2020-04-15 Nr. AB-7408-3-61-3-00121-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-335-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00121-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 9.51-467-154137 ir 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (18.19-31-1)RM-38001 dėl metinės pajamų deklaracijos už 2016 metus (registracijos Nr. 9.44-GE-837754) ištaisymo. Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VMI 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (18.19-31-1)RM-38001 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 9 d. VMI darbuotoja įpareigojo pareiškėją pašalinti trūkumus Metinėje pajamų deklaracijoje už 2016 metus (toliau – ir Deklaracija). Buvo reikalaujama gautas pajamas už parduotą butą deklaruoti GPM308T priedo T2 laukelyje, o ne GPM308N priede, nes parduotas turtas neišlaikytas 10 metų. Šį įpareigojimą pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. apskundė VMI, kuri 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjos teigimu, ji įvykdė visas įstatyme nurodytas sąlygas, todėl 2017 m. balandžio 21 d. pateikta Deklaracija atitiko visus įstatymo reikalavimus ir jos negalima taisyti. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ) aiškiai pasakyta, kad pinigai už parduotą butą per metus turi būti panaudoti kito būsto įsigijimui ir tame būste privaloma deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kas ir buvo padaryta. Pareiškėja gyvenamąją vietą parduotame bute deklaravo iki jo pardavimo, gautas pajamas kito būsto įsigijimui Jungtinėje Karalystėje panaudojo ir tame būste gyvenamąją vietą deklaravo per metus – 2017 m. sausio 19 d., tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje parduotas 2016 m. kovo 22 d. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, registruotas bet kurio pareiškėjos šeimos nario vardu, yra šeimos turtas. Tokiu šeimos turtu tapo ir paveldėtas tėvų butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei už jį gautos pajamos (38 000 Eur).

3. Pareiškėja akcentavo, kad ištaisius Deklaraciją, susidarytų situacija, jog pareiškėja pripažintų ir įsipareigotų sumokėti pajamų mokestį už parduotą butą ir prarastų galimybę ginti savo interesus teisme. VMI reikalauja įvykdyti prievolę, kurios nenumato GPMĮ (įgyti būstą savo vardu). Pareiškėja nesutiko su VMI aiškinimu, kad 2017 m. gruodžio 12 d. raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjos atžvilgiu ir nelemia materialinių teisių ir pareigų, nes įvykdžius VMI reikalavimą ir pateikus reikalaujamą deklaracijos formą, pareiškėjai atsirastų materialinės teisinės pasekmės – tektų sumokėti pajamų mokestį, kurio nenumato įstatymas, taip pat pareiškėja neturėtų teisinio pagrindo nemokėti šio mokesčio ir ginti savo teises teisme. Todėl, pareiškėjos teigimu, Raštas neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto reikalavimų.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. pateikė Deklaraciją už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Šios Deklaracijos priede „Neapmokestinamosios pajamos“ pareiškėja deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas – 38 000 Eur. VMI įvertinus pareiškėjos prie Deklaracijos pateiktus dokumentus, buvo nustatyti netikslumai, todėl 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai išsiųstas informacinis pranešimas patikslinti Deklaraciją dėl nustatytų trūkumų. Nagrinėjamu atveju nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo 10 metų nepraėjo (1/2 buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paveldėta po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto tuo pačiu adresu paveldėta 2014 m. spalio 31 d. Butas parduotas 2016 m. kovo 22 d.). Pajamų mokesčio lengvata pareiškėjos atveju netaikoma taip pat dėl to, kad parduotame būste gyvenamąją vietą pareiškėja deklaravo trumpiau nei 2 metus (nuo 2016 m. kovo 21 d. (viena diena iki būsto pardavimo) iki 2017 m. sausio 19 d.). Nuo 2017 m. sausio 19 d. pareiškėja deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau pardavusi gyvenamąjį būstą per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kito būsto neįsigijo. Pareiškėja gautus pinigus už parduotą būstą padovanojo dukrai. Taigi pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, neįvykdė GPMĮ 17 straipsnio 54 punkte nustatyto reikalavimo. Todėl atsakovas laikė, kad būsto pardavimo pajamos turėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos G. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. pateikė Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Deklaracijos priede „Neapmokestinamosios pajamos“ deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas – 38 000 Eur.

8. VMI 2017 m. lapkričio 9 d. informaciniu pranešimu paprašė pareiškėjos patikslinti deklaraciją dėl nustatytų trūkumų: „Apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Parduoto buto, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamas 38 000 EUR reikia deklaruoti GPM308T priedo T2 laukelyje, o ne GPM308N priede, nes turtas nuosavybėje neišlaikytas 10 m. (1/2 dalis paveldėta 2007-11-05 ir 1/2 dalis paveldėta 2014-10-31). GPM įstatymo lengvata Jūsų pajamoms netaikoma.“ (b. l. 3).

9. Pareiškėja su 2017 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydama atšaukti mokesčių administratoriaus reikalavimą ištaisyti Deklaraciją (b. l. 4). VMI 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (18.19-31-1)RM-38001 informavo pareiškėją apie pajamų mokesčio taikymo aspektus nagrinėjamu atveju.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl VMI rašto, kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos prašymą atšaukti reikalavimą ištaisyti Deklaraciją.

11. Apibrėždamas skundo nagrinėjimo ribas, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra ne mokestinis, bet dėl informacijos pateikimo ir atsakymo atitikties teisės aktų reikalavimams. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad nors pareiškėja kreipėsi į mokesčių administratorių su 2017 m. lapkričio 22 d. skundu, mokesčių administratorius ginčijamu atsakymu mokestinio ginčo nesprendė, o tik pateikė pareiškėjai informaciją, susijusią su mokesčių lengvatos taikymu ir nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos nustatymu. Teismas pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl sankcijų taikymo pareiškėjai už galimai neteisingai deklaruotas sumas nėra priimtas, todėl šiuo atveju mokestinis ginčas dar nėra kilęs. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje vertins, ar ginčijamas Raštas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus informacijos teikimo aspektu.

12. Vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. lapkričio 21 d.), 30.1 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 4 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. balandžio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas yra atsakymas į pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą. Taigi toks atsakymas turi atitikti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse keliamus reikalavimus.

13. Įvertinęs pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėja į VMI kreipėsi, prašydama atšaukti mokesčių administratoriaus reikalavimą ištaisyti Deklaraciją. Tuo tarpu įvertinęs VMI pareiškėjai pateiktą atsakymą, teismas nustatė, jog atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (18.19-31-1)RM-38001 pareiškėjai atsakė, kad jai 2017 m. lapkričio 9 d. buvo išsiųstas informacinis pranešimas patikslinti Deklaraciją dėl nustatytų trūkumų. VMI ginčijamu atsakymu taip pat paaiškino pajamų mokesčio lengvatų taikymo sąlygas ir kad pareiškėjos atžvilgiu tokia lengvata negali būti taikoma, be to, nurodė informaciją dėl paveldėto nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos nustatymo. Nesant teisinio pagrindo nurodyti kitokio pobūdžio informaciją ar kitus teisės aktus, kuriais remiantis būtų atsakyta į pareiškėjos prašymą, negu buvo nurodyti VMI ginčijamame atsakyme, šį atsakymą teismas laikė tinkamu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikta informacija buvo išsami, tiksli, atitiko pareiškėjos skunde keliamus klausimus, iš pateikto atsakymo aišku, kodėl pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas patikslinti Deklaraciją ir kokius veiksmus pareiškėja turėtų atlikti. Be to, VMI ginčijamas atsakymas pateiktas laikantis 20 darbo dienų termino.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas VMI 2017 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (18.19-31-1)RM-38001 atitiko jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jo naikinti teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 15. Pareiškėja G. S. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ginčas yra kilęs dėl informacijos sutiekimo ir VMI atsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas be pagrindo nenagrinėjo pareiškėjos reikalavimo panaikinti VMI reikalavimą ištaisyti Deklaraciją. Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo peržengti skundo ribas ir įvertinti VMI reikalavimo ištaisyti Deklaraciją atitikimą GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto reikalavimams. Šiuo atveju buvo pažeista ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, nes teismas nevertino pagrindinio pareiškėjos reikalavimo.

15.2. Pareiškėja skunde išdėstė aplinkybes, kodėl reikalavimas ištaisyti Deklaraciją pažeidžia GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą. Įstatyme tiesiogiai nėra pasakyta, jog būstą pareiškėja privalo įsigyti savo, o ne savo šeimos nario vardu. Pareiškėja įvykdė visas įstatyme numatytas sąlygas. 2019 m. pareiškėja išvyko gyventi pas dukrą į būstą, kurio įsigijimui buvo panaudoti pinigai. Naujame būste gyvenamąją vietą pareiškėja deklaravo per metus – 2017 m. sausio 19 d.

15.3. Pareiškėja remiasi CK normomis ir pažymi kad, jos šeima susideda iš jos, jos vyro, dukros ir vaikaičio. Iki naujo būsto įsigijimo pareiškėjos dukra gyveno jos šeimai priklausančiame name (registruotas pareiškėjos vyro vardu) ir kartu vedė bendrą ūkį. Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, registruotas bet kurio šeimos nario vardu, yra šeimos turtas. Taigi šeimos turtu laikytinas ir paveldėtas butas ir už jį gautos lėšos. Dukrai pareiškėja pinigus padovanojo su sąlyga, kad jie bus panaudoti būsto įsigijimui. Būstas Jungtinėje Karalystėje buvo įsigytas dukters vardu, nes kitaip ji nebūtų galėjusi gauti banko paskolos. Pareiškėjos dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl jei ji parduos būstą, sumokės visus mokesčius ir valstybė dėl to nenukentės.

15.4. Nors VMI nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. raštas nesukelia teisinių pasekmių, tačiau neįvykdžius reikalavimo, VMI turėtų teisę paskirti baudą už nurodymo nevykdymą, o įvykdžius reikalavimą, pareiškėjai atsirastų neigiamos pasekmės, nes tektų sumokėti pajamų mokestį, kurio nenumato joks įstatymas ir pareiškėja neturėtų teisinio pagrindo jo nemokėti ir ginti savo teises teisme.

16. Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinio skundo dalį dėl VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimo Nr. 9.51-467-154137 laikė nepaduota, todėl dėl šios apeliacinio skundo argumentų dalies nepasisako.

18. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju VMI pareiškėjai pateikė 2017 m. gruodžio 12 d. atsakymą, kuriame nurodė teisės aktus, išdėstė argumentus, kodėl pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytinos GPMĮ numatytos lengvatos. Jokių privalomo pobūdžio įpareigojimų pareiškėjai nebuvo nustatyta. Taigi toks dokumentas nesukelia pareiškėjai materialinio pobūdžio teisinių pasekmių. Teisinės pasekmės pareiškėjai kiltų, jei pareiškėja nepateiktų patikslintos deklaracijos ir mokesčių administratorius jos atžvilgiu priimtų atitinkamus sprendimus. VMI 2017 m. gruodžio 12 d. rašte aiškiai, išsamiai ir konkrečiai atsakė į visus pareiškėjos skunde keliamus klausimus, t. y. išsamiai ir aiškiai paaiškinta, kodėl pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas patikslinti Deklaraciją. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas, nes parduotame būste pareiškėjos gyvenamoji vieta pastaruosius dvejus metus iki pardavimo nebuvo deklaruota. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte numatyta lengvata negalėjo būti taikoma dėl to paties, taip pat dėl to, kad pardavusi būstą per vienerius metus nuo būsto pardavimo kito būsto pareiškėja neįsigijo. Gautus pinigus pareiškėja padovanojo dukrai. Šiuo atveju būstas turi būti įsigytas paties pajamas gavusio asmens nuosavybėn.

19. Nesutikdama su atsakovo pateiktu atsiliepimu, pareiškėja pateikė prieštaravimą, kuriame nurodo, kad VMI nepagrįstai išplečia GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto aiškinimą, nurodydama, kad būstas turi būti įsigytas būtent pareiškėjos vardu. Akcentuoja, kad pareiškėjos dukra yra šeimos narė, visi būstai naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMI 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (18.19-31-1)RM-38001, kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos prašymą „atšaukti“ reikalavimą ištaisyti 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. pateikė Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą už 2016 m. mokestinį laikotarpį. Deklaracijos priede „Neapmokestinamosios pajamos“ deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas – 38 000 Eur.

22. VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu paprašė pareiškėjos patikslinti Deklaraciją dėl nustatytų trūkumų: „Apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Parduoto buto, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamas 38 000 EUR reikia deklaruoti GPM308T priedo T2 laukelyje, o ne GPM308N priede, nes turtas nuosavybėje neišlaikytas 10 m. (1/2 dalis paveldėta 2007-11-05 ir 1/2 dalis paveldėta 2014-10-31). GPM įstatymo lengvata Jūsų pajamoms netaikoma.“.

23. Pareiškėja su 2017 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydama „atšaukti“ mokesčių administratoriaus reikalavimą ištaisyti Deklaraciją. VMI 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (18.19-31-1)RM-38001 informavo pareiškėją apie pajamų mokesčio taikymo aspektus nagrinėjamu atveju.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

25. Pažymėtina, kad dauguma pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų yra susiję su VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. 9.51-467-154137, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė, kad pareiškėja apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme – panaikinti VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 9.51-467-154137. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies) aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1333-624/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame ir nagrinėtame skunde, t. y. susiję su VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. 9.51-467-154137, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami (taip pat kaip nesusiję su apeliacijos dalyku nevertinami ir pareiškėjos papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai).

27. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. 9.51-467-154137, išdėstydamas tokio atsisakymo motyvus, ir pareiškėja minėtos nutarties nustatyta tvarka neskundė, todėl jos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimo atitikimą GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Dėl VMI 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (18.19-31-1)RM-38001 teisėtumo ir pagrįstumo pirmiausia pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (18.19-31-1)RM-38001 VMI atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą veiksmą – „atšaukti“ mokesčių administratoriaus reikalavimą ištaisyti metinę pajamų deklaraciją už 2016 m., nes laikė, kad VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimas apie pateikto dokumento trūkumus nėra sprendimas, kuris sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir kuris galėtų būti skundžiamas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su viešojo administravimo subjekto pozicija, kad minėtas pranešimas nesukelia pareiškėjai savarankiškų materialinių teisinių pasekmių. Ši pozicija atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-401-442/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019).

29. Pažymėtina, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. pateikė Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą už 2016 m. mokestinį laikotarpį, dokumentas buvo priimtas. VMI 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu paprašė pareiškėjos patikslinti Deklaraciją dėl nustatytų trūkumų. Taigi pareiškėjos Deklaracija yra pateikta, mokesčių administratorius prašo pateikti patikslintą deklaraciją. Nors pareiškėja mano, jog pranešimo neįvykdymo atveju jai būtų taikomos sankcijos, pabrėžtina, jog pareiškėjai buvo pateiktas ne privalomas nurodymas, o tik pranešimas apie pateikto dokumento (Deklaracijos) trūkumus. Šiuo atveju trūkumų nepašalinimas, pagal MAĮ 137 straipsnio 2 dalį, būtų tik pagrindas VMI pradėti mokestinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu. Ir tik atlikusi patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu ir išaiškinusi galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, VMI galėtų taikyti nustatytas baudas pareiškėjos atžvilgiu (MAĮ 137 str. 2 d.). Taigi mokesčių administratorius ginčijamu 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (18.19-31-1)RM-38001 mokestinio ginčo nesprendė, nes jis dar nėra kilęs (pagal MAĮ 137 straipsnio 2 dalį, trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą), o tik pateikė pareiškėjai informaciją, susijusią su mokesčių lengvatos taikymu ir nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos nustatymu.

30. Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77, 30.1 punkte numatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir šiomis taisyklėmis. Pagal Taisyklių 38 punktą atsakymai dėl išnagrinėtų asmenų prašymų, kuriuose išdėstytos asmens nuostatos tam tikru klausimu ir kuriais pranešama apie VMI veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, susijusius su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu, taip pat atsakymai į prašymus, kuriuose pateikiami pasiūlymai ką nors gerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą būklę ir siūloma ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos, įforminami laisvos formos raštais, kuriuose turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens keliamus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo ir atsakovo 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (18.19-31-1)RM-38001 turinį, pažymi, kad pareiškėjai 2017 m. lapkričio 9 d. buvo išsiųstas pranešimas apie Deklaracijos trūkumus. VMI 2017 m. gruodžio 12 d. rašte paaiškino pajamų mokesčio lengvatų taikymo sąlygas, kodėl pareiškėjos atžvilgiu tokia lengvata negali būti taikoma, be to, nurodė informaciją dėl paveldėto nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos nustatymo. Pareiškėjai buvo pateikta išsami, tiksli informacija aiškiai atsakant į pareiškėjos skunde keliamus klausimus ir paaiškinant, kodėl buvo išsiųstas pranešimas patikslinti Deklaraciją. Terminas pateikti atsakymą nebuvo praleistas.

32. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas VMI 2017 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (18.19-31-1)RM-38001 atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius