kad FRV veikla buvo lecencijuojama ar suteikti Å¡iai aplinkybei prejudicinÄ reikÅ¡mÄ. Teismas turÄtų savarankiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti investicinių paslaugų reglamentavimo turtinį, investicinių paslaugų licencijavimui teisÄs aktuose keliamus kriterijus ir taikomas iÅ¡imtis.
VRK sprendime taikytos FRPÄ® nuostatos, reglamentuojanÄios investicinÄs veiklos licencijavimÄ ir numatanÄios iÅ¡imtis, kada licencija yra nereikalinga, paÄios priežiÅ«ros institucijos yra aiÅ¡kinamos dviprasmiÅ¡kai. Banko nuomone, nagrinÄjant bylÄ nÄra pagrindo vadovautis VPK sprendime, kuris nÄra susijÄs su nagrinÄjama byla ir yra ydingas bei nepagrįstas, nurodytomis aplinkybÄmis ir jų vertinimu.             3. DÄl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo ryÅ¡io tarp Repo sutarÄių ir Kredito sutarties nebuvimo.
NÄra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pripažinus Repo sutartis niekinÄmis, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, jog apeliantas su Banku pasiraÅ¡ytÄ Kredito sutartį vykdÄ, pasiraÅ¡Ä jos pakeitimus, tuo patvirtindamas sudarytÄ sandorį. Banko nuomone, Repo sutarÄių galiojimas ar negaliojimas neturi ir negali turÄti įtakos Kredito sutarties galiojimui. Kredito sutartis yra atskira, savarankiÅ¡ka sutartis. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepalaiko savo argumentų, kad Kredito sutartis buvo sudaryta nepalankiomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis ir nepasisako dÄl skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais teismas atmÄtÄ ieÅ¡kovo teiginius ir atsisakÄ tenkinti ieÅ¡kinį.
Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neginÄija skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais kritiÅ¡kai įvertinti ir atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai. Tai, kad Banko suteiktas kredito lÄÅ¡as ieÅ¡kovas pervedÄ treÄiajai Å¡aliai (FRV), kuri turi, turÄjo ar turÄs tam tikrų administracini procesų, ginÄų ar arbitražo procedÅ«rų, Kredito sutarties nedaro savaime niekine ir/ar negaliojanÄia. Kredito sutarties galiojimas nÄra priklausomas nuo kitų ieÅ¡kovo su treÄiaisiais asmenimis (FRV) sudarytų sutarÄių galiojimo ar negaliojimo.
Kredito sutartis â savarankiÅ¡ka sutartis, iÅ¡ kurios kylanÄius įsipareigojimus Bankas visiÅ¡kai įvykdÄ, o ieÅ¡kovas â ne. PrieÅ¡ingas traktavimas sukurtų neleistinÄ teisminį precedentÄ , kuomet nuginÄijus, pripažinus negaliojanÄiomis sutartis, kurių vykdymui bankai suteikia finansavimÄ , savaime padarytų negaliojanÄiomis nenuspÄjamÄ skaiÄių sutarÄių. NagrinÄjamu atveju teismas iÅ¡samiai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo teisinius santykius, kurie susiklostÄ ieÅ¡kovo sutarÄių, sudarytų tiek su FRV, tiek su AB FMÄ® âFINASTAâ, tiek su Banku.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              IeÅ¡kovas su AB FMÄ® âFINASTAâ 2007 m. lapkriÄio 23 d. sudarÄ Investicinių paslaugų sutartį, kuri reglamentuoja santykius tarp ieÅ¡kovo (kliento) ir AB FMÄ® âFINASTAâ (tarpininko), kylanÄius teikiant klientui investicines paslaugas (t. 1, b. l. 16-18). Å ios sutarties preambulÄje pažymÄta, kad ieÅ¡kovas yra pripažintas neprofesionaliuoju investuotoju ir jam taikomos visos teisÄs aktuose nustatytos apsaugos priemonÄs. TÄ paÄiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su UAB âFinastaâ rizikos valdymas (dabar â UAB âFinansų rizikos valdymasâ) (toliau â FRV) sudarÄ Vertybinių popierių atpirkimo sutartį (toliau â 2007 m. lapkriÄio 23 d.
Repo sutartis) (t. 1, b. l. 26-29). Å ia sutartimi ieÅ¡kovas pardavÄ FRV 155 881 vnt. AB Å iaulių banko akcijų po 2,29 Lt už vnt. (iÅ¡ viso už 356 280,49 Lt) ir įsipareigojo atpirkti akcijas iÅ¡ FRV iki 2008 m. gegužÄs 23 d. Byloje ginÄo nÄra, kad sutartÄ akcijų atpirkimo dienÄ ieÅ¡kovas neatpirko iÅ¡ FRV Å iaulių banko akcijų. IeÅ¡kovui neatpirkus iÅ¡ FRV Å iaulių banko akcijų, ieÅ¡kovas su FRV 2008 m. birželio 2 d. sudarÄ kitÄ Vertybinių popierių atpirkimo sutartį (toliau â 2008 m. birželio 2 d.
Repo sutartis). Å ia sutartimi ieÅ¡kovas pardavÄ FRV 3 550 vnt. AB âLifosaâ akcijų po 43 Lt už vnt. (iÅ¡ viso už 152 650 Lt) ir įsipareigojo atpirkti akcijas iÅ¡ FRV iki 2008 m. rugsÄjo 2 d. (t. 1, b. l. 31-34). Byloje ginÄo nÄra, kad sutartÄ akcijų atpirkimų dienÄ ieÅ¡kovas neatpirko iÅ¡ FRV ir Lifosos akcijų. Kaip ir nÄra ginÄo, kad, neatpirkus Å iaulių banko ir Lifosos akcijų, ieÅ¡kovo įsiskolinimas FRV iki 2009 m. liepos mÄnesio pasiekÄ 592 000 Lt.IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 21 d. su AB banku âFINASTAâ (toliau â Bankas) sudarÄ Investicinių paslaugų teikimo sutartį, kuri reglamentuoja santykius tarp ieÅ¡kovo (kliento) ir Banko, kylanÄius teikiant klientui investicines paslaugas (t. 1, b. l. 21-25), o 2009 m. kovo 24 d.
â Kredito sutartį, kuria Bankas suteikÄ ieÅ¡kovui 592 000 Lt kreditÄ , kurio paskirtis â ieÅ¡kovo su FRV sudarytų Repo sutarÄių užbaigimas (t. 1, b. l. 40-43). Ä®sipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas įkeitÄ Bankui iÅ¡ FRV atpirktas Å iaulių banko ir Lifosos akcijas, ieÅ¡kovo tÄvas F. D. įkeitÄ Bankui jam priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo sesuo I. V. laidavo už ieÅ¡kovo prievolÄ mokÄti palÅ«kanas pagal Kredito sutartį.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas, gavÄs iÅ¡ Banko kreditÄ , 2009 m. rugpjÅ«Äio 7 d. atsiskaitÄ su FRV pagal Repo sutartis, pervesdamas FRV 593 848,62 Lt, tokiu bÅ«du Å¡ias sutartis užbaigdamas (t. 1, b. l. 30, 35).IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) pripažinti, kad FRV piktnaudžiavo savo teisÄmis pagal Repo sutartis ir tuo pažeidÄ FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalies ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nustatytus imperatyvus;
2) pripažinti Kredito sutartį negaliojanÄia ab initio ir taikyti restitucijÄ ;
3) solidariai priteisti iš atsakovų FRV ir Banko 512 718,94 Lt nuostolių;
4) pripažinti negaliojanÄiu hipotekos lakÅ¡tÄ , kurio pagrindu įregistruota ieÅ¡kovo tÄvo F. D. sutartinÄ hipoteka. Savo pirmÄ ir treÄiÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindÄ aplinkybÄmis, kad, ieÅ¡kovui laiku neatpirkus Å iaulių banko ir Lifosos akcijų, FRV įgijo teisÄ laisvai disponuoti (parduoti) jomis ir iÅ¡ gautų lÄšų padengti ieÅ¡kovo prievoles, taÄiau nepasinaudojo Å¡ia teise ir leido akcijų vertei kristi, t. y. perkÄlÄ visÄ rinkos žemumas pasiekusių vertybinių popierių rizikÄ ieÅ¡kovui, kuriam buvo suteiktas neprofesionalaus investuotojo statusas.
IeÅ¡kovo manymu, FRV tokiu bÅ«du pažeidÄ FRPÄ® 22 straipsnio 1 dalį, kuri nustato finansų maklerio įmonÄs pareigÄ teikiant klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, taip pat CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kuri draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonÄmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinÄs teisÄs paskirÄiai.
IeÅ¡kovo paskaiÄiavimais, jeigu FRV nebÅ«tų piktnaudžiavusi savo teise disponuoti neatpirktomis akcijomis savo nuožiÅ«ra ir bÅ«tų veikusi sÄ Å¾iningai, teisingai, profesionaliai bei geriausiomis savo klientui sÄ lygomis ir interesais, 2008 m. rugsÄjo 15 d. ieÅ¡kovas bÅ«tų skolingas FRV tik 79 281,06 Lt. Be to, aplinkybÄ, kad FRV pažeidÄ minÄtų teisÄs aktų nuostatas, ieÅ¡kovas įrodinÄjo tuo, jog FRV dar labiau pablogino ieÅ¡kovo padÄtį, pasiÅ«lydama ieÅ¡kovui sudaryti Kredito sutartį ir tokiu bÅ«du perkeldama dar didesnÄ prisiimamos rizikos dalį ieÅ¡kovui ir jo artimiesiems.
Nuostolių atlyginimÄ (skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo 592 000 Lt įsiskolinimo, susidariusio FRV laiku nepardavus Å iaulių banko ir Lifosos akcijų, ir ieÅ¡kovo 79 281,06 Lt įsiskolinimo, kuris galÄjo bÅ«ti FRV laiku pardavus Å¡ias akcijas, t. y. 512 718,94 Lt) ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti ne tik iÅ¡ FRV, bet ir iÅ¡ Banko, remdamasis tuo, kad jis turÄjo pagrįstÄ pagrindÄ sutapatinti FRV su Banku ir tikÄtis, kad atsakovai prisiimÄ tÄ paÄiÄ atsakomybÄ.IeÅ¡kovas antrÄ reikalavimÄ (dÄl Kredito sutarties pripažinimo negaliojanÄia) grindÄ aplinkybÄmis, kad FRV įkalbÄjo ieÅ¡kovÄ sudaryti Kredito sutartį, o Bankas suteikÄ kreditÄ ieÅ¡kovui labai nenaudingomis sÄ lygomis, pasinaudodamas ieÅ¡kovui susidÄjusiomis sunkiomis aplinkybÄmis, ieÅ¡kovo neprofesionalumu ir jo tikÄjimu, jog vertybinių popierių rinka greitu metu atsities.
AnalogiÅ¡komis aplinkybÄmis ieÅ¡kovas grindÄ iÅ¡vestinį ketvirtÄ reikalavimÄ dÄl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojanÄiu.             IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus dÄl jo neprofesionalaus investuotojo statuso ir FRV veiksmų delsiant parduoti ieÅ¡kovo neatpirktas Å iaulių banko ir Lifosos akcijas, pažymÄdamas, jog ieÅ¡kovas atsižvelgdamas į savo didelÄ investavimo patirtį, žinių lygį apie konkreÄias finansines priemones turÄjo suvokti repo sandorių esmÄ ir jiems bÅ«dingÄ rizikÄ bei kad perleistų akcijų vertÄs svyravimo rizika tenka paÄiam ieÅ¡kovui.
Be to, atkreipÄ dÄmesį į tai, kad FRV turÄjo teisÄ, o ne pareigÄ parduoti laiku neatpirktas akcijas. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu Å¡ių pirmosios instancijos teismo motyvu neskundžia. Taip pat nenurodo argumentų dÄl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl Kredito sutarties pripažinimo negaliojanÄia tuo pagrindu, kad Bankas pasinaudojo ieÅ¡kovui susidÄjusiomis sunkiomis aplinkybÄmis ir sudarÄ Kredito sutartį, kuri yra aiÅ¡kiai nenaudinga ieÅ¡kovui.
Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dÄstÄ iÅ¡samius motyvus, pagrindžianÄius padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutarties sÄ lygos buvo netgi naudingos ieÅ¡kovui.             IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmÄs vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netaikÄ materialinių teisÄs normų, reglamentuojanÄių niekinio sandorio pripažinimÄ ir jo pasekmių taikymÄ (CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str., 2.77 str., FPRÄ® 4 str. 1 d.), nes, apelianto teigimu, FRV vykdÄ investicinÄ veiklÄ neturÄdama Å¡iai veiklai privalomos licencijos.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ iÅ¡reikalauti Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ (toliau â VPK sprendimas), kuriuo nustatytos aplinkybÄs dÄl aktualiu Å¡iai bylai laikotarpiu FRV vykdytos veiklos sudarant repo sandorius, neturint licencijos. IeÅ¡kovas yra teisus teigdamas, kad jis dar ieÅ¡kinyje nurodÄ VPK sprendimÄ ir Å¡iuo sprendimu nustatytas minÄtas aplinkybes iÅ¡dÄstÄ nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2013 m. gegužÄs 24 d. posÄdyje.
TaÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, tiek ieÅ¡kinio, tiek kitų ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų, tiek 2013 m. gegužÄs 24 d. teismo posÄdžio protokolo turinys neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas Å¡iomis aplinkybÄmis (ir Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄiu VPK sprendimu) grindÄ pareikÅ¡tus reikalavimus.             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje tik be kita ko atkreipÄ dÄmesį į aplinkybÄ, kad VPK sprendimu FRV buvo skirta 4 000 Lt bauda už tai, jog Å¡i bendrovÄ nuo 2007 m. lapkriÄio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. vykdÄ investicinÄ veiklÄ neturÄdama Å¡iai veiklai reikalingos licencijos ir pasinaudodama AB FMÄ® âFINASTAâ techninÄmis galimybÄs ir žmogiÅ¡kaisiais iÅ¡tekliais, norÄdamas pabrÄžti, jog 2007 m. lapkriÄio 23 d.
Repo sutartį sudarÄ su FRV, manydamas, kad Å¡iÄ sutartį sudaro su AB FMÄ® âFINASTAâ, su kuria tÄ paÄiÄ dienÄ (2007 m. lapkriÄio 23 d.) buvo sudarÄs Investicinių paslaugų sutartį, kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas neprofesionaliu investuotoju. Cituodamas VPK sprendimÄ ieÅ¡kovas paryÅ¡kino bÅ«tent sprendimo iÅ¡vadÄ , kad FRV vykdÄ veiklÄ pasinaudodama AB FMÄ® âFINASTAâ techninÄmis galimybÄmis ir žmogiÅ¡kaisiais iÅ¡tekliais. Tuo tarpu VPK sprendimo iÅ¡vada, kad FRV vykdÄ investicinÄ veiklÄ be licencijos, ieÅ¡kovo nebuvo paryÅ¡kinta.
Taigi ieÅ¡kovas VPK sprendimÄ buvo nurodÄs visai kitame kontekste. Pirmosios instancijos teismas, pažymÄjÄs, kad kadangi ieÅ¡kovas buvo sudarÄs sutartį ir su AB FMÄ® âFINASTAâ, ir su FRV, remiantis bonus pater familias koncepcija, pagal kuriÄ vidutinių sugebÄjimų asmuo turi ir gali identifikuoti asmenį, kuris nurodytas sutartyje, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas suprato, kad Repo sutartį sudaro ne su AB FMÄ® âFINASTAâ. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu Å¡ios iÅ¡vados neskundžia.             IÅ¡ 2013 m. gegužÄs 15 d. teismo posÄdžio protokolo (atkreiptinas dÄmesys, kad tai buvo ne parengiamasis teismo posÄdis, t. y. ieÅ¡kovas savo reikalavimus privalÄjo suformuoti pasirengimo teisminiam nagrinÄjimui pirmosios instancijos teisme metu) matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡kÄlÄ klausimÄ dÄl VPK sprendimo iÅ¡reikalavimo, motyvuodamas šį praÅ¡ymÄ tuo, jog ieÅ¡kovas, grįsdamas savo ieÅ¡kinį, remsis argumentais, kad Repo sutartys konstatuotini kaip niekiniai, nes buvo sudaryti bendrovÄs, neturinÄios licencijos.
Toliau pasisakydamas dÄl ginÄo esmÄs ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ savo nuomonÄ, kad Repo sutartys negalÄjo bÅ«ti sudarytos, nes FRV neturÄjo teisÄs tokių sutarÄių sudaryti, todÄl jos yra niekinÄs, kaip ir visi kiti sandoriai, sudaryti po Repo sutarÄių sudarymo. Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovas reikalavimo dÄl Repo sutarÄių pripažinimo niekinÄmis nereiÅ¡kÄ, Å¡iÄ aplinkybÄ nurodÄ bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pirmosios instancijos teisme metu pabaigoje, taip pat nepateikÄ argumentų, iÅ¡skyrus VPK sprendime nurodytas aplinkybes, kurios pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nagrinÄjamu atveju neturÄjo prejudicinÄs galios, patvirtinanÄių, kad FRV galÄjo sudaryti Repo sutartis tik turÄdama atitinkamÄ licencijÄ , t. y. kad FRV veikla turÄjo bÅ«ti licencijuojama.
Pirmosios instancijos teismas nematydamas pagrindo ex officio konstatuoti niekinių sandorių fakto ir nesant ieÅ¡kovo suformuluoto atitinkamo reikalavimo, pagrįstai ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių neanalizavo ir netaikÄ niekinio sandorio teisinių pasekmių (CK 1.78 str. 5 d.). Atsakovas AB bankas âFINASTAâ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ teisingai pažymÄjo, kad VPK sprendime konstatuota aplinkybÄ dÄl FRV veiklos be licencijos yra atskiros bylos pagrindas ir dalykas, kurioje ieÅ¡kovas turi galimybes ginti savo, jo manymu, pažeistas teises ir teisÄtus interesus.
NustaÄius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavimo ir nepasisakÄ dÄl apelianto nurodytų aplinkybių, nÄra pagrindo dÄl jų pasisakyti ir apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 312 str.).             DÄl nurodytų aplinkybių visumos teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjaiVirginija ÄekanauskaitÄ DanutÄ GasiÅ«nienÄ DanguolÄ MartinaviÄienÄ