2021-01-13 Nr. AB-838-3-62-3-00260-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-38-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00260-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3. 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 142 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas Alytaus PN 2-ame būryje (neįgaliųjų socialinės globos būrys) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Šio būrio 7 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelę gyvenamojo kambario dalį užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Patalpose veisėsi blakės ir tarakonai. Sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai – unitazai prastai pritvirtinti prie grindų, sienos ir durelės buvo tik 1,40 m aukščio, klibančios, su plyšiais, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Be to, tualeto kabinos siauros, neįgaliam asmeniui sunku joje net apsisukti. Sanitarinių mazgų patalpoje nebuvo nei lango, nei mechaninės ventiliacijos. Gyvenamuosiuose kambariuose šalta, tamsu. Pareiškėjo tvirtinimu, pataisos namai nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių. Nepatogumų sukėlė ir tai, kad kirpykla buvo pirmame aukšte, o pareiškėjas gyveno antrame aukšte, todėl žmogų neįgaliojo vežimėlyje reikėjo į kirpyklą vežti per lauką. Nepatogiai įrengti ir telefono aparatai – jais galima naudotis tik stovint, o sėdintiems neįgaliesiems nebuvo galimybės naudotis telefonu. Nuo 2018 m. spalio 1 d. pareiškėjo gyvenamajame būryje prasidėjo remontas, kuris nuolat kėlė triukšmą, smarvę ir dulkes. Remonto metu pareiškėjui teko naudotis dušu kitame pastate, į kurį reikėjo eiti per lauką. Dušuose nebuvo guminių kilimėlių, muilo dozatorių. Po remonto gyvenamosiose patalpose nebebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, kabelinės televizijos, interneto prieigos poilsio kambaryje. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 2 būrio 4 ir 7 miegamuosiuose, kuriuose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę įstaigos teritorijoje ir nebuvo priverstas nuolat būti gyvenamojoje patalpoje. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus pataisos namuose, pažeidimų nenustatė. Šilumos mazgas buvo kompiuterizuotas ir nuolat palaikė reikiamą kambarių temperatūrą. Patalpos buvo vėdinamos per atvirus langus. Nors pareiškėjas teigė, kad buvo nepatogu nueiti į tualetą, Alytaus PN pažymėjo, kad 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose yra įrengti sanitariniai mazgai, visiškai atitverti nuo likusios patalpos, juose yra ištraukiamoji ventiliacija. Bendro naudojimo dušai pritaikyti neįgaliesiems. Remonto darbai buvo vykdomi tik dienos metu ir tik darbo dienomis. Pataisos namuose buvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sanitarinis mazgas 7 miegamajame atsirado tik po remonto, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. sanitarinio mazgo ten nebuvo. Taip pat patikslino, kad nuo 2018 m. gruodžio 7 d. gyveno ne 7, o 8 miegamajame. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos darytos ne ginčo laikotarpiu, o jau po patalpų remonto, kuris baigėsi tik 2019 m. balandžio 5 d.

6. Atsakovo atstovas pateikė papildomus duomenis, kuriuose patikslino, kad nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjas gyveno 2 būrio 8 miegamajame, kur jam buvo užtikrinta minimalaus ploto norma. Nurodė, kad šioje patalpoje buvo įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas. Remontas buvo vykdomas tik darbo dienomis, dienos metu ir tik po vieną patalpą.

7. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo argumentus ir nurodė, kad remontas vyko visas 7 savaitės dienas, dideliu tempu, dėl remonto skleidžiamos smarvės pareiškėjas buvo nualpęs. Tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys yra melagingi.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindė aplinkybėmis dėl jo kalinimo pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Nors, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti užtikrinama 5,1 kv. m ploto norma, pagal Taisyklių 111.4 punktą, 5,1 kv. m ploto turi tekti vienam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose, o ne pataisos namuose, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpų plotą, todėl teismo padaryta išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas teismo skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 7 miegamajame gyveno laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., šio miegamojo plotas – 36,7 kv. m, jame buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi, pareiškėjui teko 7,34 kv. m ploto. Pareiškėjas teigė, kad šioje patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 7 d. gyveno šešiese. Nors tai patvirtinančių duomenų byloje nebuvo, teismas konstatavo, kad net pripažinus, jog minėtame miegamajame pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo 6 asmenys, minimalaus ploto norma vis vien nebūtų pažeista, kadangi tokiu atveju pareiškėjui būtų tekę 6,1 kv. m ploto. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šio miegamojo plotas buvo apie 30 kv. m, taigi, mažesnis, nei nurodė atsakovo atstovas, tačiau, kaip ir ankstesniu atveju, net padalijus pareiškėjo nurodomą plotą iš 5 ar 6 miegamųjų vietų, vienam asmeniui būtų tekę ne mažiau, nei 3,1 kv. m ploto.

11. Teismas nustatė, kad 8 miegamojo plotas buvo 35 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7 kv. m ploto.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismo vertinimu, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo neįgalumas nėra tokio pobūdžio, dėl kurio jis negalėtų vaikščioti ir privalėtų sėdėti invalido vežimėlyje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikė pareiškėjo nusiskundimus, jog pataisos namų kirpykla, dušinė, biblioteka, kurioje galima naudotis interneto prieiga, įrengtos taip, kad iki jų teko eiti kelis šimtus metrų, telefonai įrengti tokiame aukštyje, kad tinka naudotis tik stovintiems žmonėms, tualetų kabinos siauros, tad nepatogios neįgaliesiems, nebuvo kur įsikibti. Šios aplinkybės objektyviai negalėjo apsunkinti pareiškėjo kalinimo sąlygų ir sukelti jam nepatogumų, kadangi pareiškėjas neturėjo judėjimo negalios. Jo neįgalumas yra susijęs su galvos traumos sukeltomis pasekmėmis, epilepsinio pobūdžio smegenų veiklos sutrikimais, neturinčiais įtakos pareiškėjo gebėjimui vaikščioti. Pareiškėjas teigė, kad dėl ėjimo per lauką susirgdavo, tačiau byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog ėjimas į dušinės patalpas sukėlė pareiškėju sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, tai, jog remonto metu pareiškėjas turėjo naudotis dušu, į kurį teko eiti per lauką, nesudarė pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi tokia faktinė aplinkybė neprieštaravo jokiems teisės aktams.

14. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namų administracija nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių, be to, kambariuose nebuvo pareigūnų ar gydytojų iškvietimo mygtukų, tačiau teismas pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakako deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turėjo būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl, jo teigimu, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo ar iškvietimo mygtuko nebuvimo. Byloje tokių duomenų nebuvo. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudarė pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

15. Skunde buvo teigiama, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai – blakės ir tarakonai. Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Savo argumentui pagrįsti pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakymą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą jo gyvenamosiose patalpose, 8 miegamajame buvo rasta nariuotakojų. Teismo vertinimu, nors atsakovo atstovo pateiktame Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyne užfiksuota, kad pataisos namuose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų naikinimas, tai nepaneigė pareiškėjo pateiktų įrodymų apie nariuotakojų buvimą gyvenamosiose patalpose. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN nepakankamai užtikrino operatyvų ir veiksmingą kenkėjų naikinimą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

16. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad patalpose buvo šalta ir tamsu. Alytaus PN turėjo pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, teismo jos vertintos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir apšvietimas, kas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 14 ir 16 punktų reikalavimų.

17. Pareiškėjas skundėsi tuo, kad bendroje tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, kadangi tualeto sienelės ir durelės buvo ne iki pat lubų, o 1,4 m aukščio, be to, tarp durelių ir sienelės buvo plyšys. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Pats pareiškėjas pripažino, kad durelės tualetų kabinose buvo įrengtos. Net jei būtų pripažinta, kad tualetų atitvarai galėjo nevisiškai užtikrinti privatumą naudojantis tualetu, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Šios aplinkybės nebuvo tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, be to, pareiškėjas neneigė, kad kabinos buvo atitvertos sienelėmis ir durelėmis, teismo vertinimu, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

Dėl to nebuvo prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir žeminančioms sąlygoms pripažinti. Pareiškėjas taip pat skundėsi, jo tualetų patalpoje trūko ventiliacijos, tačiau teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo netenkino bendros sanitarinių mazgų patalpos sąlygos, jis galėjo naudotis tiek 7, tiek 8 miegamuosiuose įrengtais sanitariniais mazgais. Jų įrengimą patvirtino atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos bei papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas sutiko, kad 8 miegamajame buvo sanitarinis mazgas, nors pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą ginčijo, kad 7 miegamajame sanitarinio mazgo nebuvo, teismas jo argumentus vertino kaip prieštaringus.

Pirminiame skunde, kalbėdamas apie 7 miegamojo plotą, pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas jame užėmė 4 kv. m ploto, o vėliau atsikirtimuose nurodė, kad sanitarinio mazgo 7 miegamajame nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šioje dalyje nebuvo nuoseklūs, prieštaringi, todėl nelaikyti pakankamais, kad paneigtų atsakovo atstovo pateiktus duomenis.

18. Pareiškėjas teigė, kad dušinėje grindys buvo slidžios, nebuvo už ko įsikibti, trūko lentynėlių, veidrodžių ir guminių kilimėlių, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad dušinėje buvo įrengti laikikliai įsikibti, lentynėlės, veidrodžiai ir guminiai kilimėliai. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai pažymėjo šias aplinkybės, nepaaiškino konkrečių jam kilusių neigiamų pasekmių dėl šių daiktų trūkumo, abstrakčiai konstatavo, jo nuomone, atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs kompleksinį pataisos namų (taip pat ir dušinių) patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje teismo atmesti.

19. Skunde buvo teigiama, kad dėl pataisos namuose vykdomų remonto darbų, pareiškėją nuolat vargino triukšmas, smarvė, dulkės. Dėl stipraus kenksmingų medžiagų kvapo jis buvo nualpęs, skundėsi gydytojui. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog pataisos namų 2 būrio patalpose buvo vykdomi remonto darbai nuo 2018 m. gruodžio 10 d. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, teigė, kad nuteistųjų negalėjo varginti triukšmas ar stiprūs kvapai, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius buvo įspėjęs pataisos namus, kad šie ateityje laikytųsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, reikalavimų. Be to, pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakyme į jo skundą buvo užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35: 2007. Taigi, šioje dalyje teismo buvo konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 35: 2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos. Iš bylos duomenų taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis kreipėsi į gydytoją, tačiau iš šių duomenų nebuvo galima spręsti, kad pareiškėjas apsinuodijo būtent ksilenu ar etilbenzenu ar būtent dėl to buvo nualpęs. Nebuvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjui būtų kilusios negrįžtamos sunkaus masto pasekmės sveikatai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas sąmonės praradimas dėl neva stipraus cheminių medžiagų kvapo, galėjo būti sąlygotas jam diagnozuoto epilensinio pobūdžio smegenų veiklos sutrikimo. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl nemigos, kurios priežastis, jo teigimu, buvo remonto keliamas triukšmas. Vis dėlto, byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjui kilusias ilgalaikes, negrįžtamas ar sunkesnio masto pasekmes sveikatai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę raštu prašyti pataisos namų administracijos perkelti jį atlikti bausmės į kitas patalpas remonto metu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

20. Teismo vertinimu, likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

21. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais. Teismas nustatė, kad į bylą pareiškėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti būtent netinkamų bausmės atlikimo sąlygų ar kad dėl jų pareiškėjui būtų kilusios ilgalaikės, sunkaus masto pasekmės sveikatai. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

22. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, tačiau, teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Šiame kontekste teismas pabrėžė, jog pats pareiškėjas iš esmės nebuvo pateikęs įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nebuvo jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

23. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl to pareiškėjui būtų atsiradę sunkaus masto pasekmių sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 24. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas bausmės atlikimo sąlygas ir sveiką gyvenamąją aplinką Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d., bei patirtai neturtinei (moralinei) žalai atlyginti iš atsakovo atstovo priteisti 2 142 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma:

24.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įrodinėjimo naštą perkėlęs pareiškėjui.

24.2. Dėl daugumos nusiskundimų teismas apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis.

24.3. Teismas atsainiai vertino teiginius dėl antisanitarinių sąlygų galimybės kokybiškai gyventi. Pareiškėjo teigimu, socialinės globos sektoriuje 2-ame būryje, 4, 7 ir 8 miegamuosiuose buvo nuolat kandžiojamas blakių, ant patalynės, sienų, spintelėse nuolat veisėsi tarakonai. Pareiškėjas teigia, kad 2-ojo būrio patalpose buvo vykdomi remonto darbai nuo 2018 m. spalio 1 d., o ne nuo 2018 m. gruodžio 10 d., kaip nurodė teismas, bei tvirtina, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog jo nurodytas sąmonės praradimas dėl neva stipraus cheminių medžiagų kvapo, galėjo būti sąlygotas diagnozuoto epilepsinio pobūdžio smegenų veiklos sutrikimo.

24.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nebuvo pažeista teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma neįgaliam žmogui patalpoje, kurios paskirtis – gydymas. Pareiškėjas nurodo, kad 10 lokaliniame sektoriuje 2-as būrys yra socialinės globos sektorius, Reabilitacijos centras, o pagal Lietuvos higienos normą HN 47: 2011 vienam žmogui čia priklauso 7 kv. m ploto ir patalpoje gali gyventi tik 4 žmonės ir turi būti tik 4 miegamosios vietos (18 p.). Be to, šios normos 16 punkte nurodyta, kad statybos remonto darbų metu korpusai turi būti uždaryti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 7 punktą, įrengiant ar remontuojant esamas Laisvės atėmimo vietas, turi būti sukurta žmonių su negalia sveikatai saugi aplinka. Tačiau pareiškėjui gyvenant 2-ame būryje buvo vykdomi statybos darbai ir tokiais veiksmais Alytaus PN pareigūnai nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir sukėlė žalą pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas pastebi, kad 2-ojo būrio dušas, skirtas ir pritaikytas neįgaliems, remontuotas nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d., todėl jis turėjo naudotis bendro naudojimo dušu, tačiau į bylą atsakovo atstovas pateikė 2-ojo būrio dušo nuotraukas.

Dėl netinkamų bendro dušo įrengimo sąlygų, pareiškėjas teigia patyręs papildomą diskomfortą bei nepatogumus, jautė baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės. Pareiškėjas teigia, kad 4 miegamajame, kuriame gyveno iki remonto nebuvo jokio tualeto, todėl teko naudotis bendro naudojimo tualetu, kuris taip pat neatitiko higienos normų ir neužtikrino privatumo, taigi. iki 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui naudojantis bendro naudojimo sanitariniu mazgu, jis nuolat jautė pažeminimą, gėdą, dėl to patyrė sumenkinimą, skriaudą dėl privatumo stokos.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neteisingai konstatavo, jog tualeto plotas minusuojamas tik tada, kai žmogui tenka mažiau 3 kv. m. Be to, pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis teismui, kad 7-ojo miegamojo plotas yra 36,7 kv. m, nes jis yra tik apie 30 kv. m, o atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą (4 kv.

m) lieka 26 kv. m. Pareiškėjas dėl iškvietimo mygtuko nurodo, kad jis yra numatytas teisės aktuose ir tvirtina, kad pareiškėjas yra neįgalus, serga epilepsija su įvairiomis komplikacijomis, galvos svaigimu, nuotaikų svyravimais, tačiau pareigūnai budi pirmame aukšte atskirose patalpose nuo 2-ojo būrio miegamųjų, todėl pareiškėjas jaučia pastovią baimę, kad užėjus epilepsinio priepolio sindromams nebus įmanoma pasikviesti pagalbos, todėl prasidėjo nemiga, bijo užmigti ir neatsikelti, tapo nervuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, jam padaryta skriauda yra sunkaus masto ir ilgalaikė.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

25.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais.

25.2. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d., atlyginimo.

27. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista ginčo laikotarpiu, nes Alytaus PN nepakankamai užtikrino operatyvų ir veiksmingą buitinių kenkėjų naikinimą bei neužtikrino tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir apšvietimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais pareiškėjui nepriteisė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei siekia neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nevertino baldų užimamo patalpos ploto, aplaidžiai nagrinėjo pareiškėjo skundą, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

31. Taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 111.2 papunktyje – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

32. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam turėjo tekti ne mažiau nei 5.1 kv.m., nes tokią gyvenamojo ploto norma pagal Taisykles numatoma tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Pareiškėjas bausmę atliko ne šioje įstaigoje, o Alytaus pataisos namų 10 lokalinis sektorius nors ir pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau nėra skirtas gydymui.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo rasta nariuotakojų ir kad šiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra ir apšvietimas. Teismas vertino šias aplinkybes pareiškėjo naudai ir pripažino, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

35. Vertindama apelianto argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

36. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98).

37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

38. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

39. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas pažeidžiant higienos normas apie 6 mėnesius, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė tinkamą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius