75425c3f-5abf-40fb-8d14-2d8d49fa1abe · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5023-292/2022 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01489-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 20 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės I. P. atstovei advokatei A. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė I. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į 2 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos ir atsakovo V. P. santuoka Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. 107. Gyvenant santuokoje 1992 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-1293, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo įgytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas).

Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 14 d. sprendimu jos ir atsakovo V. P. santuoka nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas Alytaus rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure 1997 m. gegužės 07 d., įrašo Nr.

21. Jos ir atsakovo V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Po santuokos nutraukimo atsakovas V. P. bute nebegyveno, jame gyveno ji su tuo metu buvusiomis nepilnametėmis dukromis D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji viena rÅ«pinosi butu, jo iÅ¡laikymu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, butÄ remontavo, prižiÅ«rėjo. Teikia teismui duomenis apie mokesčių mokėjimÄ 1997 metais (po santuokos nutraukimo) ir 2022 metai (iki ieÅ¡kinio padavimo).

Buvęs sutuoktinis V. P. nuo pat santuokos nutraukimo jokia forma nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios butu naudotis, valdyti ar disponuoti, neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai perimti visÄ buvusį bendrÄ turtÄ . Å ie faktai sudaro pagrindÄ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimui ir nuosavybės teisės vienam iÅ¡ sutuoktinių atsirasti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės I. P. atstovė advokate A. B. palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno bute, mokėjo mokesčius, atsakovas nuo santuokos nutraukimo nesirÅ«pino butu, iÅ¡vyko ir nebuvo pareikÅ¡tos jokios pretenzijos dėl buto padalijimo ar kitų klausimų. Dar iki santuokos nutraukimo atsakovas jau nebegyveno bute, buvo palikęs Å¡eimÄ , nuo 1995 metų ieÅ¡kovė atsakovo nėra mačiusi iki Å¡iol. Santuokos nutraukimo byloje taip pat atsakovas nedalyvavo. Atsakovas iÅ¡vykęs į RusijÄ , turėjo ankščiau ryÅ¡ius su Rusija, per visÄ laikÄ nebendravo su vaikais, iÅ¡laikymo nemokėjo, antstoliai negalėjo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo.

Jokių kontaktų su atsakovu nėra. IeÅ¡kovei atsirado aiÅ¡kumas kada reikia susitvarkyti buto padalijimo klausimÄ , kai atsirado poreikis sudaryti elektros nepriklausomo tiekimo sutartį, nes butas yra registruotas atsakovo vardu, dėl to sutarties negalima sudaryti. VisÄ laikÄ ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad butas yra jos nuosavybė. Visos siunčiamos komunalinės sÄ skaitos buvo siunčiamos ieÅ¡kovės vardu, nėra nei vienos sÄ skaitos atsiųstos, kurioje bÅ«tų atsakovo vardas. Turtas faktiÅ¡kai yra padalintas, tik nėra iÅ¡spręstas klausimas teisiÅ¡kai, atsakovas negyvendamas bei neprižiÅ«rėdamas buto, nereikÅ¡damas jokių pretenzijų, paliko butÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ . Atsakovui V. P. apie teismo posėdį ir vietÄ , esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, paskelbta specialiame interneto tinklalapyje esant nežinomai atsakovo nei darbo, nei gyvenamai vietai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 130 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a: bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ .

Å alių santuoka 1997 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta. Gyvenant santuokoje Å¡alys 1992 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. 1-1293, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , įsigijo butÄ . Nustatyta, kad Å¡alių (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir Å¡eimos kodekse (toliau – SÅ K) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ , kartu iÅ¡spręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iÅ¡ kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas.

To meto Å¡eimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiÅ¡kiant teismui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi, nurodyta iÅ¡lyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek Å SK 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui butas, (duomenys neskelbtini), nors registruotas atsakovo V. P. vardu, tačiau vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu. Vadovaujantis teismų praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi Å¡alių santuokos metu bendras įgytas turtas laikomas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, jis gali bÅ«ti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl įstatymų taikymo ieÅ¡kovės reikalavimas kvalifikuojamas kaip reikalavimas padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik Å¡io kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022). Nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgyto turto notarine sutartimi pasidalijusios nebuvo. IÅ¡ atsakovo konkliudentinių veiksmų matyti, kad palikdamas Å¡eimÄ ir iÅ¡vykdamas, jis nepadalintÄ butÄ faktiÅ¡kai paliko buvusiai sutuoktinei I.

P., Å¡iuo turtu daugiau niekada nesidomėjo, mokesčių už jį nemokėjo, kitų su iÅ¡laikymu susijusių veiksmų neatliko. IeÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad nors Gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruotas iÅ¡vykimas į RusijÄ tik 2010 metais, ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo iki to laiko - (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas bute negyveno maždaug nuo 1995 metų. Atsakovas santuokoje su ieÅ¡kove susilaukė vaikų, tačiau jiems iÅ¡laikymo neteikė. Pateiktos mokesčių mokėjimo sÄ skaitos patvirtinta faktÄ , kad butu rÅ«pinosi ieÅ¡kove, jį iÅ¡laikė, mokėjo mokesčius.

Gyventojų registro duomenimis, ieÅ¡kovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad dalijant santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieÅ¡kovei I. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.100 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, atsakovo turtiniai interesai nebus pažeisti nepriteisiant jam nei turto dalies nei piniginės kompensacijos, kadangi ieÅ¡kovė nuo santuokos nutraukimo viena iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi butu, atsakovas nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia pretenzijų, iÅ¡vykdamas ir palikdamas Å¡eimÄ faktiÅ¡kai paliko ieÅ¡kovei butÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, tuo pagrindu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas sumokėtas 143,00 Eur žyminis mokestis ir 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 143,00 Eur žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas ieÅ¡kovei I. P.. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė